[1]
Kai Ariogalos kult?ros dykyn?je išauga daigas
Steponas NACIUS
Daug kas keit?si per pra?jusius metus, tod?l b?t? prasminga juos apžvelgti. Pra?jusiais metais ne tik apraš?me vykusius renginius, bet ir k?l?me svarb? klausim? – kas yra kaltas d?l kult?rinio s?stingio, nes pirmoje met? pus?je Ariogala negal?jo pasigirti didele rengini? gausa. Atrasti s?stingio priežastis buvo išties svarbu, o tai padaryti galima tik išklausius visas puses. Vis? policijos buvo panašios: pyko, vienas kit? kaltino, bet niekas nenor?jo prisiimti atsakomyb?s. Skai?iavome gaunamus finansus, etatus bei negaunamas, bet galimas sumas. Tuomet miestelyje prasid?jo seni?no rinkimai, apipinti visokiausiomis peripetijomis bei sav?j? propagavimu. Tuomet laikinoji seni?n? iš šalies visk? ramiai steb?jo, bet neprisid?jo prie kult?rinio gyvenimo problem? sprendimo. Atrod?, jog miesteliui v?l vadovaus visiems bandantis ?tikti A. Valiušis, kuris pakilimo metais nesugeb?jo puosel?ti ar globoti, juo labiau skatinti nei kult?rinio, nei socialinio Ariogalos gyvenimo. ?sivyravo švietimo ?staig? organizuojami renginiai, kuriuose buvo bandoma pademonstruoti, kaip šauniai už gaunamas l?šas paruošiami moksleiviai. Tuomet miestelyje buvo dar mažai iniciatyv?, bet greitai viskas prad?jo keistis. Prad?jo kurtis pirmosios grup?s ir grupel?s, kurios dirbo iš entuziazmo, o ne vadov? palieptos. Džiugu, kad Saulius Bendoraitis prisid?jo prie pirmosios roko grup?s suk?rimo Ariogaloje, brolis ir ses? Marijus ir Gintar? Liakai stebino savo muzikine veikla bei šaunioji mergai?i? trijul? – Ilvita Balžekait?, Gintar? Banyt? ir Migl? Šven?ionyt? savo profesionaliais pasirodymais garsino m?s? miestel?. Visi šie jauni žmon?s vert? mus didžiuotis savo kraštu, savo miestu. Pirmieji Šar?n?s Rimdeikyt?s pasirodymai privert? ne vien? s?dint? sal?je nubraukti ašar?. Prad?jo kurtis naujos iniciatyvos, bet kartu teko nuleidus galv? steb?ti, kaip miršta senosios. Seniai teko matyti „Sielos b?r?“, lipant? ant scenos, o ir Šar?n? – vis retesnis sve?ias. Viliuosi, kad tai keisis, ir scenoje vis dažniau išvysime naujas iniciatyvas, kaip Marijaus Liako suburtoji roko grup?, bei sen?sias, kurios scenoje atrodys vis profesionaliau.
Ruden? pirm? kart? pama?iau, kad m?s? naujoji seni?n? Renata Aleksiejien? at?jo ne valdyti, bet dirbti. Rezultatas buvo matomas jau po gero m?nesio. Pirmasis nemokamas ir daugelio miestelio gyventoj? poreikius atitinkantis renginys – ,,M?s? laik? skai?iuoja Dubysa“ (pavadinimas ne?tik?tinai panašus ? K?daini? rengin?). Renginys savo kokybe bei atlik?j? profesionalumu nenusileido Lietuvos aukš?iausio lygio renginiams. 6 valandos gyvo garso, ?vairi? žanr? atlik?jai – nuo klasikinio stiliaus iki roko – ?tinkantys visoms miestelio socialin?ms grup?ms. Tuomet ži?r?dami ? susirinkusiuosius mat?me susitelkim?, bendrum?, atradome vilt?, kad s?stingis pasibaigs ir iš didžiul?s duob?s sugeb?sime išlipti, nes visi prad?jome dirbti vardan Ariogalos. Seni?n? sugeb?jo sutelkti gyventojus ir atgaivino kult?r?. Žinoma, tenka pripažinti, jog šalia tur?jo gerus pagalbininkus.
