Mano Ariogala

Pusšimtis futbolo mėgėjų Ariogaloje žaidė ant plausto

Vaidotas JANUŠKA

Antrus metus iš eilės Ariogaloje futbolas buvo žaidžiamas neįprastoje vietoje – ant plausto, padaryto iš plastikinių butelių. ,,Žaliojo futbolo dieną“ vykęs ,,plaustbolo“ turnyras sutraukė apie pusšimtį futbolo mėgėjų iš kelių šalies miestų.      

Butelius rinko kelis mėnesius   

,,Žalioji futbolo diena“ – antrus metus iš eilės „Ariogalos vienybės“ organizuojamas renginys, kuris jungia ekologiją, futbolą, muziką ir gerą nuotaiką. Pagrindinis šventės akcentas – futbolas aikštelėje ant plausto, kuris įleidžiamas į Dubysą ties Ariogalos Dainų slėniu. 

 Nuo birželio mėnesio dirbę jaunieji entuziastai plausto statybai iš Raseinių rajono gyventojų bei Dubysos pakrančių surinko ir surūšiavo apie 15 tūkstančių plastikiniųbutelių. Jie tapo pagrindu, laikančiu plaustą upėje. Kitas medžiagas statybai ariogaliečiai įsigijo arba gavo iš Raseinių krašto ateities judėjimo „RASAI“.  

„Pernai surinkome 20 tūkstančių plastikinių butelių ir turėjome ambicingą tikslą – šį skaičių šiemet viršyti. Pasirodo, žmonės atsakingiau ėmė rūšiuoti atliekas. Bet kokiu atveju, džiaugiamės tuo, ką pavyko padaryti, ir kad prisidedame prie taršos mažinimo bei aplinkos
tvarkymo“, – teigė „Ariogalos vienybės“ prezidentas Steponas Nacius.   

 Jo vizijoje – kitąmet surengti keturių stichijų futbolo dieną, kurios metu būtų galima žaisti ne tik ant žemės ir vandens, bet ir į orą pakeltoje aikštelėje, ir per ugnį.           

 Pusšimtis futbolo mėgėjų Ariogaloje žaidė ant plausto  

Į ,,plaustbolo“ turnyrą užsiregistravo 16 komandų, tarp kurių buvo nemažai atvykusių iš kitų miestų. Gausiausia Kėdainių delegacija pasirodė geriausiai – vidurio Lietuvos miesto futbolininkai iškovojo pirmąsias tris prizines vietas. 

 „Nors medalius iškovojo trys komandos, tačiau šiandien laimėjo visi dalyviai. Šiuo projektu norėjome paskatinti jaunimo kūrybiškumą ir paįvairinti futbolo žaidimą. Pažaisti ant plausto ypač patinka vaikams, todėl planuojame jų čia kuo daugiau pakviesti iš kitų miestų“, – sakė varžybas organizavusios „Ariogalos vienybės“ prezidentas S. Nacius.    

Po ,,plaustbolo“ turnyro dalyviai galėjo pasidžiaugti pirmą kartą Ariogaloje viešėjusios žinomos grupės „Biplan“ koncertu. Futbolą mėgstantys dainininkai į nedidelį miestą koncertuoti atvyko sužavėti tokios idėjos ir patys išbandė neįprastą aikštelę.   

Kultūrinę ,,Žaliojo futbolo dienos“ programą baigė jaunieji vietos muzikos talentai – Gintarė ir Marijus Liakai bei Karolina Juškaitė.        

Jaunimą įkvėpia futbolas  

Draugija „Ariogalos vienybė“ vienija neabejingą futbolui ir aplnkai jaunimą, kuris ne tik sportuoja ir siekia tobulėti, bet ir pats kuria bei prižiūri reikalingą infrastruktūrą, talkomis prisideda prie Ariogalos miesto viešųjų erdvių priežiūros. Pavyzdžiui, žiemą tvarko apleistus šlaitus, šalina krūmus, geni medžius, tvarko miesto parkus.  

Jaunuosius entuziastus bendram tikslui sutelkia futbolas. „Ariogalos vienybė“ aktyviai dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) programoje „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS) ir savo iniciatyva organizuoja futbolo turnyrus bei šventes. Pernai draugijos renginiuose bei stovyklose dalyvavo net 3 500 žmonių nuo 6 iki 78 metų amžiaus.  

