Ne tik pradžia sunki
Steponas NACIUS
[1]
Pradžia visuomet labai sunki ir užsibr?žti tikslai atrodo sunkiai pasiekiami. Viskas prasid?jo daugiau nei prieš dvejus metus, kuomet kilo id?ja sukurti profesional? klub?. 7 futbolo m?g?jai naiviai tik?jo, kad gali žaisti futbol?, m?gautis tuo, k? daro, ir lengvai pasiekti pergali?.
Tuomet suburtai komandai pirmosios rungtyn?s susiklost? ne taip s?kmingai, kaip nor?josi. Ties? sakant, geriau tikt? žodis „tragiškai“, nes pralaim?ta rezultatu 21-0. Po toki? varžyb? sunku buvo ne tik man, bet ir visai komandai.
Skaudus pralaim?jimas vert? su-sim?styti. Atrodo, treniruojam?s, vis? m?nes? ruošiam?s, bet nieko neišeina. Toki? akimirk? stengiausi ?žvelgti k? nors pozityvaus. Susim?s?iau, juk viskas prasid?jo visai neseniai…
Daug kas netik?jo, kad mes kada nors žaisime gerai. Neprab?go nei keletas m?nesi?, ir komanda sugeb?jo Raseiniuose bei K?dainiuose deramai atstovauti savam kraštui. Nei vienai komandai nenusileidome, kovojome kaip lyg?s su lygiais. Ta?iau iškilo ir kita problema: komandos nariai prad?jo jaustis nenugalimais karaliais. M?s? potencialas nustojo augti, dauguma žaid?j? prad?jo galvoti, kad jie jau pakankamai geri. Tai ir suklaidino jaun?j? kart?.
Treniruot?se visi jausdavosi profesionalais, dažnai skamb?jo fra-z?s: „Juk Aš visk? žinau“, „Aš visk? moku“. Kolektyve dažniau skamb?jo žodis „aš“, o ne „mes“. Deja, pasisakymai – „Aš galiu“, „Aš moku“ – nesutapo su realybe. Naivus pasitik?jimas savimi vaikinukus vert? p?stis, tai persmelk? visas veiklos sritis. Intensyvus darbas vyko ne tik treniruot?se, atlikome ne vien? didel? darb? ?vairiose miesto zonose. Draugija „Ariogalos vienyb?“ (toliau „Vienyb?“) futbolo kovoms bei miestelio reikm?ms gr?žino Ariogalos stadion?. Deja, po truput? viskas prad?jo keistis – „Vienyb?je“ dingo vieninga dauguma. Kod?l taip atsitiko? Liko vos keletas jaunuoli?, norin?i? b?ti k?r?jais, o kiti tapo tik vartotojais. Tenka pripažinti, kad Ariogalos mieste n?ra kur tinkamai save realizuoti (kalbant apie sport?), nes sporto baz?s apleistos ir nesusilaukia nei politik?, nei verslinink? d?mesio. Kai n?ra sporto aikštyn? ir egzistuoja tik b?rys vartotoj?, susidaro palankios s?lygos klest?ti chuliganizmui, alkoholizmui bei kitoms blogoms saviraiškos formoms. Džiugu, kad šiais metais žymiai
[2] pagyv?jo menin? veikla. Tik?kim?s, ja susidom?s daugelis vaik?, bet reikia pridurti, kad vaikui reikia tobul?ti visapusiškai.
Norint deramai atstovauti savai organizacijai, man teko vis? laik? tobul?ti, mokytis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bet sunkiausias momentas buvo gr?žti ? krašt?, kuriame atlieki realius darbus, ta?iau girdi tiek daug melo, šmeižto, mit? ir gand?, net mokyklos vadovyb?