Kult?ros namuose pirmojoje 2011 met? pus?je rengini? vyko labai mažai. Tuomet tik min?jimai, ir tie ne visi, džiugindavo miestel?nus. Bet po seni?n?s at?jimo bei spaudos kritikos viskas prad?jo keistis. Rengini? gausa privert? steb?tis, nejau ?ia ta pati kult?ros direktor? Rasa Sadauskien?? Nuoširdžiai d?kui už tai, kad pagaliau kult?ros namai atgijo ir beveik kiekvien? savaitgal? buvo viena lankomiausi? miestelio viet?. Kartais nustebindavo perpildyta sal?, kada atvykdavo sve?iai, juo labiau – ekrano žvaigžd?s. Tada miestel?nai b?riais traukdavo. O saviški? rengini? neidavome ži?r?ti. Ši problema – nauj? met? išš?kis išsiaiškinti priežastis ir, be abejo, pagelb?ti kult?ros nam? vadovei.
Tre?ioji valdov? – VO ,,Ariogalos santara“ ir jos pirminink? liko nepasteb?ta, nors, žinoma, kaip viena iš organizatori? prie keleto rengini? prisid?jo. Šiais metais pirmoji Ariogalos švent? ?vyko organizuojama tik VO „Ariogalos santaros“ (sausio 8 d. „Trij? karali? švent?“). 2012 – Naujieji metai – prasid?jo „Nobelio“ ceremonija, kuri eilin? kart? privert? susim?styti, kokie išradingi šios organizacijos atstovai. Renginio pradžioje graži kalba nuteik? optimistiškai (buvo apžvelgti pliusai ir minusai). Nominacijos
kiek nuvyl?, j? buvo palyginti mažai. Didžiausias nusivylimas d?l nominacijos „Veikliausias seni?nas“. Tad kyla nat?ralus klausimas, kokia tvarka skiriamos nominacijos? Gal yra vykdoma apklausa? Ariogaloje esantys kortai atgijo vieno seni?nai?io d?ka, to paties, kuris aktyviai kovojo d?l takelio ? prekybos ,,sostin?“ suformavimo bei daugelio kit? opi? miestelio problem?. D?jo daug j?g? bei pastang?, bet, deja, jos liko nepasteb?tos. ?ia veikiausiai suveik? „ne savas“ sindromas. Kaip pasakysi žmogui a?i?, kuris turi aiški? nuomon? ir prisideda prie kitos barikad? pus?s?
2011 metai Ariogaloje pad?jo atgyti kult?riniam gyvenimui. Viliuosi, jog jauni, gležn?s sužyd?j? kult?ros žiedeliai ir toliau augs, bus puosel?jami bei matomi visiems miestel?nams. Ger? kult?rini? rengini? naujaisiais 2012 metais!
Savanoriška veikla: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius
Antanas GERMANAVI?IUS
Terminas „savanoryst?“ ilgus metus man asociajavosi su kariuomen?s savanoriais. Grei?iausiai b?tent toki? veik?j? garbei ir pavadinti kai kuri? Lietuvos miest? prospektai ar kiti objektai. Panašiai savanoryst? d?l ?vairiausi? priežas?i? ?sivaizduoja daugelis tautie?i?. Sudalyvav?s tarptautiniame savanoryst?s projekte ir truput? susipažin?s su ?vairiais jos aspektais Lietuvoje ir užsienyje, šiuo rašiniu tikiuosi supažindinti nieko apie ši? veikl? nežinan?ius (jei dar toki? liko po 2011 m. savanoryst?s met?), pasi?lyti vien? kit? ?žvalg? „visk? žinantiems“, o kai kam gal net pad?ti suprasti, kad savanoriška veikla jau seniai beužsiimta. Tuo tikslu pirmiausia si?lau daugiau orientuotis ? terminus „savanoriška veikla“ arba „savanoriškas darbas“, kurie,
mano galva, neturi militaristinio atspalvio ir apima daug daugiau prasmi? nei „savanoryst?“.
