Li?dna tiesa: rajone padid?jo šiukšli? kiekis

Kristina BENDŽI?T? [1]

Gruodžio 17 dien? vyko 42-asis Rajono tarybos pos?dis, kuriame dalyvavo 22 Tarybos nariai. Kaip visada, pos?džio pradžioje pamin?ti malon?s ?vykiai. Meras Petras Vežbavi?ius primin?, jog pra?jusiame Tarybos pos?dyje nutarta, kad Raseini? „Žemai-?io“ gimnazijai b?t? suteiktas Prezidento Jono Žemai?io vardas. Nepaisant tuokart vykusi? aštri? diskusij?, ši? met? gruodžio 11 dien? gimnazijos vardas užregistruotas. Ta proga Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos bendruomen?s atstovams meras iškilmingai ?teik? registracijos pažym?jim? bei perskait? Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos strategin? tiksl? 2009-2012m.: „Pasiekti, kad iki 2012 met? Raseiniuose b?t? atkurta viena stipriausi? ugdymo kokybe švietimo ?staiga – Prezidento Jono Žemai?io gimnazija, burianti kompetentingiausi? humanitarini?, tiksli?j?, gamtos ir socialini? moksl? mokytoj? bei pagalbos mokiniui specialist? komand?, ugdanti jaunim? pilietinio pasididžiavimo, savigarbos, savimon?s ir saviraiškos dvasia, gražaus elgesio taisykli? pagrindais, skatinanti pažinti tautos istorij?, kalb? ir gamt?.“ Gimnazijos atstov? R.Sadauskait? pad?kojo merui, Tarybos nariams ir žad?jo artimiausiu metu supažindinti gimnazijos bendruomen? su registracijos dokumentu. Žodis buvo suteiktas Savivaldyb?s administracijos direktoriui Dainiui Baltrušai?iui, jis pristat? nauj?j? Ariogalos miesto seni?n? Bronislav? Bal?i?nait?. Aidint plojimams, seni?n? pasveikino  m?s? rajono valdžia bei kit? seni?nij? seni?nai.

Po džiugi? m?s? rajono ?vyki? pamin?jimo, užvir? rimtas darbas.  Svarstyti ir patvirtinti 26 sprendim? projektai. Biudžeto skyrius ved?ja Aldona Krivickien? supažindino su 2009 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudžeto patikslinimais, l?š? perskirstymu. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasidom?jo, kiek šiandien tr?ksta biudžeto pagal planuot?, ir su kokiu ?siskolinimu Raseini? savivaldyb? baigs šiuos metus. Praneš?ja informavo, jog tai dar ne paskutinis biudžeto tikslinimas. Gruodžio 30 dienos pos?dyje jis dar bus patikslintas. Ji  pripažino, jog nesurinkta tikrai didel? biudžeto dalis: gruodžio 14 dien? iki metinio plano ?vykdymo tr?ko 8, 2 milijono lit?. ?siskolinimai siekia 17 milijon? lit?, ta?iau kitais metais savivaldyb?ms iki 40 procent? yra didinamas skolinimosi limitas. Kit?met planuojamos biudžeto pajamos bus mažesn?s, tad net ir padidinus skolinimosi limitus, pinigine išraiška tai, galima sakyti, nebus pastebima. Sprendimo projektui „D?l 2009 met? Raseini? rajono savivaldyb?s biudžeto patikslinimo“ buvo pritarta bals? dauguma. Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?ja Kristina Krikštanait? pristat? sprendimo projekt? „D?l nuostoli?, susijusi? su žem?s pa?mimu visuomen?s poreikiams, atlyginimo.“ Raseini? rajono savivaldyb?s administracija vykdo projekt? Raseini? miesto Ston? gatv?s rekonstrukcijai. Norint ?gyvendinti š? projekt?, reikia išpirkti Dariaus ir Gir?no gatv?je 2 žem?s sklypus su juose esan?iais statiniais. Su sklyp? savininkais d?l kainos susitarta –už juos teks pakloti daugiau kaip 223 t?kstan?ius lit?. O bendra europinio projekto vert? – daugiau kaip 2 milijonai lit?, savivaldyb? tur?t? prid?ti 92 t?kstan?ius lit?. Tarybos narys Romaldas Zubiela pareišk?, kad šiam sprendimo projektui nepritaria jo vadovaujamas Kaimo reikal? komitetas. Jo nuomone, aplinkkelis projektuojamas labai neprotingai: „Buvo planuota sumažinti transporto sraut? centre, ta?iau mašinos išvažiuos palei Vilkupio upel?, ten taip pat daug pastat?, gyvena žmon?s, toliau kelias eis ? V.Grybo gatv? ir išl?s ? turgaus gatv?. Tai koks ?ia aplinkkelis? Kažkada buvo protingai m?stoma, kad tas aplinkkelis tur?t? išeiti ? Šiluvos keli?. Kita vertus, žem?s kainos seniai yra kritusios, mok?ti Raseiniuose už 15 ar? tokius pinigus yra labai nelogiška.“ [2]

