Lyduv?n? performansas
Lyduv?nikiai ir ne tik jie nekantraudami laukia, kada geleinkelio tiltas bus atvertas visuomenei lankyti. Tiltas yra ne tik geleinkelio infrastrukt?ros elementas, bet ir technikos paminklas bei kratovaizdio elementas.
Pagrindin? tilto istorija t?s?si pra?jusiame amiuje. io amiaus kriz?s, negandos ir l?kes?iai liet? ir geleinkelio tilt?. Jo statybai vieta parinkta siauriausioje Dubysos sl?nio vietoje tarp kalv? ir puyn?. Tai nuostabiai grai emaitijos vieta. Tilto prireik? Til?sRygos geleinkeliui. 1916 metais vokie?iai surent? trisdeimt penki? metr? auk?io medin? tilt?. Tiltas pavadintas feldmaralo Paul fon Hindenburgo vardu. Jo statybai sunaudota septyni t?kstan?iai kubini? metr? medienos. ? grunt? sukalta
1 400 poli?. Mikas buvo kertamas apie Lyduv?nus. Iilgin?s metalin?s sijos buvo gabenamos nuo Radvilikio jau nutiestu geleinkeliu. Pasir?pinta tilto apsauga nuo gaisro, potvyni?, ledoneio. Pasirod?, kad traukini? eismui jis yra per silpnas. Tada prad?tas statyti nuolatinis gelbetoninis tiltas. Darbams trukd? dideli al?iai, siek? 35 laipsnius, o ?alas iki metro gylio t?s?si iki gegu?s pabaigos. Statinys baigtas 1918 metais. B?giai buvo pad?ti septyniais metrais auk?iau, nes ienlaukio kryptimi yra ?kaln?. Kartu su tilto statyba buvo statomas vandentiekis ir geleinkelio stotis. Toje vietoje buvo pelkingas mikas, tod?l ikirtus mik? vietov? igr?sta akmenimis. Grindinys ilik?s iki iol. Pro tilto apa?i? 1937 metais karo lak?nas Vladas Murmulaitis praskrido l?ktuvu Anbo IV, o 1942 metais Povilas Miceika baltu irgu prajojo tiltu.
1944 metais vokie?iai traukdamiesi nuo rus? puolimo tilt? susprogdino. Tada jau rusai stat? medin? tilt?. Mikui ikirsta pus? iluvos puyno, nes atramos buvo grindiamos r?stas prie r?sto. Vaiuojant traukiniams tiltas trat?jo, si?bavo, tod?l po karo v?l 
prad?tas statyti gelbetoninis tiltas. Gerai prisimenu, kaip tuo metu iaugo Lyduv?nai. Buvo pristatyta daugyb? barak? gyvenam?j? namuk?. 1952 met? gegu?s 1 dien? tiltas buvo ibandytas. Uvaiuodavo garveys atkarp?, tada atgal ir v?l toliau, kol pervaiavo vis? tilt?. Panaiai b?davo, kai sunkesnis s?statas ne?vaiuodavo link ienlaukio reik?davo ?sib?g?ti. Ilgais s?statais buvo gabenami tankai. Dabartinio tilto ilgis 599 m, auktis 42,5 m, plotis 4,5 m. Pasta?ius nauj?j? tilt?, medinis buvo nugriautas. Ilgai i em?s kyojo nupjaut? atram? r?st? galai.
