Viktoras VITKUS
[1]
Generolas leitenantas Antanas Martusevi?ius (1863-02-25 – 1844-09-09)
Jis gim? 1863-02-25 Padubysio dvare. 1883 m. baig? Polocko gimnazij?, v?liau Pavlovo karinink? mokykl? – „1-os r?šies gabumu“. Žmona Ieva Rybakait?, dukra – Jan?.
A. Martusevi?ius buvo artileristas, 1904 – 1905 m. dalyvavo rus? – japon? kare, nuo 1914 m. – Pirmajame pasauliniame kare, kur nukent?jo nuo nuoding? duj?. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad 1915 m. spalio m?n. jam suteiktas generolo laipsnis. 1917-01-01 paskirtas Sibiro šauli? artilerijos brigados vadu, o nuo kovo m?nesio iki met? pabaigos vadovavo 110 p?stinink? divizijai. Nepatikrintais duomenimis, A. Martusevi?ius vadovavo m?šiams Rygos fronte. 1917 m. rugpj?t? Rusijos armija pasitrauk? iš Rygos. Kalbama, kad nuo 1918 m. sausio m?n. A. Martusevi?iaus p?dsakai dingo. Sakoma, kad jis gyveno Rygoje, grojo klarnetu restorano ar kino teatro orkestre. 1919-aisiais kartu su dar 36 senaisiais Rusijos armijos generolais per?jo tarnauti ? Raudon?j? armij?. Manoma, kad tai buvo jo gyvenimo klaida. Nuo 1919-03-01 tarnavo Rygos karinio skyriaus poskyrio viršininku. V?liau – 1-osios Taryb? Latvijos divizijos artilerijos vadu. Po keli? dien?, kovo 26 d., vadovavo 1-jai šauli? divizijai bei Volmaro karinei grupei.
H. Matsonas apie j? raš?: „(…) Jis buvo stambus, rudokais plaukais su sidabro gijel?mis, pakirptais, pageltusiais nuo tabako ?sais. Iš stambi? bruož? veido ži?r?jo nedidel?s, judrios akys…“
V?liau A. Martusevi?ius dirbo Latvijos karinio komisariato kariniu vadovu. 1920 m. vasario m?n. vadovavo komisariato likvidacinei komisijai. Po to jis tarnavo
15-osios armijos štabo administracin?s valdybos viršininko pad?j?ju Velikije Luki mieste.
Sudarius taikos sutart? su Lietuva, A. Martusevi?ius gr?žo ? gimt?j? krašt?. Nuo 1920-12-08 laisvai samdomas ?jo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Statistikos dalies viršininko vyriausiojo pad?j?jo pareigas (alga – 1450 auksini?). 1921-04-20 mobilizuotas ir paskirtas 2-os r?šies ypating? reikal? karininku prie KAM. 1921-04-24 paskirtas 1-os r?šies ypating? reikal? karininku prie Karinio vado. 1921-05-29 vadovavo šalies artilerijos paj?goms. 1921-05-27 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1921-00-19 paskirtas Karo tarybos nariu. 1922-10-11 atleistas iš Artilerijos viršininko pareig?, Karo tarybos nari?, išbrauktas iš Generalinio štabo karinink? s?rašo. 1922-11-01 paskirtas poligono viršininku, 1922-11-23 iš?jo atsargon. Archyviniai dokumentai pažymi, kad tarp broli? Antano ir Kazimiero ?sivyravo nesantaika d?l dvaro vald? ir žemi?. 1926-11-07 Padubysio dvaro gyventojai teig?, kad žem?s nepriži?rimos, pastatai sunyk? (1926 m. A. Martusevi?ius gyveno Raseiniuose, Liepos g. 6). Atgav?s dal? žemi? (Kaimel?s palivarkas, 65,5 dešimtin?s), A. Martusevi?ius nor?jo jas parduoti. Su tuo nesutiko dvare dirb? Tamošius
Butkus, Juozas Kamaitis, Adomas Virvilas, Kazys Li?kus, Pranas Šarkus, Zofija Banien?, Barbora Norkien? ir Petras Kamaitis. Reikia pažym?ti, kad po iš?jimo ? atsarg? A. Martusevi?iaus materialin? pad?tis pablog?jo. Dar 1927 m. Krašto apsaugos ministrui jis raš?: „(…) B?damas 63 met? amžiaus, aš visai nustojau darbingumo ir,
pratarnav?s kariuomenei tiek laiko, lieku dabar neapr?pintas ir labai sunkioje pad?tyje…“ Tokio pob?džio raštus jis prad?jo rašyti ? ?vairias instancijas jau nuo 1926 m.