vienu metu draud? eiti ? mokykl? bei bendrauti su pradini? klasi? mokiniais. Tuomet teko sustoti ir m?nesiui atsitraukti nuo aktyvios veiklos Ariogaloje: neorganizavau treniruo?i?, nebaig?me prad?t? darb?, viliausi, kad žymieji mano kritikai bandys juos užbaigti, ta?iau kaip visuomet šnekorius – tai ne darbininkas. Gr?žau ? savo gimt?j? miestel? su plausto id?ja bei koncertu. Džiugu, kad keletas ariogališki? tai pasteb?jo. Šiuo metu laukia nauji išš?kiai: pabaigti prad?tus darbus, pritraukti daugiau vaik? aktyviai sportuoti, suderinti treniruo?i? grafik? (futbolo treniruot?s vyksta ne tik Ariogaloje, bet ir Raseiniuose, Žaiginyje). D?koju visiems vaikams, jaunuoliams, vyrams ir moterims, su kuriais atlikome daugyb? darb?. A?i? jums už nepakartojamas akimirkas. Retas ariogališkis jiems d?kojo,
dauguma reišk? tik priekaištus. Ta?iau jei norime, kad vaikas visk? daryt? iš širdies, labiausiai jam reikia palaikymo, pritarimo, kuris skatina entuziazm?.
Po nes?kming? ?vyki? ir aš prad?jau netik?ti savimi, bet atsirado jaunimo, kuris nepasidav?, net atvirkš?iai, privert? mane pabusti. Jie toliau dirba visa širdimi, stengiasi iš paskutini?j?. Šiuo metu m?s? jaunuoliai bendrauja ir bendradarbiauja su Lietuvos lyderiais,
atstovauja m?s? kraštui ?vairiausiuose seminaruose bei varžybose. Didžiuojuosi jais, nes patirdami didžiul? pasipriešinim? jie nepasidav?, bet sugr?žo su dideliu noru kovoti ir daug k? pakeisti. Kiekvienam teko išklausyti Ariogalos „genij?“ pasisakym?, kokie mes liurbiai, ta?iau m?s? nekritikuoja profesionalai. Jie pastebi m?s? darbus ir dr?sina nenuleisti rank?, o kritikuoja tie, kas neturi jokios patirties tokioje veikloje ar tiesiog iš pavydo. D?koju ir visiems t?veliams, kad leido dirbti su vaikais, palaik? savo atžalas, tai išties svarbu. J?s
galite jais didžiuotis, nes k? nors prasmingo nuveikti yra sunku, lengviausia tiesiog nieko nedaryti. Noriu atsiprašyti už nesklandumus bei mano padarytas klaidas, kuri? sunku išvengti dirbant. Jaunimas bando atverti naujus kelius tiek sau, tiek savo gimtajam miestui. O
tai n?ra lengva.
?S? (?ystai Super ?sp?dingai) Ariogaloje
Eimantas ŽEMAITIS
[3]
Tai vyko Ariogalos gimnazijoje. Vidurdien? buvo rastos žiauriai nužudytos, kraujo klane paskendusios trys knygos. Tai ?vyko neeilin? dien?, o Tarptautin? mokytoj? dien?, spalio 5-?j?. Netrukus po incidento, sukr?tusio vis? mokykl?, pasikrapšt? nosis ir pasikas? galvas, ?S? gimnazijos detektyvai ?m?si darbo. Paaišk?jo, kad vargšes knygas mat? tik trys liudininkai – meškiukai. Ir šie, deja, jau buvo po vel?na. Meškiuk? k?nus ?S? gimnazijos tyr?jai parsigabeno iš nusikaltimo vietos. Žinoma, skubiai reik?jo atlikti skrodim?, tod?l pagalbos buvo kreiptasi ? biologijos mokytojas. Po garsi?j? biologi? – Dalios Kirkien?s ir Virginijos Petrošien?s – atlikt? ekspertizi? sužinojome… ogi nieko. Ta?iau ?S? kriminalistai buvo labai patyr? ir nesutriko. Jie gr?žo ? nusikaltimo viet? ir prad?jo ieškoti ?kal?i?. Nors knygžudys buvo labai gudrus ir daug p?dsak? nepaliko, bet ?žvalgieji kriminalistai sugeb?jo atrasti ?tartino skys?io. Tiriant skyst?, ? pagalb? buvo pasikviesta chemijos mokytoja Kristina Mašnickait?. ?S? kriminalistai su chemik?s pagalba rad? vien? kit? ?kalt?, prad?jo sukti galvas, kas gal?t? b?ti tas knygžudys. Pasitelk? ? pagalb? informatikos mokytojos Laimos Sili?nien?s „super turbo max“ kompiuter? sužinojo, kas iš tikr?j? vyko t? spalio penkt?j?. Kompiuteris išdav?, kad vyko Mokytoj? dienos vakar?lis. Po šios informacijos kriminalistai pagaliautur?jo šiok? tok? ?tariamojo apib?dinim?. Lietuvi? kalbos mokytoja Daiva Vai?aitien? ir dail?s mokytoja Sigita Nanartavi?ien? bendromis j?gomis atk?r? ?tariamojo portret?. Pasirodo, tas ?tariamasis buvo geografijos mokytojas Darius Žvirblis! Bet, deja, ši versija buvo greitai atmesta, nes D. Žvirblis pasirod? es?s pernelyg gražus b?ti ?tariamuoju, tod?l ?S? ieškojo toliau.
