Mano Ariogala

2011 m. – Ariogalos sporto metai

Steponas NACIUS

2011-ieji Ariogalai galėtų būti vertinami kaip tolygaus augimo ir tobulėjimo metai sporto srityje. Gausėjo sportuojančiųjų, sportinių laimėjimų, gerėjo infrastruktūra. Rezultatai nuteikia optimistiškai, nors problemų yra, bet visai bendruomenei jas žinant, ieškoma jų sprendimo būdų.

Infrastruktūros gerėjimas

Dar praėjusių metų pradžioje mus pasiekė geros naujienos. Prasidėjo laisvalaikio zonų renovacija. Pirmoji renovacija buvo skirta VO ,,Ariogalos santara“ poreikiams: atnaujintos prie gimnazijos esančios krepšinio aikštelės. Naujoji danga leis miestelėnams žaisti tinklinį, tenisą, krepšinį. Tai bus vieta, kurioje galima organizuoti sporto šventes, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms. Visi darbai finansuoti iš ES lėšų. Naujojo statinio atidarymo dar teks palaukti, nes kol kas aikštelė užrakinta ir neleidžiama ja naudotis. Už ant vartų kabančią spyną labiausiai reikėtų „dėkoti“ keletui jaunuolių, kurie dar vykstant darbams sugebėjo sugadinti naująją dangą ir taip supykdė VO „Ariogalos santarą“. Esant tokiai švelniai žiemai kaip ši, manau, ne vienas
miestelėnas norėtų pažaisti aikštelėje. Tikiu, kad greitai visuomenė bus informuota, kada ir kaip galima naudotis naująja laisvalaikio zona, kuri, neabejoju, sulauks daug lankytojų ir prisidės prie fizinio aktyvumo augimo.

Antroji renovacija vyko Verdėlupio gyvenamųjų namų rajone, kuriame jau du dešimtmečius stūksojo apleisti ir nenaudojami teniso aikštynai. Vienas jų atidarytas ir pristatytas visuomenei. Aikštyne paklota profesionali dirbtinė danga, skirta futbolo, teniso, žolės riedulio bei parko tinklinio žaidimams. Danga atkeliavo iš Lietuvos futbolo federacijos, o visus įrengimo darbus organizavo Ariogalos jaunuoliai, sulaukę pagalbos ir paramos iš visuomeninio judėjimo ,,Rasai“, AB ,,Raseinių melioracijos“, IĮ ,,Autoleros“, vadovaujamos Ramūno Paulausko, vicemero Sigito Vaičiaus, UAB ,,Medaus pirkliai“, vadovaujamos Dainiaus Baltrušaičio. Čia darbai dar nėra baigti, trūksta apšvietimo bei gumos sluoksnio. Ši aikštelė – tai ilgalaikio projekto,organizuojamo draugijos ,,Ariogalos vienybė“, viena iš dalių. Projektas skirtas pritaikyti šią laisvalaikio zoną įvairaus amžiaus ariogališkiams. Šiemet patiems mažiausiems bus rengiama mini aikštelė, vėliau – senjorų kampas su treniruokliais bei riedlentininkų, dviratininkų ir riedutininkų aikštelė.

Sąstingis

Sporto aikštelių, pritaikytų šiltajam metų sezonui, renovavimas nuteikia optimistiškai, tačiau atėjus šaltajam metų laikui tenka pripažinti, kad sąlygos vis dar blogos. Vienintelė mūsų mieste atvira visuomenei senoji MSV sporto salė yra nepavydėtinos būklės, tačiau galima pasidžiaugti čia šeimininkaujančiu Ričardu Digriu, kuris sugebėjo surasti bendrą kalbą su visa sporto bendruomene ir sudarė lankstų lankymo grafiką. Čia kiekvieną darbo dieną nuo 14 iki 22 val. šurmuliuoja vaikai ir jaunuoliai. Stiprindamas materialinę salės bazę, pats sporto specialistas investavo savo lėšas į sunkumų kilnojimo salę bei kovinio sportinio rengimo bazės sukūrimą. Visuomeninis judėjimas ,,Rasai“ leido krepšinio mėgėjams džiaugtis profesionaliais krepšinio lankais. Tačiau sanitarinės patalpos verčia organizatorius raudonuoti prieš atvykstančius svečius, kurie negali atsistebėti mūsų tualetais bei dušais. Viliuosi, kad atsiras ir problemos sprendimo būdai. Dėl lėšų trūkumo ši salė daugiau nei du dešimtmečius negali sulaukti renovacijos. Šiuo metu ES fondai tušti šiai problemai spręsti. Kad patys miestelėnai ir verslininkai prisidėtų prie renovacijos, skamba kaip fantastinis romanas. Tik kiekvienas sportininkas, tausodamas ir taip jau apgriuvusią salę, gali prisidėti prie salės geresnės būklės išsaugojimo.