Teisin?je valstyb?je savanoriškas darbas yra reglamentuojamas teis?s aktais ir normatyviniais dokumentais. Tokiu b?du tikriausiai siekiama, kad ši veikla b?t? aiškiau apibr?žta. Si?lau per daug nesigilinti ? nuolat keistis linkusius ?statymus, o pabandyti suprasti savanorišk? veikl? savaip. Lietuvos savanori? centro internetin?je svetain?je savanoriškas darbas aiškinamas kaip galimyb? kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautyb?s, religini?
bei politini? ?sitikinim?, amžiaus ir sveikatos, panaudoti savo žinias ir patirt?, realizuoti savo pom?gius, susirasti nauj? draug?, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaik?, ?sitraukti ? darb? ir dalyvauti visuomen?s gyvenime, kei?iant j? pagal bendruomen?s poreikius. Mano pasteb?jimu, savanoriška veikla patraukia tuos asmenis, kurie nori gyventi pagal princip? „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“ ?gyvendinimo, o nepakan?ius id?joms, artimoms komunizmui, nuraminsiu paaiškindamas, kad s?lygos savanoriškai veiklai vykdyti puikiai išvystytos b?tent Vakar? pasaulyje ir tai visiškai neprieštarauja demokratijos normoms.
Dalyvaudamas tarptautiniame savanoryst?s projekte Italijoje pagal Europos savanori? tarnybos (EST) program?, finansuojam? Europos S?jungos, tur?jau prog? susipažinti su dešimtimis kit? savanori? iš ?vairi? Europos S?jungos šali? ir net Amerikos bei Azijos žemyn?. Tai 18 – 30 m. amžiaus jauni žmon?s, ši? veikl? rink?si tikrai ne d?l to, kad nerado apmokamo darbo. Dažniausi motyvai – noras išbandyti save naujoje srityje, pamatyti naujus kraštus, užmegzti pažintis ir susirasti bendramin?i?. Sutikau kelet? jaunuoli?, kurie savanoriauti išvažiavo vos baig? vidurin? mokykl?, projekto metu tik?damiesi suprasti, koki? studij? krypt? ateityje pasirinkti. Daugelis savanoryste pasinaudojo kaip neoficialia stažuote. Pavyzdžiui, k? tik baigusi studijas pedagog? dirba ikimokyklinio ugdymo ?staigoje, o žurnalistikos student? jaunimo centre prisideda prie vietinio laikraš?io leidimo. EST programos dalyviai visiškai apr?pinami maistu, pastoge, dengiamos kelioni? iš t?vyn?s ir gr?žimo ? j? po tarnybos išlaidos, yra ir kit? privilegij?. Iš kandidato nereikalaujama jokios konkre?ios darbin?s patirties ar kvalifikacij? (programa orientuota ? neformal?j? ugdym?, taigi ir ? paties savanorio nauj? kompetencij? ugdym?), o veiklos rasti ?manoma beveik visose srityse nevyriausybin?se organizacijose (nuo slaugos iki projekt? administravimo). S?lygos savanoriauti sudaromos netgi ne?galiesiems. Taigi turime visapusišk? apr?pinimo paket?, kuriuo pasinaudoti susivilioja ne vienas „ieškotojas“.