Atsirado dar trys ?tariamieji, š?kart – užsienie?iai – rusas, anglas ir vokietis. Jie taip pat buvo graž?s, bet juos apklausti b?tinai reik?jo. Pasikvietus ? pagalb? užsienio kalb? mokytojas J?rat? Saltonien?, Ramun? Kurpavi?ien?, Gintar? Preikšien? ir netgi pat? Šerlok? Holms?, išaišk?jo dar daugiau spalio 5-osios detali?. Vis? dienos istorij? susieti ? visum? buvo pasikviesti istorikai Andrius Bautronis ir Aldona Pauliukien?. Visk? apsvarst? jie papasakojo istorij?, tikrai vert? tos dienos: šaibos, ?tartinos vietos, tokios kaip mokytoj? kambarys, direktoriaus kabinetas, nešiojamieji kompiuteriai ir pinigai… Visa tai primin? tik vien? viet? mokykloje – t?, kur nuolat sukasi pinigai, verslas, neaišk?s reikaliukai. Ten, kur sujungti galingiausi kompiuteriai, kur kuriasi nelegalios ?mon?s, žmon?s užsiima mafija – tai tre?iasis gimnazijos aukštas! Tai išsiaiškin? ?S? kriminalistai iš karto sulauk? skambu?io iš 2-ro aukšto. Skambinantieji pasak? tik du ?tartinus žodžius: „O, dievai.“ Ir kas gi taip gal?jo pasakyti? Staiga ?S? gimnazijos kriminalistams ? galvas šov? mintis, kad tai ir buvo knygžudžio bylos atsakymas. Dar tiksliau – knygžudži? – gimnazijos mokini?!!! Nusikalt?liai iš karto pripažino savo kalt?. „O, dievai, mes d?l viso to kalti, mes neaplenkiame knyg?, mes j? neskaitome, pripaišome ? jas, j? negerbiame. Mes tie nenaud?liai. Tadlabai a?i? Jums, mokytojai, kad j?s vieninteliai mums ?kalate ? galvas, kad knygos yra m?s? brangenyb?, kad jas reikia gerbti, skaityti.“ Gimnazijoje mokom?s ?vairiausi? dalyk?, bet pirmiausia atsis?d? ? mokyklos suol? juk atver?iame knyg?. Bet Mokytoj? dienos proga gerbiami mokytojai gal?jo jas pamiršti, nes vien? dien? metuose jie nusipelno pails?ti, o mokiniai sekti mokytoj? taip kruopš?iai rodomu pavyzdžiu.
[4]
Štai tokia valandos trukm?s istorija Ariogalos gimnazijos mokiniai, su Migle Šven?ionaite priešakyje, kuri ir sureng? šios painios istorijos scenarij?, pasveikino savo mokytojus j? profesin?s švent?s proga. Žinoma, kokia švent? be koncerto, tad mokytojus pradžiugino folkloro daininkai bei šoki? kolektyvas „Mozaika“.