Marijampol?s mokytoj? seminarija
Viktoras VITKUS
Vytautas Vili?nas rao: (…) Veiveri? ir Marijampol?s mokytoj? seminarijas sieja ne vien tai, kad jos abi skirtos tam pa?iam Suvalkijos regionui, ir kad vienai nustojus veikti tuojau pat buvo ?kurta kita, tarsi per?musi pirmosios funkcijas… Pastarosios aukl?tiniai pasklido po vis? Lietuv?, taip pat ir po Raseini? krat?, tad nor?t?si kiek prisiminti i? mokytoj? kalv?.
Seminarija buvo ?kurta 1919-10-08 Marijampol?s karinink? klubo pastate. 1920-09-20 joje mok?si 73 seminaristai: 71 lietuvis ir 2 vokie?iai. 1921 metais ioje ?staigoje d?st? 11 mokytoj?: 3 su auktuoju isilavinimu ir 8 su viduriniu, joje mok?si 67 seminaristai. Nuo 1922 met? Marijampol?s mokytoj? seminarijoje I kurse vietoje sodininkyst?s ?vesta 1 geometrijos pamoka, II kurse 1 fizin?s geografijos pamoka.
1924-09-15 ? vyresnius kursus buvo perkelta 77,50 nuoim?i? seminarist?, vienam klausytojui teko 34,06 praleistos pamokos. Prie seminarijos buvo ?steigtas ?kio komitetas. Jau 1925 m. pastatyti seminarijos r?mai, o buvusiame karinink? klube prad?jo veikti pavyzdin? pradios mokykla, kur seminaristai atlikdavo praktik?. Tais metais Girkalnio pradios mokykloje prad?jo dirbti Antanina Ma?iulyt? (Berinien?), Paupio pradios mokykloje – Eugenija Rumait?.
1926 m. baig?s seminarij?, ? Raseini? pradios mokykl? buvo paskirtas Pijus Jakaitis.
Marijampol?s mokytoj? seminarijos aukl?tinis Viktoras Senkus iluvos progimnazijoje nuo 1927 m. sausio 1 d. iki pat jos udarymo d?st? matematik?, lietuvi? ir lotyn? kalbas bei gimnastik?. Tais metais Lygi? pradios mokykloje dirbo Julija Valteryt?.
1927-07-05 1927-08-14 Lietuvos katalik? mokytoj? s?jungos Marijampol?s skyrius sureng? kursus auktesni?j? ir vidurini? mokykl? mokytojams mokslo cenzui ?gyti. Tarp lektori? buvo Marijampol?s mokytoj? seminarijos direktorius kunigas P. Dambrauskas publicistas, intelektualas, puikus matematikas, subtilus pedagogas.
1928 m. seminarijoje d?st? 22 mokytojai, i j? tik pus? etatini?. vietimo ministerija metams skyr? 12857 Lt 03 ct. I mokini? u moksl? ir inuomot? turt? gauta ir
?neta ? id? 12799 Lt 50 ct. 1928 m. Paupio (Paalsio) pradios mokykloje dirbo ios seminarijos aukl?tin? Ona Apolskien?.
1929 m. 45 nuoim?iai Marijampol?s mokytoj? seminarijos (iki 1929-08-01 jai vadovavo P. Dambrauskas, po to F. Treigys) d?stytoj? tur?jo universitetin? isilavinim? (kitose seminarijose 30-35 nuoim?iai). ?ia dirbo baigusieji Maskvos, Varuvos, Friburgo, Karaliau?iaus, Ciuricho, Hal?s universitetus. 1929-01-01 seminarijai buvo skirta 59036 Lt 55 ct ?sigyti 1056 vnt. inventoriaus daikt?; 6815 Lt 67 ct – 2046 vnt. knyg?.1930 m. Burbiki? pradin?je mokykloje pradeda dirbti Marijona Avionyt?. Tais metais seminarijoje mok?si 174 klausytojai, po dviej? met? is skai?ius suma?jo 6 seminaristais. Apie 1930 m. Marijampol?s mokytoj? seminarija tapo viena pavyzdingiausi? ir didiausi? Lietuvoje.
1931-1932 metais seminarijoje buvo 163 klausytojai, i j? 154 lietuviai, 1 lenkas ir 4 ydai.1932 metais Daini? pradios mokyklos ved?ju prad?jo dirbti Juozas Ivoka.
1934 metais Vidukl?s pradios mokykloje ved?ju dirbo Kostas Botyrius, 1928 m. baig?s Marijampol?s mokytoj? seminarij?.
1936 metais, ileidusi 13 ?j? laid?, seminarija buvo udaryta.1938 metais leidinyje Lietuvos mokykla (psl. 313) buvo raoma: (…) iuo metu pradios mokyklos mokytoj? gerokai tr?ksta. Taigi, atsiranda reikalas padidinti ir mokytojus ruoian?i? ?staig? skai?i?. S?ryy su tuo projektuojama ateityje greta pedagogini? institut? tur?ti ir 3 mokytoj? seminarijas: Taurag?je – emai?iams, Panev?yje auktai?iams ir Marijampol?je-s?duviams. 1938 m. v?l atidarius Marijampol?s seminarij?, ji vos sp?jo ileisti paskutini?j? 14 laid?. 1938 m. Lygi? pradios mokykloje dirbo seminarijos aukl?tin? Vanda Smolskien?.
Po met? seminarij? nor?ta pertvarkyti ? auktesnio lygio mokymo ?staig?, ta?iau sovietin? invazija neleido ?gyvendinti sumanym?, o ir daugelis pedagog? (P. Dambrauskas, M. Korsakait?, P. Maldeikis, V. Ramonas) pasitrauk? ? Vakarus. 1943-03-17 vokie?iai seminarij? udar?.
Marijampol?s seminarijos istorijos tyrin?tojai geru odiu mena talenting? organizatori? ir visuomeninink? A. Daniliausk?; entuziasting? groio puosel?toj? F. Treig? (tai jis kartu su seminaristais sutvark? seminarijos aplink?: pasodino park?, sod?, ?reng? g?lynus ir sporto aiktel?); jaunimo m?gstam? pedagog?, keli? vadov?li? autori? J. Mi?iul?; ilgamet? direktoriaus pavaduotoj?, monografijos apie Vytaut? Did?j? vien? i autori? M. Krasauskait?; lietuvi? pedagogikos mokslinink? P. Maldeik?; istorik? A. Ku?insk? (Ku??), raytoj? V. Ramanausk? (Ramon?), muzikus J. Kamait? ir K. Gurevi?i?. Seminarija padovonojo Lietuvai poetus K. Borut?, A. Gustait?, A. Matut?, filosof? P. Dielininkait?, pedagogus M. Kar?iauskien?, P. Naujokait?, Tauro apygardos partizan? vad? A. Grybin? (Faust?) ir kt. Danai menamas Vytautas Janulevi?ius, aktyviai ir gausiai bendradarbiav?s spaudoje, daugiausiai pedagoginiuose urnaluose Lietuvos mokykla, Tautos mokykla, Mokykla ir gyvenimas bei Mokykla ir visuomen?.
