Viktorija ADOMAITYT?
[1]
Aš niekada neklausiau, kas esi,
Nesak? niekas- niekas nežinojo.
Radau aš tavo tyl? ilgesy,
Kai, rod?s, laikas pamirštas sustojo.
Ir niekada neklausiau, kur buvai,
Tai man primin? žiemos balti paveikslai,
Trapiais žiedais pražystantys langai
Ir kvapas keistas v?jo ?sileisto.
Jei kartais ateini dar lietumi,
Neklausi- ar sugr?šiu, ar priimsi,
Išmokei: gyvenu jau viltimi,
Žmogum, kad mir?s, angelu atgimsi…