Lyg melodija liejas irdin
Nijol? KAVALIAUSKIEN?
Sr?va gijos lietaus,
em?s taur? la? sklidina,
Kartas l?pas priglausk,-
Suvirp?s debes?li? daina…
Ar tu jauti,
Jau pavasariu gaudia mikai!
Ar tu girdi,
Kaip ? em? sugr?ta iedai?
Greit ? saul? pakels
Medi? akos alius vainikus,
Pastov?k prie obels,
Gal irdel?je meil? nubus…
(I B.Vaitkut?s Naruien?s eil.
Pastov?k prie obels)
Laikas sklaido lapus prie atuonis deimtme?ius atverst? gyvenimo knyg?. Skuba dienos. Met? ratas sukasi. Tok?, kok? paliksi savo p?dsak? gyvenimo knygoje, – kitas mogus nepakartos. Nepakartojama ir poet?s, Raseini? rajono literat? klubo Dubysa nar?s Bron?s Vaitkut?s Naruien?s gyvenimo knyga. Ji pilna jausm?, prisiminim?. Nugrimztu ? save ir dairaus… Lie?iu baltus e?lius. Ir maa, ir jaunut? daraus, tarsi skambantis posmas dainos. V?l vaikyst?s smiltel?m aidiu, vanden?lio v?l b?gu basa… Tik dangus toks sunkus vir pe?i?! Stingdo s?narius piev? rasa… Ir skubu samanota gatve, pasipuous vaigdi? vainiku…,- rao poet? eil?ratyje Gyvenimo ruduo. Su ponia Brone praleistos kelios valandos jos jaukiuose namuose prab?go tarsi akimirka. ios moters irdy ydi g?l?s, j? iedlapius ji dosniai dalija kitiems. Jos veidas spinduliuoja viesa ir gerumu. Ji paprasta, nuoirdi, atvira, mylinti gyvenim?.
Bron? Vaitkut? Naruien? gim? aliam Ramon? kaime, prie lynos…, ta?iau Vaikyst?s pilyje neliko nieko, nors buvo septyniese. Garuodavo rugienos nuo rytme?io ras?… Puodelis ilto pieno ant Motinos deln?… (Likimas). Su vyru Prancikumi uaugino tris s?nus. Pla?iaak? klev? pavadinsiu vyresniojo s?naus vardu, ber? vidurinio, diemed? jauniausio… Tegul lama, ydi prie nam? (Vaikams).
Poet? pateik? man savo kanti?k? – stor? s?siuvin?, kuriame suklijuotos spausdint? eil?ra?i? ikarpos. Jos jau pageltusios nuo laiko t?km?s, bet tai labai brangus, vienintelis turtas, saugomas ir paliekamas mamos s?nui Augustinui, kad kada nors b?t? perduotas an?kei Vaivai. Eil?ra?i? daug, per 200.
Kai kurie j? pataisyti. Bron?s k?ryba buvo ispausdinta dviejuose Raseini? literat? almanachuose Atminties iedai (1994 m.) ir Min?i? blyksniai (2008 m.). 1997 m. buvo ileista pirmoji eil?ra?i? knyga Prie urakint? vart?. Ji suskirstyta ? penkis skyrius: Namai, Meil?, Atmintis, Gamta, Trupiniai.
Skaityti autor?s eil?ra?ius didelis malonumas sielai. Juose daug meil?s, velnumo. Eil?ra?iai, kaip ir pati poet?, paprasti, nuoird?s, tikroviki, spindintys ?rin?iom metaforom.
Jie suvirpino giliai esan?ias sielos stygas, susim?s?iau… tai pas?m? motul? vandens rieku?iom i tyro upelio, ik?lus ? saul? rankas, nu?jo be tako, be kelio… (Akimirka).
Eil?ra?iai skamb?s, melodingi, lengvai ?simenami. Ne veltui daug Bron?s eil?ra?i? virto dainomis. Muzik? para? Raseini? meno mokyklos direktorius G.Grigalis ir kompozitorius J.Gaiauskas. 1995 m. pop muzikos grup? Dar 2 ileido garsajuost? Vaiuojam, kurioje yra daina O buvo, jai odius para? literat? Bron? Vaitkut? Naruien? (muzika Albino Stakausko).
Neseniai Raseini? rajono savivaldyb?s parengtame ir UAB Saudrija ileistame albume Painkite Raseini? em? pirmajame puslapyje lietuvi? ir angl? kalbomis ispausdintas Bron?s eil?ra?io Mano miestas – Raseiniai posmelis. is eil?ratis buvo skirtas Magdeburgo teisi? atstatymo 200 met? jubiliejui: Daug met? adin?s stipryb?, vilt?, emaitis stovi aikt?j ididus. Nepasiklysi gatvi? labirinte, – ?ia viskas miela, sava ir brangu.
Poetei mamos daina tarsi gyvenimai keli, ?iurlenantis gaivus upelis pakely… (Dainuok, mama), o u t?v? maldai klaup?si medis, nar?jo graudiai nuogom akel?m. T?vik?j brangioj daina nuslydus stogais iaudiniais k?droj nuskendo… Ir irdyje (Sesei).
Bron? Vaitkut? Naruien? rao apie tai, k? jau?ia, igyvena. Daug vietos meilei gamtai, mogui, pasauliui. A visa tartum penklin?, prirayta nuostabiausi? nat?, – sako poet? (Mato ir girdi).