Pasak „Ariogalos vienybės“ vadovo S. Naciaus, didelį impulsą jiems davė LFF SVIS programos projektas „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“:  „Nuo jos atvykimo į Ariogalą vaikai pradėjo aktyviau sportuoti, jiems pradėjome organizuoti futbolo treniruotes. Pagal SVIS pavyzdį futbolo mokyklas, turnyrus, jaunųjų lyderių būrelius organizuojame kituose miesteliuose, gabesnius vaikus kviečiame į treniruočių stovyklas.“  

Ariogaliečiai džiaugiasi tuo, kad pavyko vietos gimnazijoje pirmokams padaryti ne tik bendrą kūno kultūros pamoką, bet ir atskirą futbolo pamoką. „Patys taip pat stengiamės gilinti žinias, dalyvauti įvairiuose seminaruose. Glaudžiai bendradarbiaujame su LFF, jos darbuotojai niekada neatsisako padėti“, – pasakojo „Ariogalos vienybės“ vadovas. 

Futbolo aikštes tvarkė patys  

Organizuojant futbolo užsiėmimus bei varžybas, entuziastai susidūrė su didžiuliu infrastruktūros trūkumu. Vis dėlto po kelių metų pastangų „Ariogalos vienybei“ pavyko sutvarkyti ne tik pagrindinį miesto stadioną, bet ir apleistuose teniso kortuose įsirengti LFF dovanotą naudotą dirbtinės dangos aikštelę.  

 „Stadionas anksčiau buvo tiesiog pieva, kurioje ganydavosi karvės, ji buvo šienaujama kartą per metus. Džiaugiamės, kad veją po truputį pavyko atgaivinti, į ją kasmet daug investuojame. Neseniai įsirengėme ir dirbtinės dangos aikštelę, kuri mums leis beveik visus metus organizuoti kokybiškas futbolo treniruotes. Anksčiau dėl didelio sporto salės užimtumo tekdavo sujungti kelias amžiaus grupes ar net apskritai nerengti treniruočių“, – aiškino S. Nacius.  

Futbolo inventoriaus – aprangų, kamuolių, tinklų ir vartų – draugija įsigijo įvairiuose konkursuose, per socialinus fondus. Tarp jų buvo ir LFF paramos futbolui fondas, kuris ariogaliečiams šiemet skyrė 2000 Lt vertės paramą. 

Išsigelbėjimas ar paskutinis mados klyksmas

Antanas GERMANAVIČIUS

 Kokios asociacijos pirmiausia kyla išgirdus žodį ,,ekologija“? Mokslo šaka? Aplinkosauga? Apdairumas ir toliaregiškas požiūris sprendžiant inžinerines problemas? O gal tai terminas, žymintis naujos epochos pradžią? Pavyzdžiui, XXI amžius – ekologijos amžius, arba dar geriau – tiesiog ekoamžius. Tokia iniciatyva būtų įdomi, tačiau ji turi konkurentą – XXI amžių jau pradėta laikyti informacijos amžiumi. O gal įmanoma simbiozė, tarkim, ekologinės informacijos amžius. Kaip pavadinti XXI amžių, tenuspręs tie, kurie informacijos priemones valdys šio ir XXII šimtmečių sandūroje. O kol kas siūlau kritiškai pamąstyti, kokį realų poveikį šiandieninei visuomenei daro vis labiau į kasdienybę besibraunantis ekologiško gyvenimo propagavimas.  

 Tiek internetiniai, tiek tradiciniai žodynai terminą „ekologija“ aiškina kaip mokslą, tiriantį gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka. Periodiniai informacijos šaltiniai labiau orientuojasi į šiandien aktualias ir vis dažniau eskaluojamas problemas, susijusias su aplinkosauga, alternatyviąja energetika ir sveika gyvensena. Iš žiniasklaidos vis dažniau girdime apie ekologinius reikalavimus, ekologinį sąmoningumą, ekologiškus pasirinkimus ir ekologinius laimėjimus. Ekologiškas ūkininkavimas aprūpina ekologiškais maisto produktais, ekologiški sprendimai pramonėje dovanoja ekologiškus įrengimus ir techniką, ekologiškas mąstymas skatina ekologišką vartojimą ir ekologišką atliekų perdirbimą. Dienraščiai, radijas ir televizija pateikia informacijos apie inovatyvius ekologiškus sprendimus, dar galinčius išgelbėti mūsų planetos atmosferą, biosferą, dirvožemį ir vandenį. Visomis įmanomomis priemonėmis už ekologiškus pasirinkimus pasisako politikai, mokslininkai, visuomenininkai ir pramogų pasaulio atstovai. Žaliosios žinios, žaliosios rubrikos straipsniai
ir interviu žaliojo gyvenimo temomis jau tapo neatsiejama beveik kiekvieno save gerbiančio leidinio ar publicistinės televizijos laidos dalimi. Norėtųsi pasveikinti tokias iniciatyvas. Kadangi šio fenomeno apraiškas pastebime jau beveik visose gyvenimo srityse, galima būtų lengviau atsipūsti: pagaliau visuomenė ir jos iškiliausieji pabudo, susiprato ir pradėjo žadinti vieni kitus. Greit viskas žemėje susitvarkys ir tuoj vėl džiaugsimės, žaliuojančiomis pievomis, maudysimės tyrame vandenėlyje, degindami kurą nejausime keisto plastmasės kvapo ir valgysime maistą, o ne jo pakaitalus. Kalbama apie natūralias gamtos dovanas, kurios buvo ir prieš tūkstančius metų. Keista tik tai, kad norint jas vėl turėti, teks truputį pamokėti. Nereikia būti labai akylam, kad pastebėtum, jog visas šis ekologinis projektas akivaizdžai koordinuojamas pasauliniu lygiu. Viešėję užsienyje tikriausiai pastebėjo, kad ir ten daug kalbama apie chemijos prikimštus maisto produktus ir užterštus vandens telkinius. O siūlomos išeitys šabloniškos ir pasikartojančios – pirkti „eko“, „bio“ arba „be jokių E“ ženklu pažymėtus maisto produktus, piltis biokurą, rinktis elektra ar hibridiniais varikliais varomus automobilius ir kitaip palaikyti visomis išgalėmis už švarų orą ir sveiką maistą kovojantį gamintoją. Šiems produktams reklamuoti pasitelkiamos pačios išradingiausios technologijos, dažnai propaguojamų pasirinkimų nesibodima pavadinti madingais. Atrodytų, nekalti triukai, kol nestabteli pamąstyti, ką reiškia mada…  

