Lygtis su dviem nežinomaisiais

Kristina BENDŽIŪTĖ
Dar 2008 metais nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti tarp Raseinių autobusų stoties ir senosios miesto vaistinės stūksoję VĮ „Automagistralė“ pastatai, ir pasklido žinia, kad šioje vietoje rasis prekybos centras „Maxima XX“. Laikas bėgo, o žadėtojo erdvaus prekybos centro net užuomazgų nebuvo matyti. Mažne per trejetą metų raseiniškių akys įprato prie piktžolėtos plynės, o ir kalbos apie naują didelę parduotuvę prislopo. Tačiau šių metų vasarį „Maximos“ atstovai ir vėl subruzdo – pradėjo rengti statybų projektą ir ko gero šiemet jau rimtai užsiplieskė pradėti prekybos centro statybas. Viskas būtų šaunu, jei ne viena nepatogi aplinkybė – statytojai bando išvengti kai kurių įsipareigojimų ir sulaužyti išankstinius susitarimus.   Anot Raseinių r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Kristinos Krikštanaitės, kai „Maximos“ atstovai (dabar jie vadinasi „M.M.M. projektai“) įsigijo VĮ „Automagistralė“ statinius, žemės sklypo paskirtis buvo inžinerinės infrasatruktūros. Tokios paskirties žemėje komercija negalima, todėl iškilo būtinybė pakeisti žemės paskirtį, o keitimas galimas tik tokiu atveju, jei tai numatyta bendrajame miesto plane. „2008 metais ruošiant Raseinių miesto teritorijos bendrąjį planą, rengėjai (UAB „Raseinių projektas“ ir UAB „Nemuno deltos projektai“)  atliko esamos būklės analizę ir atsižvelgdami į miesto urbanistinę situaciją nustatė, kad miesto įvaizdžiui pagerinti trūksta vertikalaus akcento, kuris matytųsi nuo autostrados ir įvažiavimo į miestą bei leistų geriau orientuotis mieste. Tinkamiausia vieta tokiam pastatui buvo pasiūlyta būtent minėta teritorija“, – pasakojo vedėja. Tačiau Raseinių r. savivaldybės taryba, svarstydama miesto bendrojo plano koncepciją, rengėjų pasiūlymui nepritarė, o atsižvelgė į„Maximos“ atstovų pageidavimus toje teritorijoje statyti prekybos centrą. K. Krikštanaitė prisimena, kad tarybos nariai iškėlė ir tam tikrų sąlygų: „Vis tik prekybos centras stovės pačiame miesto centre, greta Nepriklausomybės gynėjų skverelio, todėl buvo sutarta, kad priešais „Maximą“ turi būti pastatytas komercinės paskirties pastatas (plane pažymėtas Nr. 1), derantis prie vyraujančios aplinkos ir užstojantis nuo Vilniaus gatvės automobilių stovėjimo aikštelę bei patį prekybos centrą.“
Rengiant detalųjį planą taip ir buvo numatyta: skardinę „Maximos“ dėžę nuo praeivių ir vairuotojų žvilgsnių pridengs gražus statinys, kuriame galės įsikurti restoranas, grožio salonas arba bus vystoma kitokia komercinė veikla. Šiuo atveju prekybos centras atsidurtų sklypo gilumoje, o nuo Vilniaus gatvės nematytumėme nei surikiuotų automobilių, nei pačios „Maximos“.
Tuo metu „Maximos“ atstovai su visais reikalavimais ir sąlygomis sutiko, detalusis planas buvo suderintas ir patvirtintas. Tačiau keblumų iškilo šiemet, kai „M.M.M. projektai“ paprašė išduoti architektūrinius reikalavimus statinio statybai. „Jie pateikė prašymą, prie kurio buvo pridėta schema, tačiau joje net nebuvo pažymėtas komercinės paskirties statinys, turintis nuo Vilniaus gatvės užstoti automobilių aikšteles ir prekybos centro pastatą, – susikrimtusi pasakojo K. Krikštanaitė. – Tada mes pateikėme raštą, kad rengdami projektą jie privalo vadovautis detaliuoju planu – numatyti Vilniaus gatvės užstatymą, kaip ir buvo iš anksto susitarta. Tada kilo nepasitenkinimas, jie teigė, kad to pastato jau nebenori statyti ir ketina palikti atviras automobilių stovėjimo aikšteles. Tokie vaizdai, kai iš karto matai mašinų pristatytus laukus, daugiau būdingi priemiesčiams, pramoninėms teritorijoms, bet ne miesto centrui. Tai būtų baisu, suformuotų dyko lauko, o ne miesto vaizdą.“
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja nė neketina nusileisti „M.M.M. projektai“ įgeidžiams, o jei reiks – ir rimtai pakovoti, tad tikisi sulaukti rajono valdžios bei visuomenės palaikymo. Pasak vedėjos, investuotojai, ruošdami statybų projektą, privalo vadovautis detaliuoju planu, antraip tai jau būtų teisės aktų pažeidimas. „Kol kas visi koziriai yra mūsų rankose, – su viltimi kalbėjo K. Krikštanaitė. – Jei projektas bus paruoštas kitaip, nei numatyta detaliajame plane, tai mes tokio projekto net nederinsime. Bet visi mes pažįstame „Maximą“, todėl tikėtis galima bet ko. Žinote, kaip būna – prasideda visokie spaudimai per įvairias institucijas, kad tik būtų apginti jų interesai. Dabar jie stengiasi kuo pigiau išsiversti, todėl ir nebenori to pastato statyti.“
Investuotojai  maždaug po mėnesio ar dviejų rajono Savivaldybės architektams turėtų pateikti statybų projektą. Vyriausioji architektė K. Krikštanaitė atskleidė: „Jeigu jie labai mus spaus ir nenorės laikytis įsipareigojimų, nukreipsime, kad gautų Kauno architektų sąjungos pritarimą. Esu įsitikinusi, kad Kauno architektų urbanistų taryba tokiems jų sprendiniams nepritars.“ Taigi, sulaikę kvėpavimą laukiame šios istorijos atomazgos. Kol kas lygtis su dviem nežinomaisiais neišspręsta.