[1]„Raseini? kraštas man kelia nostalgiškus jausmus d?l ?vairi? dalyk?: iš ?ia Maironis, ?ia jaunyst?je leisdavausi ? žygius baidar?mis Dubysa, – mintimis apie s?sajas su regionu savo interviu laikraš?iui „Alio, Raseiniai“ prad?jo Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis. – Ir kas gal?jo žinoti, kad ?ia ?veiksiu ne tik dešimtis kilometr? up?s vandeniu, o Lietuvai tapus laisvai – b?tent Raseiniuose susiklostys mano pati pirmoji politin?s kampanijos patirtis.“ Šiuo metu vienoje svarbiausi? Europos S?jungos (ES) institucij? dirbantis politikas pastebi, kad Raseini? rajone 1996 m. jis kandidatavo ? Lietuvos Respublikos Seim?, o tuometiniai bendražygiai dar dabar prisimena ši? išskirtin? patirt?.
– Dažnai lankot?s Raseini? rajone?
– Ne taip dažnai, kaip nor?t?si. Dažniau pravažiuoju rajono vietoves, skenuodamas akimis g?riuosi šiuo kraštu: ?ia ir Dubysos sl?nis Ariogaloje, Šiluva, Raseiniai, Nemakš?iai, Betygala. ?ia reikšmingos vietov?s ir norisi gr?žti… Ariogaloje jau daugiau nei trisdešimt met? vyksta tradicinis tremtini?, politini? kalini? ir s?skrydis. Tai sutraukia daugel? patriotiškai nusiteikusi? žmoni? iš visos valstyb?s, prisimename skaudžias istorines patirtis, kurias lietuvi? tautai teko išgyventi… Ypatinga atminties vieta – neseniai Kryžkalnyje pastatytas Lietuvos partizan? memorialas, kuriame ?amžinti visi dvidešimt t?kstan?i? partizan?, paaukojusi? gyvybes už T?vyn?. Kasmetiniai atlaidai Šiluvoje svarb?s tikin?i?j? bendruomenei… Visi šie ?vykiai, temos iš Raseini? rajono ?gauna dar kit? prasm? vykstant agresyviam Rusijos karui prieš Ukrain?.
– Visuomen?je dažnai esate pristatomas ne tik kaip politikas, bet ir istorikas. Nors labai ?domiame j?s? profesiniame kelyje b?tent istorijos moksl? n?ra. Tai kaip susiklost? toks likimas: nuo chemijos iki politikos?
– Kai bendrauju su ?vairi? region? žmon?mis, ypa? susitikimuose su moksleiviais, tai visi nustemba, kad mano pirmoji specialyb? – chemikas. Esu apsigyn?s chemijos moksl? daktaro laipsn? Vilniaus universitete, dirbau kelis dešimtme?ius tuometiniame Kardiologijos institute Kaune, dalyvavau vaist? k?rimo procesuose. Bet istorija dom?jausi visada. O kai susik?r? Lietuvos Persitvarkymo S?j?dis, tapau jo nariu Kaune. Šiemet birželio pradžioje S?j?džiui – 35 m. Tai ir buvo esminis mano karjeros l?žis. 
[2]Buvau išrinktas miesto Tarybos deputatu, prad?jau rašyti ? tuometin? laikrašt? „Kauno laikas“, buvau redaktoriaus pavaduotojas. Tie laikai buvo tokie ypatingi, laisv?s ir vienyb?s jausmas tvyrojo ore, o kartu buvo tiek nežinomyb?s. V?liau dirbau Kauno miesto savivaldyb?s atstovu spaudai, spaudos centro vadovu. Paskui, kai Lietuvai pagrindiniu siekiu tapo naryst? Europos S?jungoje, aš baigiau ES d?stytoj? kursus pagal tarptautin? program?. Ir taip prad?jau d?styti Vytauto Didžiojo universitete. ?ia apie Lietuvos, ES politik?, integracij? d?s?iau daugiau nei dvidešimt met?, pagaliau tapau profesoriumi. Juokauju, kad dabar aktyvus politinis sezonas Europos Parlamente trunka panašiai kaip ir universitete ir negaliu nuo to pab?gti. O istorija visuomet buvo šalia. Taip ?vyko, kad art?jant Lietuvos 100-me?iui ?miau ieškoti svarbiausio m?s? valstybei dokumento – Vasario 16-osios akto originalo. ?m? ir pavyko. Ir jau daugiau nei šešerius metus, nuo 2017 m. kovo 29-osios, kai man j? pavyko rasti Vokietijos politiniame archyve Berlyne, Lietuv? visame pasaulyje lydi pakilus jausmas. Tai jau?iu ?vairiuose susitikimuose ?ia ir lankydamasis lietuvi? bendruomen?se užsienyje. Nuo šio atradimo mane visi ir prad?jo sieti su istoriko profesija. Taip, po atradimo gavau VDU Garb?s profesoriaus humanitarini? moksl? srityje vard?. Bet politikoje aš taip pat buvau nenaujokas. Dar 1995 m. ?stojau ? Lietuvos krikš?ioni? demokrat? partij? (nuo 2008 m. TS-LKD). Be min?t? rinkim? ? Seim? 1996-aisiais Raseini? rajone, savo j?gas bandžiau ir 2000 m. O 2009 m. pirm? kart? dalyvavau rinkimuose ? Europos Parlament?. Na, o išrinktas buvau po dešimtme?io.