Sovietiniai ideologai teig?, kad ? raštus jam niekas neatsakin?jo, tik vien? kart? jis gavo rusiško laikraš?io iškarp?, kurioje raudonu pieštuku pabraukti žodžiai: „Tarybinis generolas A. Martusevi?ius taiklia artilerijos ugnimi galutinai sutriuškino generol? Denikin?“. Kad A. Martusevi?iui buvo atsakoma ? skundus, byloja archyviniai dokumentai. Negalima neigti, kad tarnyst? Raudonojoje armijoje tur?jo neigiam? šleif?, ta?iau 1930 m. pensija jam buvo paskirta.
1944-09-06 Kalnujuose A. Martusevi?i? sužeid? atsitiktinio sprogmens skeveldra. Jis buvo nuvežtas ? Kaun?, bet nuo sužeidimo netek?s daug kraujo rugs?jo 9 d. ligonin?je mir?. 1939 m. gyveno Raseiniuose, Ugniagesi? gatv?je, v?liau, iki pat mirties, Dubysos g. 76.
Neveikian?ios Padubysio dvaro kapin?s
1893 m. žem?s matininkas Povilas Januškevi?ius naujai perbraiž? 1847-?j? Padubysio – Stakovš?iznos dvaro plan?. Galima teigti, kad kapinait?s jau buvo dvarininko
Mykolo Šilingo laikais. Dar kart? Padubysio dvaro ir Kaimel?s palivarko žemi? plan? 1921-04-05 išmatavo matininkas Juozas Levickis, o nubraiž? likvidatorius Me?ys
Matusevi?ius. Tuomet jos buvo netaisyklingo rombo formos. Dabartin?se schemose forma artimesn? sta?iakampiui.
1980 m. kapin?s buvo kartografuotos vykdant žem?s ?kio naudmen? inventorizacijos lauko darbus. Buvo fiksuota, kad kapin?s yra 130 m ? pietus nuo Skaraitišk?s
kaimo buvusio gamybinio centro, jos 0,4 ha dydžio, apaugusios medžiais. Viduryje yra r?sys su karst? liekanomis. Kapin?se nelaidojama, antkapini? paminkl? n?ra. Deja, kapin?s buvo ne kart? niokojamos vandal?. Tai 2005 m. patvirtino Katauski? kaimo gyventojai Kanišauskai. Buvo ?vardintas niekdarys Jonas Raginskas, v?liau apsigyven?s Radviliškio rajone. Kapus ilg? laik? tvark? geros valios katalikas, brigadininkas Kostas Petroševi?ius. Buvusi Savivaldyb?s paminklotvarkinink? Gražina Pe?kaitien? susisiek? su Australijoje gyvenan?iais Martusevi?i? šeimos palikuonimis ir nutar? suteikti kapin?se esantiems palaikams krikš?ionišk? ramyb?. Prasid?jo kruopšt?s istoriniai tyrimai, kuriems mielai talkino K. Martusevi?iaus an?k? Barbara. Darbus kartu su Martusevi?i? ?p?diniais finansavo ir globojo Šiluvos kult?ros paveldo r?mimo fondas.
Tiriant šeimos geneologin? med? bei archyvinius dokumentus, n?ra galimybi? tiksliai nustatyti, kas iš Martusevi?i? šeimos tur?jo inicialus K. M. ir S. M. Koks žmogus,
turintis inicialus K. M., mir? b?tent 1917 m.? Išlikusi? liudytoj? interpretacijos neparemtos istoriniais archyviniais šaltiniais, tod?l liks tik prielaidomis.
Jau po Martusevi?i? šeimyninio laidojimo r?sio sutvarkymo ir šventinimo 2008 m. kovo m?n., Raseinius pasiek? maloni žinia iš Australijos. Gautas segtuvas dokument? „Padubysis & Martusewicz family photo document“. ?ia yra laidojimo r?sio sutvarkymo ir šventinimo proceso fotografijos bei V. Vitkaus piešto stogastulpio projekto eskizas.