Tarybos narys Jordanas Kenstavi?ius paklaus?, prieš kiek laiko buvo prad?tas ruošti šis projektas ir kokia galimyb? dabar j? sustabdyti  ir perprojektuoti iš naujo. K.Krikštanait? atsak?, jog projektas d?l šios kelio atkarpos ?rengimo buvo prad?tas 2005 metais: parengti detalieji planai, sutvarkyti reikalingi dokumentai – tai kainavo nemažus pinigus, kuri?, nutraukus projekto ?gyvendinim?, niekas nebegr?žins. Meras si?l? apsispr?sti: „Ar mes rankos pak?limu patvirtinsime, kad norime panaudoti tuos 2 milijonus europini? pinig? ir išspr?sti tam tikr? transporto problem? , ar numariname šit? projekt? ir pasakome agent?rai, kad mes, sorry,  šit? pinig?li? negalime ?sisavinti.“ Meras si?l? pritarti pateiktam sprendimo projektui. 17 Tarybos nari? balsavo „už“, 2 – „prieš“, 2 – „susilaik?“. Diskusij? suk?l? klausimas, susij?s su jau ne pirmus metus raseiniškiams susierzinim? kelian?ia atliek? išvežimo rinkliavos problema. Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?jas Robertas Pareigis pristat? sprendimo projekt?  „D?l Raseini? rajono savivaldyb?s vietin?s rinkliavos už komunalini? atliek? surinkim? ir tvarkym? nuostat? ir lengvat? teikimo Raseini? rajono savivaldyb?s gyventojams tvarkos aprašo pakeitimo.“ Praneš?jas informavo, jog yra pakeista atliek? norma. Priekaištus d?l šio sprendimo projekto frakcijos vardu išsak? Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis pasteb?jo, kad visiems ?kio subjektams nustatyti didesni šiukšli? kiekiai, tad teks mok?ti už šiukšli? išvežim? žymiai daugiau. „Man n?ra suprantama, kod?l vaistin?s yra prilyginamos degalin?ms, – piktinosi žinomas m?s? rajono provizorius, – vienam vaistin?s darbuotojui per metus priskai?iuojama 500 kilogram? šiukšli?. Tai absurdas: kiekviena vaistin? yra sudariusi sutart? su utilizacijos ?mone: pasen?, netinkami naudoti medikamentai išvežami utilizuoti, ? buitines atliekas jie nepapuola.“ L.Kavaliauskas si?l? vaistines prilyginti ambulatorijoms, sveikatos prieži?ros, veterinarijos ?staigoms, tai, jo manymu, b?t? logiškiau. Tarybos nario d?mes? patrauk? ir dar vienas faktas: „Žinome, kad nuo pra?jusios savait?s Komunaliniame ?kyje dirba naujas pavaduotojas (jo žvilgsnis nukrypo ? Tarybos nar? Sigit? Vai?i?), kuris ypatingai r?pinsis ekonomika. Ži?rint ? šiuos skai?ius, didelio proto ir sugeb?jimo nereikia: padidiname rinkliav? už šiukšles ir išlaikome Komunalinio ?kio direktoriaus pavaduotoj?.“ Tarybos narys Dainius Šadauskis pareišk?, kad jis kategoriškai nepritars atliek? kiekio didinimui, nes yra sunkmetis, sumaž?jusios apyvartos ir žmoni? pajamos, tad sprendimas visiškai nelogiškas. „Šiandien už šiukšli? mokest? yra 800 t?kstan?i? lit? skola, – tvirtino D.Šadauskis, – pirma surinkite skol?, o tada keiskite mokes?i? tvark?.“ ?ia prabilo meras P.Vežbavi?ius:  „Šiaip, sakant skai?i?, reik?t? j? pagr?sti. J?s labai stipriai nugrybavote nurodydamas 800 t?kstan?i?.“ Situacij? band? pakomentuoti stipriausias m?s? rajone ekonomikos specialistas, skai?i? žinovas Robertas Pareigis: „Paskutin? minut? gavus bet kok? skai?i? labai klaidinga yra j? komentuoti. Pagal mane, ?siskolinimas yra apie 300 t?kstan?i? lit?.“ Jis paaiškino, kod?l buvo padidinta atliek? norma. Iki ši? met? liepos 1 dienos buvo skai?iuojama, kad per m?nes? surenkama apie 960 t atliek?. Prad?jus vežti šiukšles ? Zabieliškio s?vartyn?, kur jos yra sveriamos, paaišk?jo:  per m?nes? vidutiniškai surenkama 1100 ton?. Realiai atliek? kiekis yra didesnis, nei priskai?iuota pagal buvusius rinkliavos nuostatus.  Pasak R.Pareigio, atlikus analiz? išaišk?jo, kad ?mon?ms, ?staigoms atliek? kiekiai buvo nustatyti nelogiškai, nes bendras atliek? kiekis yra padid?j?s. Gyventojams norma nedidinama, nes iki 2008 met? balandžio m?nesio vienas žmogus mok?jo 2 Lt, o ?vedus rinkliav? – 3,70 Lt. „Nereikia kalb?ti, kad nuo žmoni? mokes?i? našta perkeliama juridiniams asmenims, – tvirtino praneš?jas, – tai netiesa, žmon?ms našta yra padid?jusi beveik dvigubai.“ [3]