Sportuojančių mastai ir laimėjimai

Didžiausi šių metų sportiniai pasiekimai yra mūsų miestelio vardo garsinimas Lietuvos futbolo federacijos organizuojamose varžybose, krepšininkų dalyvavimas ,,Mažųjų miestelių lygoje“, jaunųjų lengvaatlečių pasiekimai Lietuvos čempionatuose. Norisi padėkoti visiems sporto treneriams bei vadybininkams, kurių dėka šiemet Ariogaloje vyko įvairūs sportiniai renginiai. Tinklinio, krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, šachmatų, šaškių, kvadrato bei kitų sporto šakų entuziastai privertė stebėtis bei didžiuotis savo miesteliu. Kiekvienas renginys vyko dėl organizatorių noro kažką keisti. Atsirado konkurencija, bet kartu ir bendrumo jausmas – galima sutikti krepšininkus, žaidžiančius futbolą, ir futbolininkus, žaidžiančius krepšinį. Sportuojančiųjų skaičius kalba pats už save. Vien Ariogalos salės futbolo čempionatas sulaukė aštuonių miestelio komandų. Šiuo metu organizuojamas krepšinio čempionatas sulauks, manau, panašaus skaičiaus. Tikiuosi, jog šiemet atgims sporto šventės, kuriose svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti.

Kai iškyla klausimas: kodėl tai darau?

Simas PETRAUSKAS

Draugija „Ariogalos vienybė“ veikia jau trejus metus. Rutina, kuri, atrodo, turėtų pabosti, tapo gyvenimo dalimi. Iš pradinės kompanijos liko tik nedidelė dalis: daug kas palūžo, kai kuriems tiesiog atsibodo, treti prarado motyvaciją. Manau, išliko tie, kurie turėjo tikslą. Kai turi siekiamybę, lengviau įgyvendinti užduotis. Mano tikslas toli gražu nebuvo tik futbolas. Didžiausia motyvacija man – galimybė tobulėti. Trumpai aptarsiu aspektus, kuriuos aš išskyriau kaip svarbiausius.

Nuo pat draugijos įkūrimo užsiimame visuomenine veikla, į ją įtraukiame daug vaikų. Veikla skatina vaikų tarpusavio supratimą ir bendravimą, jie mokosi dirbti komandoje, o svarbiausia, nuo pat mažumės tobulėja. Pripažinkime, laikai keičiasi, vis daugiau vaikų didžiąją laiko dalį praleidžia namuose prie šiuolaikinių technologijų, kurios žmones daro neveiklius. Savotišku žaidimu tapusi visuomeninė veikla suteikia ypatingą naudą vaikams. Be abejo, buvo visko: ir priešiško nusiteikimo, ir skundų, sulaukėme „pamazgų pylimo“ iš Ariogalos aukščiausiųjų. Bet vienybė draugijos viduje stipresnė už aštrias priešininkų strėles.