Savanoriška veikla tarptautiniu lygiu ?manoma ne vien dalyvaujant EST programoje. Pasaulyje yra organizacij?, si?lan?i? trumpalaikes ir ilgalaikes savanoryst?s programas Indijoje, Afrikoje, Piet? Amerikoje. Kai kuriais atvejais kandidatams keliami pakankamai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai. Kitais atvejais reikia patiems investuoti ar bent iš dalies padengti kelion?s ir pragyvenimo išlaidas. Visiškai ne paslaptis, kad kažkam tai pelninga. Nat?ralu, kad organizuodami ir kontroliuodami didelio masto projektus bent jau aukš?iausiojo lygio vadovai nebadauja. Ta?iau tai netrukdo pasinaudoti savanoryst?s projekt? teikiamomis galimyb?mis. Tai patvirtino mano paties šeši? m?nesi? patirtis sunkiai aukl?jam? ir problem? šeimose turin?i? paaugli? prieglaudoje Milane, t? patvirtina ir kiti paž?stami savanoriai. Visi tur?jome galimyb? išbandyti save naujoje srityje, pramokti užsienio kalbos, atpažinti naujas kryptis, kuriose nor?t?si tobul?ti. Ant mano stalo tebeguli psichologijos temomis rašantis žurnalas, kuriame vieno straipsnio autor? pateikia mokslinink? pasamprotavimus apie savanoryst?. Tai tos pa?ios banalios išvados: „savanoryst? naudinga emocinei ir fizinei sveikatai“, „savanoryst? didina pasitik?jim? savimi“ arba „savanoryst? – laim?s šaltinis“. Šiose fraz?se yra daug tiesos, ta?iau, manau, kad savanoryst? platinti masin?s informacijos priemon?mis reik?t? labai sant?riai, antraip „madingi“ taps tik tie jos elementai, kurie gali kažkam suteikti populiarumo, valdžios ir pelno. Panašiai kaip jau atsitiko su demokratija ar ekologija. Savanoriško darbo galimybi? jau yra ir Lietuvoje. Taigi id?jiniai veik?jai, nesvarbu, koks yra j? amžius ar profesija, turi prog? parodyti savo galimybes ir pad?ti patenkinti poreikius t?, kurie, j? nuomone, galimybi? turi mažiau.
Pabaigoje si?lau kelet? ?žvalg?, pad?sian?i? dar geriau suprasti, kas yra ta savanoryst?. Ar teko laisv? dien? pad?ti draugui ?kyje? O išvalyti snieg? iš senyvo kaimyno kiemo? Traukti iš pusnies nepaž?stamo žmogaus automobil? ar pavežti tranzuotoj?? Pašerti valkataujant? gyv?n?? Be jokio atlygio priži?r?ti kažkieno vaik?? Paaukoti laiko ir pasidalinti profesin?mis žiniomis su bendradarbiu? Tikriausiai aišku, kur lenkiu. Esu tikras, kad kažk? panašaus teko daryti. D?l to visai neraginu stoti ? kokias nors organizacijas, didinti savanoriško darbo apim?i? ir skanduoti banali? frazi? apie toki? poelgi? teikiam? pilnatv? bei tik?tis ?vertinimo. Kiekvienas turi sav? motyv? eidamas pagelb?ti neatlygintinai, bet grei?iausiai supranta, jog tokiu b?du lengviausia parodyti pasauliui, ko iš jo tikiesi ir koki? „valiut?“ labiausiai vertini.
D?mesio – skelbiama nominacija
Deimant? GRAUSLYT?
Š? savaitgal? gal?jome steb?ti atgimusius muzikinius apdovanojimus. Kiekvienas turime savo nuomon? apie šiuos apdovanojimus, ta?iau dauguma sutiks, kad toks renginys pirmiausia yra reikalingas Lietuvos atlik?jams ir, žinoma, visuomenei. Ariogaloje pra?jus? savaitgal? taip pat buvo teikiamos nominacijos. VO „Ariogalos santaros“ organizuotoje „Trij? karali?“ švent?je buvo apžvelgti pra?j? metai ir ?teiktos nominacijos.