– Ir dabartin?se pareigose nemažai d?mesio skiriate istorinei atmin?iai…
– Stengiuosi, tai mane pat? ?kvepia kasdieniams darbams Europos Parlamente, rodo aiški? krypt? dabar?iai ir atei?iai. O istorin?s atminties sklaida turi ir gili? prasm?. Bendraudamas su ?vairiomis bendruomen?mis, moksleiviais visoje Lietuvoje, t?siu s?sajas tarp Vasario 16-osios istorinio konteksto, Lietuvos Tarybos veiklos ir šiandienos geopolitini? išš?ki?. Esu pareng?s parod? apie Vasario 16-osios akto signatarus, taip pat ir kit? parod?, kurioje eksponuoju m?s? šeimai si?stus laiškus iš tremties. Deja, nors protu sunku suvokti, tremtys šiuo metu vyksta ir iš Ukrainos, kai okupant? Rusija vykdo nieko d?t? ukrainie?i? deportacij?. Veiksena diktuojama iš Kremliaus, po dešimtme?i? – o niekuo nesiskiria. Taip siekiama naikinti tapatyb?, vykdomas ukrainie?i? tautos genocidas.
Aktyviai kartu su europarlamentarais iš Vokietijos Europos Parlamente veik?me ir d?l politiko Matthias Erzbergerio, kuris svarbus abiem m?s? šalims, atminties išsaugojimo. M. Erzbergeris – vokie?i? publicistas, politikas ir finans? ministras. B?tent M. Erzbergeris nuo pat 1917-?j? pad?jo Lietuvos Tarybai bendraujant su tuometine kaizerine Vokietija… Jam ? Vokietij? buvo nusi?stas Vasario 16-osios aktas, s?kmingai paviešintas. Pernai Europos Parlamento pastate Briuselyje atv?r?me jo vardo sal?, o greta jos kabo ir pliene lazeriu išgraviruotas Vasario 16-osios aktas, replika savo dydžiu ir braižu visiškai atitinka original?. Kit? plienin? akto kopij? dovan? ?teikiau ir istorinei prezident?rai Kaune, kai iš jos atgal ? Vokietijos archyv? iškeliavo tikrasis Vasario 16-osios akto originalas. Šiuo metu rengiu parod? Briuseliui, kuri Europos Parlamente bus atverta ruden?. Joje pristatysiu m?s? regiono valstybi? – nuo Suomijos iki Ukrainos k?rimosi praeitame šimtmetyje istorij?. Labai svarbu tai parodyti tarptautinei bendruomenei, svarbu, kad didži?j? ES valstybi?, toki?, kaip Pranc?zija, Vokietija, Italija kolegos politikai geriau suvokt? m?s? patirt?, išbandymus.
– Ieškote jung?i? per istorij?, kad šiandien Vakar? Europa geriau suprast? Rusij?, jos kar? prieš Ukrain??
– Taip, išties svarbu parodyti, kad imperialistiniai Rusijos siekiai, žudymas niekur nedingo. Žinoma, šiuo metu pasaulis mato Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, mato, kaip agresorius atakuoja ukrainie?i? namus, mokyklas, ligonines, b?tin? infrastrukt?r?, net humanitarin? pagalb?. Patik?kite, mus demokratinis pasaulis girdi vis labiau, Europos Parlamente ?siklauso ? m?s? mintis. Stebime – Suomija tapo NATO nare. Parama Ukrainai nesustoja, perduodama vis daugiau ginkluot?s. Europos Parlamente mes pri?m?me ne vien? svarbi? pozicij? Rusijos klausimu: rezoliucij?, skelbian?i? Rusij? terorizm? remian?i? valstybe, ir rezoliucij? d?l specialaus tribunolo d?l agresijos nusikaltimo prieš Ukrain? steigimo. Kiekviena ukrainie?io mirtis už savo, o ir m?s? vis? laisv?, yra per didel? kaina. Tad negalime sustoti. Pavyzdžiui, vis dar reikia stiprinti sankcijas Rusijai, ypa? kontroliuoti ir bausti bandymus jas apeiti. Aš ir pats kreipiausi ? Europos Komisij?, vykdom?j? ES valdži? d?l sankcij? apeidin?jimo suvaldymo.
