Viktoras VITKUS
[1]
Kiekvienas Raseini? krašto kampelis turi savo metraštininkus. Betygaloje j? buvo net trys: šviesios atminties mokytojas Antanas Juška, kraštotyrinink? Emilija Skudrien? bei nenuilstanti ir universali Marija Birut? Navakauskien?.
Apie pastar?j? ir nor?t?si parašyti keliolika eilu?i?.
M. B. Navakauskien? gim? 1941 m. Radviliškio rajone, Šiaul?n? vals?iuje, Mantviliški? kaime. Baig? Jok?biškio pradin?, Šiaul?n? vidurin? mokyklas ir Vilniaus valstybin? pedagogin? institut?. Nuo 1966-09-01 prad?jo dirbti Raseini? rajono Betygalos Maironio vid. mokyklos mokytoja. Apie j? žurnalas „Žemai?i? žem?“ raš?: ,,(…) Surinko unikali? geologijos eksponat? kolekcij?, kuri sudaro Betygalos muziejaus ekspozicijos dal?.“
M. B. Navakauskien?s keliai niekada nesiskyr? su mokykla ir moksleiviai. Su pastaraisiais ji bendrauja ir dabar, dirbdama Raseini? krašto istorijos muziejaus Betygalos filialo muziejininke. Ji nuolat domisi Maironie?i? draugija, jaunaisiais geologais, iki šiol aprašin?ja j? išvykas bei stovyklas. M. B. Navakauskien? pam?go tradicinius plenerus, skirtus Betygaloje gimusiam ir augusiam dailininkui, grafikui Jonui Kuzminskiui atminti. Paskutiniame, kuris vyko 2008 met? rugpj??io m?nes? Kikšnov?je, Romano ir Birut?s Anuli? sodyboje, ji ne tik supažindino dalyvius su Betygalos krašto kult?ros paveldu, bet ir pati išm?gino j?gas – raiž? lin?. Ši labai guvi moteris iki šiol propaguoja sveik? gyvenimo b?d?. Jai nebaisus gana v?sokas, o kartais ir labai šaltas Dubysos vanduo. Ji ragina ir supan?ius j? žmones nesnausti – aktyviai dalyvauti bendruomen?s gyvenime.
Nemažai Raseini? krašto žmoni? j? paž?sta kaip poet?, istorini? rašini? autor?. 1996 metais išleista jos poezijos rinktin? „Rudens taku“, 1997 m. – „Aidi džiaugsmo daina“, 1999 m. – „Perk?nas“, 2003 m. –„Švyt?jimo kelyje“. Istoriniam – pažintiniam žanrui galima priskirti dvi jos knygas – „Betygalos žem?“ (2001 m.) ir „Šiaul?n? žem?“
(2009 m.). Išskirtin? viet? užima jos darbas „Raseini? rajono geologija“ (2002 m.)
Apie knygos „Betygalos žem?“ ruošimo etap? poetas Juozas Nekrošius raš?: ,,(…) Spaudai rengiama plati ir išsami istorin? – etnografin? apybraiža „Betygalos žem?“. Tai pasakojimas apie vals?iaus praeit?, išnykusius kaimus ir dvarus, gyvenusius ir dirbusius žmones, dramatiškus istorijos pos?kius, kovas už laisv? ir nepriklausomyb?…“
Žinomas rajono istorini? knyg? autorius ir sudarytojas Jonas Brigys pažymi, kad knyga yra tam tikros strukt?ros, pastebima login? d?stymo seka. Galima teigti, kad autorei pavyko, anot J. Nekrošiaus, etnografin? rašinio dalis. Dr. A.
Bumblauskas yra pasteb?j?s, kad net jau pripažinti istorikai veikaluose naudojasi taip vadinamu ,,žirkli? metodu“, kuomet norimi romantiniai faktai iškerpami ir sud?liojami pagal j? norus, nesivarginant kelis kartus patikrinti juos skirtinguose šaltiniuose. Be to, jau žinom? dalyk? neverta kartoti.
Logiška, kad Šiaul?n? seni?nijos užsakymu buvo parašyta kita istorin? knyga „Šiaul?n? žem?“. ?ia galb?t daugiau d?mesio skirta sodie?i? gyvensenos raidai, tod?l pasiektas lauktas rezultatas.
Nemažai medžiagos apie žydus, gyvenusius Betygalos krašte, ji pateik? Linos Kantautien?s 2004 metais sudarytai knygai „Raseini? krašto žydai“.
Poezijos myl?tojai laukia nauj? M. B. Navakauskien?s eili? ir linki jai k?rybin?s s?km?s visuose veiklos baruose.