Mano kelias

Irena Putvinskaitė

Aš jį regiu sapnuose. Matau kasdien.
Ne tik matau. Tarsi einu…
Matuoju žingsniais kiekvieną kilometrą
Metrais, centimetrais.
Kiekvieną kelio dulkę
Paliečiu ir paglostau aš žvilgsniu.

Ir taip kasdien. Pirmyn. Atgal.
Vaizdai tie patys
Plaukia pro akis.
Ir pakelės beržai.
Jie pasitinka ir palydi.
Jie tarsi laukiančių namų
Gimtasis švyturys.

Juk aš gerai žinau,
Už tų beržų šilti namai.
Prie lango laukanti Mama.
Ir aš skubu. Aš taip labai skubu,
Kol šitas vaizdas
Neišnyko mano akyse.

Tačiau širdies gilumoje žinau,
Kad ir labai skubėsiu,
Mama manęs nepasitiks.
Nepasitiks namai
Po medžiais šimtamečiais.
Jau niekas, niekada manęs nepasitiks…

Bet aš vis tiek
Su viltimi žvelgiu į priekį.
Bandau įžvelgt kažką,
Tai, ko nėra.
Bandau apgaut save. Sukurt miražą.
Bandau nebūtyje surast save.

Mano kelias.
Aš jį regiu sapnuose.
Matau kasdien.
Ne tik matau. Tarsi einu…
Matuoju žingsniais kiekvieną kilometrą
Metrais, centimetrais.
Kiekvieną kelio dulkę
Paliečiu ir paglostau aš žvilgsniu.