– J?s esate ir delegacijos „Euronest“ parlamentin?je asambl?joje narys, kaip manote, kaip toliau klostysis ES santykiai su šalimis partner?mis Rytuose?
– Vienintelis kelias yra b?tinyb? ES didinti savo ?tak? šiame regione – Moldovoje, Sakartvele, Azerbaidžane, Arm?nijoje, o ir kitose Vidurio Azijos šalyse. Negalime leisti ten karaliauti Kremliaus režimui ir visai Rusijos propagandai. Moldovai kartu su Ukraina dar pernai suteik?me kandidat?s ? ES status?. Pats lankiausi Kišiniove per „Euronest“ sesij? šiemet. Šalis ?gyvendino daug reform?, stiprina savo demokratij?. Bet kartu yra paveikta Rusijos karo prieš Ukrain? tiek ekonomiškai, tiek energetiškai. Tod?l Europos Parlamente baland? pri?m?me rezoliucij? d?l situacijos Moldovoje. Skatiname ES sustiprinti savo param? Moldovai, suteikiant daugiau technini? ištekli? ir patirties kovojant su dezinformacija, kibernetin?mis atakomis. Taip pat turime pad?ti Moldovai didinti saugumo sektoriaus atsparum?, kad operatyviai b?t? suvaldomos kriz?s. Energetinis saugumas – kita sud?tinga tema, tod?l ES institucijoms reikia pad?ti šiai daliai ?perkamai ?sigyti duj?. Sakartvelo taip pat negalime pamiršti. Negalime šalies palikti tik su ES naryst?s perspektyva kažkada ateityje… Taip, šalis turi ?vykdyti svarbias reformas. Bet kartu mes galime didinti param? šalies saugumui, stiprinti ekonomin? bendradarbiavim?. ES integracija yra svarbus aspektas m?s? vis? atei?iai, d?l to ne kart? kalb?jau ir Europos Parlamente.
Geopolitinis kontekstas ver?ia ES persvarstyti strategin? partneryst?, ?skaitant Centrin?s Azijos šalis. Balandžio pabaigoje Tarptautin?s prekybos pos?dyje atstovavau Europos liaudies partijos frakcijai kaip šeš?linis praneš?jas d?l Uzbekistano. Uzbekistanas turi nemaž? potencial? vystyti s?kming? bendradarbiavim? su ES, šalis ?gyvendina tam tikras reformas žmogaus teisi? srityje. Pernai liep? ES ir Uzbekistanas susitar? d?l naujos tvirtesn?s partneryst?s ir bendradarbiavimo. Tik, reik?t? ?sitikinti, kad Uzbekistanas nepadeda Rusijai apeidin?ti sankcijas, kurias Vakar? šalys, taip pat ir ES, taiko Rusijai. Apie kitas Centrin?s Azijos šalis toki? duomen? esama. Yra ?rodym?, kad tam tikros regiono šalys padeda Rusijai išvengti sankcij? už draudžiam? preki? ?sigijim? ar pardavim?. Remiantis skirtingais pranešimais, per praeitus metus Centrin?s Azijos šali? prekyba su Rusija išaugo vidutiniškai nuo 60 iki 80 proc. Gal tai iš ties? ekonomikos pagyv?jimo rezultatas, o jeigu tai d?l sankcij? apeidin?jimo? Ir t? problem? reikia spr?sti. Rusijos ekonomikai turi b?ti padarytas toks poveikis, kad ji b?t? nebepaj?gi eskaluoti kar?.
– O Baltarusij??