Tarybos narys Sigitas Vai?ius tikino, kad m?s? rajone atliek? surinkimo kaina nedidinama nei fiziniams, nei juridiniams asmenims: „Atlikau aplinkini? rajon? analiz?, mes už atliek? išvežim? mokame žymiai mažiau nei Radviliškio, Kelm?s, Jurbarko gyventojai. Juridiniai asmenys taip pat moka mažiau, nei aplinkiniuose rajonuose.“ Meras si?l? baigti diskusijas ir band? savo komentarais ?nešti daugiau aiškumo: „2008-2009 metais, kai buvo sprendžiamas atliek? surinkimo klausimas, valdan?ioji dauguma sulauk? daug kritikos, bet gyvenimas parod?, kad atliek? surinkimo sistema sukurta gerai. Per vienerius metus buvome suplanav? surinkti 1,3 milijono lit?, dabar šis planas ?vykdytas 120 procent?. Bet turime mok?ti s?vartyno „vart? mokest?“, tod?l reikia šiek tiek daugiau surinkti. Dar yra apie 1500 gyventoj?, kurie neatsiskait? už rinkliav?.“ Kai kurie Tarybos nariai netgi si?l? atid?ti šio klausimo svarstym?  kitam pos?džiui, ta?iau galiausiai sprendimo projektas buvo patvirtintas, neatsižvelgiant ? Liudo Kavaliausko si?lymus, vis tik vaistin?s, kaip buvo, taip ir liko prilygintos degalin?ms. „Už“ balsavo 14, „susilaik?“ 8 Tarybos nariai. Paskutinis šiame pos?dyje svarstytas papildomai ? darbotvark? ?trauktas klausimas „D?l Raseini? rajono savivaldyb?s viešosios bibliotekos direktoriaus skyrimo.“  Konkurs? šiai pareigybei užimti laim?jo visiems gerai žinoma, iki šiol Raseini? rajono savivaldyb?je atstov?s ryšiams su visuomene pareigas ?jusi Daina Sutkevi?ien?. Sprendimo projektui pritarta vienbalsiai, nuaid?jo audringi plojimai, ta?iau naujajai direktorei ta proga niekas n? g?lyt?s ne?teik?. Tiesa, meras miglotai užsimin?, kad g?l?ms ir sveikinimams – savas laikas. Patikimi informacijos šaltiniai byloja, jog po pos?džio mažojoje savivaldyb?s sal?je Tarybos nari? lauk? Kal?d? eglut?. Žiniasklaidos atstovai gali tik sp?lioti, kas vyko už uždar? dur?, ta?iau teko nugirsti, kad dosnus Kal?d? senelis iš savo bedugnio maišo ištrauk? ir geriems politikams ?teik? po daili? suvenyrin? d?žut?, kurioje slyp?jo magiški daiktai: arbata, šlakelis medaus, gurkšnelis stiprios trauktin?l?s bei žvakel?. Logiškai m?stant, blogiems politikams Senelis tur?jo ?teikti po pelen? maišel? ir šluotraž?, ta?iau geraširdis žilagalvis visus apdovanojo vienodai.