Bendravimas, savęs ugdymas labai glaudžiai susiję su socialine aplinka. Draugijos veikla atneša daug naudos, nes atlikdami „praktiką“ mokomės gyvenimo subtilybių. Pabendravęs su garsiausiais Lietuvos sportininkais supratau, kad ne tik įgijau patirties, bet ir neišdildomų įspūdžių. Ypatingas jausmas apima, kai dirbi su vaikais, mokai juos to, ką pats pasisėmei iš gyvenimo. Po dienos darbų prigulęs ant sofos gali apmąstyti viską, kas šiandien įvyko, ką gavai gero ar blogo, ir tai traktuoti kaip naują patirtį.

Esu Kauno technologijos universiteto antro kurso studentas. Laikas bėga ganėtinai greitai: tik ką, atrodo, baigiau mokyklą, bet Ariogala išliko ta vieta, kur norisi grįžti vis dažniau. Savęs klausiu: kodėl? Vis mąstau: svarbu šeima, gimtinė, visuomeninė veikla. Bet viena iš svarių priežasčių, kodėl noriu grįžti gimtinėn – tai jos oras. Aš esu gamtos žmogus. Gaivus oras, žaliuojanti gamta – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Palikęs laikinąją sostinę smoge, grįžtu čia, kur vaikščiodamas parke jaučiuosi apsvaigęs, nes kvėpuoju nebe išmetamųjų vamzdžių dujomis, o gaiviu gimtinės oru. Įstojęs į universitetą svarsčiau, ar suderinsiu draugijos veiklą ir studijas, tačiau dabar dėl to nebekyla jokių abejonių ar nesklandumų.

Esu draugijos narys, nes tikiu geresne ateitimi. Daugelis Lietuvos žmonių nesijaučia laimingi, kaltina valdžią, jos institucijas. Bet vien kaltindami nieko nelaimėsime. Tikiu, kad iniciatyvus, sportuojantis, mokslinę ir socialinę veiklą vystantis jaunimas turi galimybę pakeisti situaciją. Džiaugiuosi, kad esu draugijos „Ariogalos vienybė“ narys ir galiu prisidėti prie iniciatyvaus mūsų krašto jaunimo.

Ariogalos taurės finalas

Gruodžio 6 d. vyko Ariogalos salės futbolo taurės finalas. Žaidė Ariogalos derbis (dažniausiai vietinių sporto komandų varžybos, -red. pastaba) – „Vienybė“ prieš „Studentus“. Rungtynių pradžioje buvo rengiamos atakos į abi puses, tačiau jų realizuoti nepavykdavo. Vis dėlto rungtynėms įpusėjus, po ilgo vartininko perdavimo, kamuolį į vartus pavyko pasiųsti Aurimui Stanevičiui. Pirmasis kėlinys baigėsi minimaliu įvarčių skaičiumi – 1-0. Antrajame kėlinyje „Studentai“ stengėsi išsaugoti rezultatą, tačiau kamuolį kontroliavo „Vienybė“ ir įpusėjus antrajam kėliniui jai pavyko išlyginti rezultatą. Tuomet abi komandos susikoncentravo į puolimą, vyko žiūrovams patrauklus futbolas, tačiau įvarčio pasiekti nepavyko nei vienai komandai. Finalas baigėsi rezultatu 1-1, todėl buvo žaidžiami pratęsimai. Atakos ritosi viena po kitos, ir jau pirmojo kėlinuko pradžioje ,,Studentų“ puolėjas Arnas Vaičiulis pelnė įvartį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pergalingas. Antrojo kėlinio pabaigoje „Vienybė“ turėjo puikią galimybę išlyginti rezultatą nuo baudinio atžymos, tačiau ja nepasinaudojo. Pergalę iškovojo „Studentai“. Taigi sveikiname čempionus. Futbolo bendruomenės vardu dėkojame sąjūdžiui „Rasai“ už įsteigtą prizą, Ariogalos kultūros namų vedėjai R. Sadauskienei už paskolintą muzikos aparatūrą, sporto specialistui R. Digriui už sugaištą laiką ir atsidavimą sportui, E. Žemaičiui už nuotaikos pakėlimą pertraukos metu, A. Nacevičiūtei ir M. Zakaitei už profesionaliai susuktą vaizdo klipą.
Na, ir nuoširdžiai AČIŪ žiūrovams!