Marijampolės mokytojų seminarija

Viktoras VITKUS

Vytautas Viliūnas rašo: „(…) Veiverių ir Marijampolės mokytojų seminarijas sieja ne vien tai, kad jos abi skirtos tam pačiam Suvalkijos regionui, ir kad vienai nustojus veikti tuojau pat buvo įkurta kita, tarsi perėmusi pirmosios funkcijas…“ Pastarosios auklėtiniai pasklido po visą Lietuvą, taip pat ir po Raseinių kraštą, tad norėtųsi kiek prisiminti šią mokytojų kalvę.
Seminarija buvo įkurta 1919-10-08 Marijampolės karininkų klubo pastate. 1920-09-20 joje mokėsi 73 seminaristai: 71 lietuvis ir 2 vokiečiai. 1921 metais šioje įstaigoje dėstė 11 mokytojų: 3 su aukštuoju išsilavinimu ir 8 su viduriniu, joje mokėsi 67 seminaristai. Nuo 1922 metų Marijampolės mokytojų seminarijoje I kurse vietoje sodininkystės įvesta 1 geometrijos pamoka, II kurse – 1 fizinės geografijos pamoka.
1924-09-15 į vyresnius kursus buvo perkelta 77,50 nuošimčių seminaristų, vienam klausytojui teko 34,06 praleistos pamokos. Prie seminarijos buvo įsteigtas ūkio komitetas. Jau 1925 m. pastatyti seminarijos rūmai, o buvusiame karininkų klube pradėjo veikti pavyzdinė pradžios mokykla, kur seminaristai atlikdavo praktiką. Tais metais Girkalnio pradžios mokykloje pradėjo dirbti Antanina Mačiulytė (Beržinienė), Paupio pradžios mokykloje – Eugenija Rumšaitė.
1926 m. baigęs seminariją, į Raseinių pradžios mokyklą buvo paskirtas Pijus Jaškaitis.

Marijampolės mokytojų seminarijos auklėtinis Viktoras Senkus Šiluvos progimnazijoje nuo 1927 m. sausio 1 d. iki pat jos uždarymo dėstė matematiką, lietuvių ir lotynų kalbas bei gimnastiką. Tais metais Lygių pradžios mokykloje dirbo Julija Valterytė.
1927-07-05 – 1927-08-14 Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Marijampolės skyrius surengė kursus aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų mokytojams mokslo cenzui įgyti. Tarp lektorių buvo Marijampolės mokytojų seminarijos direktorius kunigas  P. Dambrauskas – publicistas, intelektualas, puikus matematikas, subtilus pedagogas.
1928 m. seminarijoje dėstė 22 mokytojai, iš jų tik pusė etatinių. Švietimo ministerija metams skyrė 12857 Lt 03 ct. Iš mokinių už mokslą ir išnuomotą turtą gauta ir
įnešta į iždą 12799 Lt 50 ct. 1928 m. Paupio (Paalsio) pradžios mokykloje dirbo šios seminarijos auklėtinė Ona Apolskienė.
1929 m. 45 nuošimčiai Marijampolės mokytojų seminarijos (iki 1929-08-01 jai vadovavo P. Dambrauskas, po to F. Treigys) dėstytojų turėjo universitetinį išsilavinimą (kitose seminarijose – 30-35 nuošimčiai). Čia dirbo baigusieji Maskvos, Varšuvos, Friburgo, Karaliaučiaus, Ciuricho, Halės universitetus. 1929-01-01 seminarijai buvo skirta 59036 Lt 55 ct įsigyti 1056 vnt. inventoriaus daiktų; 6815 Lt 67 ct  – 2046 vnt. knygų.1930 m. Burbiškių pradinėje mokykloje pradeda dirbti Marijona Avižonytė. Tais metais seminarijoje mokėsi 174 klausytojai, po dviejų metų šis skaičius sumažėjo 6 seminaristais. Apie 1930 m. Marijampolės mokytojų seminarija tapo viena pavyzdingiausių ir didžiausių Lietuvoje.
1931-1932 metais seminarijoje buvo 163 klausytojai, iš jų 154 lietuviai, 1 lenkas ir 4 žydai.1932 metais Dainių pradžios mokyklos vedėju pradėjo dirbti Juozas Ivoška.
1934 metais Viduklės pradžios mokykloje vedėju dirbo Kostas Botyrius, 1928 m. baigęs Marijampolės mokytojų seminariją.
1936 metais, išleidusi 13 – ąją laidą, seminarija buvo uždaryta.1938 metais leidinyje „Lietuvos mokykla“ (psl. 313) buvo rašoma: „(…) Šiuo metu pradžios mokyklos mokytojų gerokai trūksta. Taigi, atsiranda reikalas padidinti ir mokytojus ruošiančių įstaigų skaičių. Sąryšy su tuo projektuojama ateityje greta pedagoginių institutų turėti ir 3 mokytojų seminarijas: Tauragėje – žemaičiams, Panevėžyje – aukštaičiams ir Marijampolėje-sūduviams.“ 1938 m. vėl atidarius Marijampolės seminariją, ji vos spėjo išleisti paskutiniąją 14 laidą.  1938 m. Lygių pradžios mokykloje dirbo seminarijos auklėtinė Vanda Smolskienė.
Po metų seminariją norėta pertvarkyti į aukštesnio lygio mokymo įstaigą, tačiau sovietinė invazija neleido įgyvendinti sumanymų, o ir daugelis pedagogų (P. Dambrauskas, M. Korsakaitė, P. Maldeikis, V. Ramonas) pasitraukė į Vakarus. 1943-03-17 vokiečiai seminariją uždarė.
Marijampolės seminarijos istorijos tyrinėtojai geru žodžiu mena talentingą organizatorių ir visuomenininką A. Daniliauską; entuziastingą grožio puoselėtoją F. Treigį (tai jis kartu su seminaristais sutvarkė seminarijos aplinką: pasodino parką, sodą, įrengė gėlynus ir sporto aikštelę); jaunimo mėgstamą pedagogą, kelių vadovėlių autorių J. Mičiulį; ilgametę direktoriaus pavaduotoją, monografijos apie Vytautą Didįjį vieną iš autorių M. Krasauskaitę; lietuvių pedagogikos mokslininką P. Maldeikį; istoriką A. Kučinskį (Kučą), rašytoją V. Ramanauską (Ramoną), muzikus J. Kamaitį ir K. Gurevičių. Seminarija padovonojo Lietuvai poetus K. Borutą, A. Gustaitį, A. Matutį, filosofą P. Dielininkaitį, pedagogus M. Karčiauskienę, P. Naujokaitį, Tauro apygardos partizanų vadą A. Grybiną (Faustą) ir kt. Dažnai menamas Vytautas Janulevičius, aktyviai ir gausiai bendradarbiavęs spaudoje, daugiausiai pedagoginiuose žurnaluose „Lietuvos mokykla“, „Tautos mokykla“, „Mokykla ir gyvenimas“ bei „Mokykla ir visuomenė“.