Literatūrinė, istorinė valanda su rašytoja A. Ruseckaite

Siųsti Versija spausdinimui

Birželio 15 d. Kaulakių biblioteka organizavo susitikimą su rašytoja Aldona Ruseckaite. Dėl vis dar galiojančių karantino suvaržymų klausytojai buvo pakviesti susirinkti lauke šalia biblio­tekos.
A. Ruseckaitė ilgus metus dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktore. Per tą laiką sukaupė daug žinių ir archyvinės medžiagos apie lietuvių literatūroje žinomus poetus, rašytojus, jų gyvenimą ir kūrybą. Rašytoja parašė ir išleido 17 knygų. Paskutinė esė knyga „Per žarijas“ išleista dar šiais metais. A. Ruseckaitės kūrybinį kraitį sudaro biografiniai romanai apie Maironį, Žemaitę, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį, jos sukurtų eilių, lyrikos, apysakų, romanų knygos. Rašytoja parengė ir sudarė daug Maironio lietuvių literatūros muziejuje išleistų leidinių. Dauguma jų skirti Maironiui.
A. Ruseckaitės darbai ir kūryba pelnė ne vieną apdovanojimą. Tarp gausybės apdovanojimų ir premijų – 2010 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2016 m. – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Susitikime rašytoja išsamiai apžvelgė savo knygas „Padai pilni vinių: romanas apie Salomėją Nėrį“ ir „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“. Kalbėdama apie knygą „Padai pilni vinių“, rašytoja pristatė poetės, dramatiškos asmenybės S. Nėries įvairiapusišką gyvenimą, kūrybą, pradedant „Poema apie Staliną“, kurią poetė parašė per vieną naktį ir troško įteikti pačiam Stalinui, bet nepavyko, ir baigiant poema „Prie didelio kelio“, kuri išleista poetei sunkiai sergant. S. Nėris tikėjo nauju socialistiniu gyvenimu, bet ilgainiui suprato, kad šis kelias jai svetimas. Suėmimai, tremtys į Sibirą jai atrodė neįtikėtinos ir nesuprantamos, ji negalėjo patikėti, kad tai vyksta. Poetė rašė: „Aš trokštu kentėt ir numirt už pasaulį. Bet aš taip menka, silpna. Visas pasaulis savo nuodėminga našta mane prislėgė. Ir sutriuškins mane, menką žemės augalėlį, besistiebiantį į Saulę. Sutriuškins, sumins į purvyną, kaip daugelį kitų „bepročių“, norėjusių dangų žemei prilenkti…“ A. Ruseckaitė knygoje rašo: „Taip ir gyvensime – puldami, gindami, bet nieko nepakeisime. Laikas užklos ir pradangins, laikas išsaugos ir apgins…“ S. Nėries pasirinkimą, kuriuo keliu eiti, daug lėmė laikmečio sąlygos. Išteisinti ar pasmerkti poetę – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojams. Bet svarbiausia, ko reikėtų nepamiršti, kad S. Nėris buvo talentinga poetė, jos eilėmis žavimės ir šiandien. Visiems, kas domisi poetės gyvenimu, siūlyčiau perskaityti knygą „Padai pilni vinių“. Sužinosite ir knygos pavadinimo kilmę.
Šie metai LR Seimo paskelbti V. Mačernio metais. Tai pats jauniausias Lietuvos klasikas, jis gyveno tik 23-ejus metus. Birželį minime poeto 100-ąsias gimimo metines. A. Ruseckaitė, rašydama knygą apie V. Mačernį, didelį dėmesį skyrė poeto ir jo mylimosios Bronės Vildžiūnaitės meilės legendai. „Jeigu ne ši graži meilės istorija, tikriausiai būčiau neparašiusi šios knygos, ji tarsi įkvėpė rašyti“, – sako
A. Ruseckaitė. Ji ilgą laiką domėjosi poeto gyvenimu, rinko apie jį archyvinę medžiagą, tyrinėjo, važinėjo į ekspedicijas, bendravo su artimaisiais, su bendramoksliais. Tada ir susipažino su istorijos mokytoja B. Vildžiūnaite – V. Mačernio sužadėtine. Ji saugojo dalį jo laiškų, rankraščių, dokumentų, keletą daiktų, tačiau niekada nepasakojo pačių prisiminimų, jų neužrašė, tik visą turėtą archyvą su trumpais komentarais perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejui. Ir tai padarė būdama tik 96-erių metų.
B. Vildžiūnaitė savo 100-ąjį gimtadienį atšventė praėjusiais metais. Kaip svarstė rašytoja, tikriausiai taip Dievo surėdyta, kad gyvena už abu. Bronė liko ištikima jų neįvykusiai santuokai ir jai skirtą gyvenimą gyvena viena. Ilgą laiką, kol dar buvo gyva sesuo Gražina, jos gyveno kartu. Rašydama knygą apie V. Mačernį,
A. Ruseckaitė nerimavo, ar ji patiks poeto sužadėtinei. Bronė perskaitė ir padėkojo sakydama: „Tarsi būtumėt su mumis gyvenusi.“ Rašytojai tai buvo aukščiausias įvertinimas. Tik knygoje B. Vildžiūnaitė tapo Sofija Visvaldaite. A. Ruseckaitė nusprendė, kad kalbėti sužadėtinės vardu būtų nedrąsu.
V. Mačernis – poetas, filosofas iš Šarnelės, nors ir nugyveno trumpą gyvenimą, sužibėjo kaip tas meteoritas padangėje ir užgeso, bet į istoriją įėjo kaip vienas reikšmingiausių savo kartos poetų, savo vidines patirtis sudėjęs į eilėraščius. Jo „Vizijos“ sulaukė populiarumo dar autoriui esant gyvam.
Perskaitykite šią knygą, kas dar neskaitėte, sužinosite daugiau apie poetą, jo asmenybę, aplinką, kūrybą, tragiškai pasibaigusį jo gyvenimą ir gražią, bet liūdną meilės istoriją.
Biblioteka dėkoja rašytojai
A. Ruseckaitei už padovanotas tris savo kūrybos knygas.
Zita Gedminienė,
Kaulakių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Komentarų nėra