Tiltas buvo saugomas kareivi?. Kareivin?s buvo mokyklos patalpose, kol ant Dubyskalnio prie tilto galo buvo pastatytos kareivin?s. Pasta?ius kareivines 1953 metais mokyklos pastatas gr?intas mokyklai. Prisimenu pirm? dien? mokyklos direktorius Dogelis pasi?m?s pliausk? gaud? vaikus, kurie neinojo, per kurias duris ?eiti. Iki tol klas?s buvo klebonijoje prie Dratvens (Dratvinio) ir itremt? Abromavi?iaus ir Semakos sodybose. 1956 metais mokykla ileido pirm? abiturient? laid?. 1964 metais prie medinio mokyklos pastato pristatytas priestatas. Vidurin? mokykla ileido 36 abiturient? laidas. Mokyklos pastatas stovi prie Lydravio (Lyduv?l?s) upelio, j? nuo miestelio skiria geleinkelio tiltas, o Lydravis teka pro Danut?s piliakaln?. Piliakalnio laitas pavasar? m?lynuodavo ibu?i? iedais. Deiniame Lydravio krante savo rankomis ruo?me stadion?, sodinome medelius. Perok? Lydrav? per pertraukas b?gdavome iki piliakalnio ir gl?biais nedavome ibutes mokytojams. Kai pavasar? pakildavo Dubysos vanduo ir apsemdavo keli? po tiltu, ? mokykl? eidami kopdavome ? kaln? ir pro Danut?s piliakaln? leisdavom?s emyn. O Dubysos potvyniai b?davo galingi. iek tiek auk?iau Dratvens io?i? up? isiliedavo nuo laito iki laito visos Rag?s (up?s salpa) pask?sdavo. Tik pasibaigus potvyniui po kurio laiko likdavo eer?liai. ?ia vasar? augdavo sodri ol?. Apie art?jant? potvyn? igirsdavome, kai po iltesn?s dienos arba lietaus imdavo niokti Dratvuo.
Be mokyklos, Lyduv?nuose yra ir daugiau lankyti tinkam? viet?. Jau nuo 1593 met? lyduv?nikiai meldiasi savo bany?ioje. ?ia pirmiausia buvo medin? koply?ia. Dabartin? v. Petro ir Povilo bany?ia pastatyta 1761 metais. Tai, ko gero, ketvirta bany?ia. Ji turi v?lyvojo baroko bruo?. Karo metu bany?ia v?l nukent?jo, jos atstatymu ypa? r?pinosi kunigas Julijonas Kazlauskas. Atstatytas boktas kiek emesnis u buvus?. Kunigas tur?jo architekt?rini?, menini? geb?jim?, tod?l savo rankomis 
projektavo ir k?r? altorius, pats tap?, da?, telk? parapijie?ius darbams. Vaikai tvarkydavo aplink?. Bany?ioje yra dail?s paminkl?: Nukryiuotojo skulpt?ra, XIX a. kapa, austa medviln?s, ilko, metalo si?lais, taip pat XVII a. antipediumas dekoratyvinis altoriaus priekin?s dalies aptaisas, austas ilko, metalo si?lais. Parapije?iai skaitlingai rinkdavosi ? pamaldas, kol nebuvo grind?, nebijodavo klauptis ant sm?lio. Ypa? graiai buvo ven?iami v. Petro ir Povilo atlaidai. Po mirties kunigas J. Kazlauskas palaidotas ventoriuje. Bany?ios viduje yra ikaltas jo metalinis portretinis bareljefas.
Maai kas beprisimena sen?j? pagoni? Romuv?, buvusi? ?ia pat Dubysos ir jos intako Dratvens santakoje, apaugusioje ?uolais, kur emai?iai pri?m? vent?j? krikt?. Be piliakalni? ir Romuvos, Lyduv?n? istorij? dar mena mitologinis Dubenuotasis akmuo, IIIIV a. pilkapiai.
vyrduob?je, Naudvaryje, vokie?i? naciai suaud? apie tris imtus yd? tautyb?s moni?.
Miestelio pakratyje esan?iame vandens turizmo reikmen? nuomos punkte inuomojamas visas ygiui vandeniu reikalingas inventorius, mobilus kubilas. Stovyklaviet?se yra pav?sin?s su lauko baldais, alykin?, lauaviet?. Poilsiaviet?se daug vietos palapin?ms statyti, nereikia susigr?sti. Automobiliai gali b?ti statomi alia pav?sin?s ar palapini?.
Dratvens deiniajame krante, netoli up?s, yra senoji klebonija. Namo cokolis i akmen?, o antras auktas medinis. Okupacijos metais ?ia buvo mokyklos klas?, mokini? bendrabutis, patas, butai. Dabar namas niekam nereikalingas. Jau kelinti metai kaip koks performansas. ?ia visuomenei demonstruojama, koks skausmingas gali b?ti kakada svarbaus namo likimas. Nuo io namo bany?ios link ved? akmeniniai laiptai, dabar jie ap?l?. Namas prad?tas griauti i vidaus. Dabar kaip kokia m?kla st?kso nuostabios gamtos apsuptyje. inojusiems i? viet?, ?ia besimokiusiems, gyvenusiems dabartinis vaizdas kelia slogius prisiminimus.
Alfonsas Mockus