– Taip, negeri dalykai dedasi su Minsko režimu. Lukašenka ir jo bendrininkai „teisia“ savo pilie?ius, kiša už grot? d?l menkiausi? demokratini? veiksm?… O dar baisiau, kad Lukašenka savo šal? ?v?l? ? kar? prieš Ukrain?, suteikdama galimyb? Rusijai naudotis savo oru, žeme, logistika. Batka tapo visiška Putino marionete. O tai kelia gr?sm? visos Europos saugumui. Štai girdime Rusijos planus dislokuoti taktin? branduolin? ginkl? Baltarusijoje. D?l šios situacijos kreipiausi ? Europos Komisij?. Nors kartu tiksin?i? branduolin? bomb? vos keliasdešimt kilometr? nuo Lietuvos sienos Kremlius pastat? jau seniai – tai Astravo atomin? elektrin?. Ir kas dabar ten vyksta, kelia nerim?. Baltarusija paskelb?, kad 2023 m. spalio m?n. prasid?s pramoninis Astravo AE antrojo bloko eksploatavimas. Dar ankstyv?j? Astravo AE statybos etap? metu Baltarusija šiurkš?iai pažeidin?jo technologinius ir aplinkosaugos standartus. Remiantis ekspert? duomenimis, 2022 m. pirmajame Astravo AE energijos bloke buvo užfiksuotos technin?s problemos, susijusios su turbogeneratoriaus automatin?s apsaugos sistemos atsijungimu nuo tinklo. 2022 m. vasario m?n. buvo ?vardytos problemos ir antrajame atomin?s elektrin?s reaktoriuje, susijusios su bloko aušinimu. Apie šiuos branduolin?s saugos pažeidimus kaimynin?s valstyb?s nebuvo informuotos, kadangi Rusijos valstybin? ?mon? „Rosatom“ nusl?p? incidentus ir reaktori? sistemos gedimus. Remiantis visais ?vykusiais incidentais, galima tik?tis, kad ir antrasis reaktoriaus blokas bus prad?tas eksploatuoti neišsprendus technini? defekt? bei nesilaikant Europos branduolin?s energetikos saugos standart?. Tod?l baland? kreipiausi ? Tarptautin? atomin?s energetikos agent?r? ir ? Europos Komisij? d?l branduolin?s saugos pažeidim? antrajame Astravo AE reaktoriaus bloke ir raginu tarptautin? bendruomen? sustabdyti visas operacijas šioje Baltarusijos atomin?je elektrin?je.
– Taip pat esate Aplinkos, visuomen?s sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys. Pastaruoju metu daug ir garsiai girdime apie Europos žali?j? kurs?. Kas šiuo metu yra svarstoma?
– Vis? geopolitini? ir energetini? išš?ki? kontekste Žaliojo kurso ?gyvendinimas tampa dar reikšmingesnis – tai kartu gali spr?sti ir m?s? nepriklausomyb? nuo Rusijos iškastinio kuro. Europos Parlamente prioriteto siekti klimato neutralumo nepamiršome ir kiek daugiau nei prieš m?nes? patvirtinome pagrindinius tarpinio tikslo – iki 2030 m. sumažinti išmetam?j? šiltnamio efekt? sukelian?i? duj? kiek? 55 proc., lyginant su 1990 m., – teis?s aktus: pasienio anglies dioksido korekcin? mechanizm?, ES apyvartini? taršos leidim? prekybos sistemos (ATLPS) reform? ir Socialin? klimato fond?.
Tai tarsi trys viename, vienas be kito negalintys teis?s aktai. Ir tai, kad už visus juos balsavo EP dauguma, rodo, kad ES yra pasirengusi pereiti nuo taršios iki tvaresn?s pramon?s, ekonomikos. Kartu noriu pasteb?ti, kad mano atstovaujama politin? grup?, Europos liaudies partijos frakcija, ?d?jo daug pastang? tobulinant šiuos teis?s aktus ir ieškant kompromis? su kitomis politin?mis grup?mis. Nes mums svarbu, kad ?gyvendinant šiuos aplinkosauginius tikslus kartu b?t? priimti ir tvar?s sprendimai darbuotoj? ir verslo atžvilgiu. Juk m?s? tikslas n?ra vien žalinti d?l žalinimo – kartu siekiame, kad ir m?s? ekonomika ir pramon? tapt? dar konkurencingesn?s.
– O kaip siekis mažinti CO2 gali paveikti ?kininkus, Raseini? krašte j? yra daug ir stipri??
– Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija visada gars?jo Europoje kaip ?kininkus remianti ir juos atstovaujanti politin? j?ga. Europos Parlamente esame didžiausia politin? grup?, tod?l tarp ?vairi? teis?s akt? stengiam?s ieškoti kompromiso ir racionali? sprendim?. Taip, žem?s ?kis kartu su keli? transportu atsiduria d?mesio centre. Frakcijoje daug diskutuojame apie tvarum? žem?s ?kyje, nes teis?s aktai yra niuansuoti. Galvojant apie bio?vairov?, juk b?tent ?kininkas yra ar?iausiai gamtos. Išš?ki? nemažai kasdien: reikia saugoti ?vairiausi? r?ši? bites, ?skaitant laukines, kartu užauginti derli? m?s? sud?tingomis oro s?lygomis. Man ir pa?iam teko veikti Europos Parlamente bi?i? apsaugos klausimais. Žinau, kad, pavyzdžiui, laukus Lietuvos ?kininkai purškia nakt?, kad apsaugot? bites ar kamanes. Ir juolab nereikia imtis radikali? žem?s ?kio sektoriaus „žalinimo“ sprendim?. Parama ?kininkams – b?tinyb?, tai darbo vietos, maistas, ekonomika. O dar kiekvienoje ES nar?je – skirtingi išš?kiai žem?s ?kiui. M?s? frakcija palaiko sisteming?, nuolank? per?jim? prie tvaresni? sprendim? žem?s ?kyje. Itin remiame inovatyvius sprendimus šioje srityje, skatiname ES param? tam.
– Gerbiamas Liudai, daug tem? aptar?te. Kuri politikos sritis jums asmeniškai aktualiausia, kur nor?tum?te dar t?sti darbus?
– Be paramos Ukrainai ir jos pergal?s siekio, man ypa? aktuali sveikatos apsaugos tema. Tiksliau, bendra ES sveikatos sistema. K? pamat?me per pandemij?? Ogi, kad turime 27 skirtingas sveikatos sistemas, kurios atskirai dideli? išš?ki? n?ra paj?gios ?veikti. Taip, COVID-19 suvald?me kartu, turime šiuo metu ir kol kas didžiausi? iki šiol veikian?i? finansin? program? sveikatos srityje – „ES – sveikatos labui“. Bet… Išties, tai pajud?jom kol kas labai nedaug. Kad ir dabar, nei iš šio, nei iš to, pradeda tr?kti tai vien?, tai kit? vaist? tai vienoje, tai kitoje valstyb?je. ?ia atsiveria takoskyra tarp Ryt? ir Vakar? Europos. Tie dalykai turi b?ti suvienodinami. Man pa?iam teko dirbti ir specialiame Kovos su v?žiu komitete. Ten daug akcentavau, kad skiriasi sveikatos paslaug? prieinamumas, kokyb?, vaist? ?perkamumas ir gydymas. Kovodami su v?žiu nutar?me veikti kartu, ?gyvendinti bendr? strategij?, tai yra labai svarbi, bet tik viena sritis. Pats bendraudamas su medikais pastebiu, kad tikrai kompetencija ir net infrastrukt?ra niekuo nesiskiriame nuo turting? ES valstybi?. Tiesiog m?s? sveikatos sektoriui reikia daugiau finansavimo. Kad ir inovatyvi? vaist? problema. Neseniai komitete gavome informacijos, kad Lietuva yra viena mažiausiai inovatyvi? vaist? gaunan?i? ir savo pilie?iams galin?i? pasi?lyti valstybi?. Taip kiekvienu klausimu reikia suvienodinti paslaugas, kainas, pasi?l? sveikatos sektoriuje visoje ES. Svarbiausia – aktyviai veikti kartu sveikatos moksl? srityje, dalintis tyrimais, gydymo praktikomis. Taip pat b?tina mažinti priklausomyb? nuo tre?i?j? šaliu, ES vidaus rinkoje didinti vaist? gamyb?. Puikiai žinome, tai galime daryti ir Lietuvoje. M?s? mokslas kai kur net pirmauja pasaulyje. Štai Lietuva yra viena iš lyderi? siekiant eliminuoti hepatito C viruso infekcij?. Man ir pa?iam teko prisid?ti prie Lietuvos medik? iniciatyvos šalyje ?gyvendinti ir prad?ti taikyti prevencin? hepatito C patikros program?. Ji startavo ne taip seniai ir jau pus? suaugusi?j? Lietuvos gyventoj? patikrinta! Bus išsaugota 
[3]gyvybi?. Programa prieinama Lietuvos pilie?iams, tereikia kreiptis ? šeimos gydytoj?. Patikra gali apsaugoti ir nuo kepen? v?žio. Gal??iau t?sti ir t?sti, sveikata – m?s? didžiausias turtas ir veikti ?ia visuomet yra k?.
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis savo veikl? steb?ti kvie?ia internetiniame tinklalapyje liudasmazylis.lt ir „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/mazylis.liudas. Tinklalapio skiltyje „Dienoraštis“ politikas kelia kiekvienos savait?s apžvalg?. L. Mažylis neseniai pristat? ir savo naujausi? knyg? „V?l karas Europoje“. Tai jau tre?ioji L. Mažylio knyga apie jo veikl? Europos Parlamente ir politines aktualijas.