Tiesa, kad pralenda ne tik vartojimą skatinanti reklama. Štai dažnai girdime kvietimus vietoj automobilio rinktis viešąjį transportą ar važiuoti dviračiu, o gavę dokumentą elektroniniu paštu, po pagrindine informacija randame prierašą, raginantį nesant būtinybei nespausdinti ir taip prisidėti prie popieriaus taupymo bei miškų išsaugojimo. Internete ir daugelyje leidinių apstu informacijos, kaip išvengti apsipirkinėjimo karštligės ir patiems pasigaminti buities ar asmens higienos priemonių. Būna nemokamų seminarų apie sveiką gyvenseną, mitybą, saviugdą ir savigydą. Juose galima sužinoti, kaip susikurti sveikesnę aplinką gyventi ir patiems pasigaminti gydomųjų preparatų. Tačiau dažniausiai dėl savo kuklaus įvaizdžio ir siūlomų metodų paprastumo tokie mokytojai atrodo įtartinai. Liaudies medicina ir rytietiški gydymosi metodai specialistų vis dar vadinami alternatyviais, kadangi jų teigiamas poveikis pajuntamas ne iš karto, o praktikavimui būtinos žinios ir domėjimasis.  

Alternatyvioji sveikos gyvensenos ir prevencinės medicinos filosofija neragina skiepytis, kimšti ekologiškų vitaminų ir maisto papildų, taigi neprisideda prie vartojimo skatinimo, o tai, kaip žinia, trukdo išbristi iš pasaulį kamuojančios krizės. Kapitalistų leidžiami įstatymai alternatyvių metodų lyg ir nedraudžia, bet, prisidengdami demokratijos principais, sudaro sąlygas gyvuoti išradingiausioms pinigų uždirbimo schemoms. Ekologija čia pasitarnauja puikiai. Viena grupė gąsdina užterštu vandeniu ir maistu, kita vaikšto po butus, siūlydama stebuklingus, nuo 180-ties teršalų vandenį išvalančius filtrus ir žaliai įpakuotais maisto produktais pildo ekologiškų prekių skyrelius prekybos centruose. Nepanašu į keistą sutapimą? Beje, teko girdėti, kad Italijoje viena stambi automobilių gamykla praėjusį dešimtmetį
su vyriausybės pagalba inicijavo daugiamilijardinės vertės automagistralių tinklo renovacijos projektą. Esą tam, kad naujais, dabar jau 100 procentų mokamais greitkeliais būtų patogiau keliauti. O norintiems ekologiškesnio pasirinkimo, vis dar liko galimybė sėsti į elektrinius traukinius. Tiesa, taip pat atnaujintus, ir greitesnius. Suprantama, ir bilietas truputį brangesnis nei prieš tai…   

 Taigi, ekologija kainuoja. Štai apie ekologiją rašantis lietuviškas žurnalas „Green’as“ nagrinėja tikrai įdomias temas: galima sužinoti, kur įsigyti ekologiškų ir natūralių maisto produktų, higienos priemonių su Himalajų druska, ekologiško maistelio kūdikiams, pas ką užsisakyti ekologiško namo projektą ir kas parduoda natūralius sienų dažus. Buvo net žalios keptuvės aprašymas ir nuoroda, kaip ją nusipirkti. Pasigedau tiktai ekologiškų SMS kreditų reklamos, bet spėju, kad statant ekologišką namą, ekologiški bankai pasiūlytų ekologišką paskolą.