Renginio ved?ja Gintar? Banyt?, pasveikinusi ži?rovus, ? Ariogalos kult?ros nam? scen? pasakyti kalb? pakviet? VO „Ariogalos santaros“ pirminink? Maryt? Kvietkuvien?. Ji buvo puikiai pasiruošusi: apžvelg? tiek Ariogaloje egzistuojan?ias problemas: nedarb?, nerenovuotus kult?ros namus, neasfaltuot? Darbinink? gatv? ir pan., tiek teigiamus post?mius: atgyjan?ias aktyvaus laisvalaikio zonas, naujos seni?n?s išrinkim? ir t.t. Pagrindin? pirminink?s misija buvo ?teikti nominacijas, skirtas prisiminti 2011 metus. Ši? misij? ?gyvendinti pad?jo trys karaliai, kurie at?jo ? scen? nešini dovanomis: smilkalais, miros šakele, o tre?iasis karalius ? scen? lipo nešinas maišeliu, pripildytu aukso smil?i?.
Nominacijos buvo suskirstytos ? dvi dalis: „Švies?s ir pasipuoš? sutikime šventes“ bei tradicin?s nominacijos: „Met? ?vykis“, „Met? renginys“, Met? žmogus“, „Met? naujokas“ ir pan. Šiais metais kaip niekada gausiai buvo apdovanoti savo sodybas, sodo bendrijas, langus, ?staigas, laiptines puoš? žmon?s (?teiktos šešios nominacijos). „Met? ?vykiu“ paskelbtas Renatos Aleksiejien?s išrinkimas ? Ariogalos miesto seni?no post?, „Veikliausio seni?nai?io“ nominacij? gavo Gediminas Pocius (Melioratori? seni?naitis), „Met? atradimas“ – literat? klubo „Atgaiva“ ?steigimas, kuris vienija keturiolika nari?, „Aktyviausias VO „Ariogalos santaros“ narys“ – Janina Andrijaitien?. Kita nominacija, suk?lusi nemažai ži?rov? šypsen?, buvo „Aktyviausia rengini? lankytoja“. Ja pripažinta Lina Dapkien?. Ironiška, bet b?tent šiame renginyje ji ir neapsilank?. Taip pat buvo ?teikta nominacija „Met? korespondentui“ – Petrui Urbonui bei „Met? r?m?jui“ – UAB „Inkubas“.
Kaip teikiant muzikos apdovanojimus, taip ir skelbiant nominacijas, ne vis? nuomon? sutapo. Žinoma, Ariogaloje vyko ir daugiau svarbi? ?vyki?, kuriuos buvo verta prisiminti, ar buvo asmen?, kurie aktyviai veikia. Viskas priklauso nuo užsibr?žto lauko, nuo išsikelt? kriterij?.
Po nominacij? paskelbimo ? scen? lipo sve?iai iš Klaip?dos – kapelija „Ming?“. Tada supratau, kad lygiai prieš metus vykusioje „Trij? karali? švent?je“ šalia gausyb?s atlik?j? ir grupi? t? kart? ? scen? lipo ir kapelija iš Ariogalos, kurios pastaruosiuose renginiuose nematyti. Žinoma, malonu matyti sve?ius iš svetur, ta?iau tik?kim?s, kad ir Ariogalos kapelij? dar išvysime greta jaun? Ariogalos atlik?j?. Malonu ir džiugu, kad aktyvi? ir muzikali? jaunuoli? miestelyje nestinga, ta?iau taip nor?t?si, kad ir pabaig? mokykl? ariogališkiai nenustot? lipti ? scen? ir toliau išlikt? aktyv?s tiek kult?rin?je, tiek sportin?je, tiek mokslin?je srityse. Viliuosi, kad ne tik Ariogalos kapela lips ? scen?, bet ir tautini? šoki? grup?, kurios pasirodymai b?davo lyg maži spektakliai, dar atgims.