Daugel? met? literat? dirbo rajoninio laikra?io Naujas rytas redakcijoje mainininke, v?liau korektore. Bronel? m?gsta spr?sti kryiaodius. iuo metu, b?dama garbaus amiaus, per m?nes? isprendia septynis kryiaodi? urnalus. 1997 m. liepos m?n. ji dalyvavo televizijos konkurse odio m?is, kur likimas l?m? B.Naruienei atversti pat? didiausi? paguodos priz? 250 lit?. Kryiaoduke burt? keliu yra laim?jusi 50 lit?.
Diaugiuosi gyvenimu, kiekvienu iauusiu rytu. Keliuosi anksti, et? valand?. Negaliu gul?ti. Pabundu ir keliuosi. Igeriu puodel? kavos. Vyras keliasi iek tiek v?liau. Gerai gyvenu. Nieko netr?ksta. Viskas man paduota, padaryta. R?pinasi s?n?s, ypa? raseinikis, vyras. Visi graiai sutariam. Myli mane. Kai pasidaro li?dna, prisimenu k? nors graaus, skaitau s?naus laikus, poezij?, jei vietos em?je per maa, – pasikeliu ? debesis, – pasakoja jubiliat?.
Kalb?jom?s apie poezij?, jaunyst?, meil?, garsiai skait?me jos k?ryb?, kuri lyg melodija liejosi irdin. Suilau ne tik nuo ampano taur?s, bet ir nuo Bronel?s vilgsnyje slypin?ios ramyb?s ir meil?s.
Grai gyvenimo knyga gero, kuklaus mogaus. Prirayti lapai didiulis kraitis, itisas lobynas vaikams, penkiems an?kams, proan?kei: Nuskrido vaikai kaip jaunyst?, kiekvienas savuoju taku, o a, lyg aislus ibarstytus, j? diaugsm? ir skausm? renku… (Nuo kranto).
Keletas klausim? sukaktuvininkei:
N.K. Kaip jau?iat?s, sulaukusi tokio graaus, brandaus amiaus?
B.V.N. 1930-ieji mano gimimo metai labai gra?s. Nepykstu ant pragyvent? met?. Nejau?iu jokio li?desio ar gailes?io. Spar?iai ridena saulel? metus, d?vi an?kai senelio batus… Langas ir lova pasaulio dalis, lova ir langas diena ir naktis (Vardai ir metai).
N.K. J?s labai graiai atrodote. Koks groio receptas?
B.V.N. Vis? gyvenim? prausiuosi tik muilu ir vandeniu. Nenaudoju joki? krem?, nes nereikia. Nesidaiau. Specialaus recepto neinau.
N.K. Gal turite koki? problem??
B.V.N. Neturiu. Viskuo esu apr?pinta. Dabar iema, neieinu pasivaik?ioti. Tr?ksta gamtos. Bet jau pavasar?ja, viskas bus gerai.
N.K. Kada jau?iat?s laiminga?
B.V.N. Atsakysiu standartikai. Esu laiminga, kai vaikams viskas gerai. Kai an?kai, proan?k? sveiki. Laim? neapibr?iama. Kartais skausme galima b?ti laimingam, esu i laim?s verkusi. Laiminga kartais tampu d?l smulkmenos. Laim?s paukt?s dar nesugavau, nors inau greta gyvena. Kad esu laiminga melavau: tikra laim? dega, ne rusena (Melavau).
N.K. Kas Jums yra poezija?
B.V.N. Nuo pat vaikyst?s tai dalis mano gyvenimo. Visas mano gyvenimas susietas su eiliavimu.
N.K. Kaip gimsta eil?ratis?
B.V.N. Nuolat gimsta mintys. Jas uraau. Ateina laikas, eil?ra?iai lyg patys savaime liejasi. Net kelis i karto paraau. Danai gimsta nakt?. Turiu raikl? su lempute. Kad nepaadin?iau vyro, palendu po antklode, usidegu raikl? ir uraau, ryt? neatsimin?iau. Eil?ra?iai gimsta ir darb? dirbant, ir kakur einant visur… tod?l reikia tur?ti popieriaus lapel? ir raikl?, kad nepab?gt? mintis. Paskui juos lifuoju, dailinu, taisau.
N.K. Koks mylimiausias met? laikas?
B.V.N. Ruduo. Daug spalv?, ypa? mike. Labai norisi j? pereiti. Rausvos p?gos lap? krintan?i? uvaldo em?, v?jas rudenio arimuos ?kauja, ermukniais kvepia (Meil? rudeniui).
N.K. Kokia spalva m?gstamiausia?
B.V.N. Visos spalvos savotikai graios, bet graiausios tos, kurios yra m?s? trispalv?je: geltona, alia, raudona.
N.K. Koks svarbiausias ?vykis buvo J?s? gyvenime?
B.V.N. Buvo sovietmetis, gal 1961-ieji metai, kai man leido pagal kvietim? ivykti ? JAV pas ten gyvenan?ias seseris. Vie?jau net du m?nesius. Tai labai lemtingas ?vykis.
VAKAR (nepublikuotas eil?ratis)
Kas buvo prie metus
Ar deimt,
Man regis buvo vakar.
Neliko rytdienos laukimo
Tik vakar, vakar, vakar…
Pro lang? i?ri,
? duris pabeldia
Tik tai, kas buvo vakar.
Bet kaip man patik?t,
Kad paskutin? skausmo aara
Nukrito vakar…
Kad paskutin? diaugsmo aara
Nukris rytoj. (2008m. rugs?jis).
