Martusevičių giminė

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Tęsiame pažintį su Raseinių krašto bajorais. Rašėme apie Andruškevičių, Korevų, Korzonų gimines. Anksčiau buvo skelbti straipsniai apie Bilevičius, Kontrimus ir Jančiauskius. Ganėtinai įdomus ir Korzonų, Kontrimų bei Korevų kaimynų Martusevičių likimas.     

Padubysio (Stakovščiznos) dvaras 

Prie Dubysos buvo daug dvarų, todėl šalia įprasto pavadinimo randame ir dvaro savininko pavardę. Galbūt šis dvaras anksčiau priklausė Stakovskiui arba Stakauskui?   

Šį dvarą 1854-10-16 Antanas Martusevičius (bajoro herbas –gulbė – Labedz) nupirko iš Mykolo Šilingo sūnaus Adomo. Po tėvo Antano mirties dvaras atiteko Kazimierui Martusevičiui. 1854 m. archyviniuose dokumentuose rašoma, kad dvarui priklausė Darataičių ir Kaimelės palivarkai, 62 vyrai ir moterys, apie 834 dešimtinės žemės, vandens malūnas, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. 1850 m. Darataičių palivarko 58 gyventojai turėjo 60 žemės sklypų. 1893 m. Padubysio dvare buvo 1 gyvenamasis ir 9 ūkiniai pastatai. Dvaro žemė bendru sutarimu buvo padalinta broliams Adolfui, Kaziui ir Antanui. Nuo to laiko K. Martusevičius iš brolių žemę nuomojosi, atsiskaitydavo grūdais ir pinigais. Pinigus mokėjo ir savo seseriai. Nors oficialaus padalinimo akto nebuvo, susitarimo liudytojai – Leonas Kontrimas,Jonas ir Vitoldas Korzonai. Kaimelės palivarkas (apie 80 – 100 ha) buvo atskirtas nuo Padubysio dvaro.     

1893-11-03 K. Martusevičiaus patikėtinis, kaimyninio dvaro savininkas Koreva kreipėsi į Vilniaus žemės ūkio banką dėl Padubysio –Stakovščiznos dvaro užstatymo.
  1908-01-23 Vilniaus žemės ūkio  banko valdybos vertinimo komisija sutiko teikti K. Martusevičiui 9 900 rublių paskolą, užstatant 228,41 dešimtinės dvaro žemių.
  1902 m. dokumentuose sakoma, kad dvarui priklausė 327 ha žemės. Buvo auginamos 4 rūšių grūdinės kultūros, bulvės, žirniai, dobilai, išskirtinės rūšies frankenšteino kviečiai, kanadietiškos avižos ir bulvės „Imperial“. Dvare buvo 20 vietinės veislės arklių, 30 vietos ir olandiškos veislės kryžmintų galvijų, iš pieno buvo gaminamas sviestas, nes šalia buvo L. Kontrimo sviesto gamyklėlė. Ūkiui vadovavo pats Kazimieras Martusevičius. 1903 m. iš Padubysio dvaro grūdus pirko Šiluvos miestelio žydas Kivelis Zaksas, Joselio sūnus. 1923 m. matininkas Gedgaudas apmatavo valdų plotus. Jas skyrė 2 m pločio juosta. 1998 m. Katauskių bibliotekos surinktoje kraštotyrinėje medžiagoje rašoma: „(…) Kadangi Skaraitiškės dvaras ir Padubysio dvaras buvo labai arti vienas kito (gal pusės kilometro atstumu), jų žemes skyrė plati ir aukšta suarta ežia“.   

1915-05-03 Kaimelės palivarko pastatai per karą sudegė ir iki pat 1928 m. nebuvo atstatyti. Nuo 1915 m. vokiečių statistikoje minimas Kazimieras Martusevičius(Kasimir Martuszewicz) ir jo valdos, tiesa, klaidingai įvardintos – Podulis ir Raimele Betygala (turėjo būti – Padubysys, Kaimelės palivarkas Šiluvos parapijoje). Tuomet K. Martusevičius nuolat gyveno Padubysio dvare. 1925 m. Padubysio dvare buvo 2 ūkiai ir 55 gyventojai. Darataičių kaime jau buvo 6 ūkiai ir 43 gyventojai, Kaimelės (?) kaime – 4 ūkiai ir 36 gyventojai. 1940-09-17 iš K. Martusevičiaus nacionalizuota 151,89 ha žemės (paliekamos normos grafoje – brūkšnys).     

Katauskių gyventojai Bronė ir Vytautas Požerai pasakojo, kad sodyboje stovėjo didžiulis namas.   1970 m. jis buvo sunkvežimiu  išgabentas. Prieš tai buvo išmatuotas
ir nufotografuotas. Jie tiki, kad namas išvežtas į Rumšiškių muziejų. Tie ūkininkai taip pat parodė Barbaros Martusevič vyrui, kur stovėjo gyvenamasis namas. 2007 m. atvykę iš Australijos Martusevičiai dar kartą aplankė dvarvietę. Buvo rasti žole apaugę pamatiniai akmenys. Sprendžiant iš išlikusių archyvinių nuotraukų, tai buvo erdvus, medinis, stačiakampio formos, dvišlaičiu malksnomis dengtu stogu namas su veranda.     

Kazimieras Feliksas Martusevičius (1864 – 1942)  

Kazimiero Felikso (Kazimierz Feliks) tėvas Antanas (Antoni Franciczek) gimė 1803 m. Mama – Kamila Milanovska (mirė 1917 m.). Jis turėjo brolius Antaną Cezarį(1864 – 1944), Adolfą Jozefą ir seserį Mariją Anną (1866 – 1925). Brolis Antanas 35 metus tarnavo Rusijos caro armijoje ir 2 metus Lietuvos kariuomenėje. Rusų kariuomenėje tarnavo ir brolis Adolfas. Tragiškas buvo Kazimiero žmonos Bronislavos Kociello (g. 1878) likimas. Ji sovietų buvo deportuota ir 1942-05-19 nužudyta.
Sūnus Antanas Stanislovas (g. 1917) emigravo su žmona į Australiją. Kazimiero brolis atsargos generolas leitenantas Antanas Martusevičius turėjo dukterį Vandą (g. 1923), ji žuvo 1944 m. 
  

Kazimieras Martusevičius buvo Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugijos sekretoriumi nuo pat jos įkūrimo (1897 m.). Įsimintinas 1897-12-07 jo pirmininkavimas draugijos susirinkime. Tuomet buvo svarstomi žemės ūkio padargų, grūdų, trąšų sandėlio įrengimo Raseiniuose klausimai. Jis pateikė statistinę-analitinę medžiagą, kaip įrengti analogiški sandėliai kitose šalyse. K. Martusevičius buvo išrinktas į sandėlio įrangos klausimų organizacinę komisiją. Jis buvo ir statistikos sekcijos pirmininku. 1897-12-07 į draugiją įstojo jo sesuo Marija. K. Martusevičius prisidėjo prie 1900-06-22 rengiamos žemės ūkio ir gyvulininkystės parodos programos sudarymo.   

1897 m. po dvaro žemių geranoriško (neformalaus) išsidalinimo Kazimieras siųsdavo pinigus broliui Antanui į Rusiją už Kaimelės palivarko nuomą. Jo geras draugas
bajoras Eugenijus Romeris 1942 m. atsiminimuose rašė, kad artima bičiulystė su Kazimieru Martusevičiumi jį siejo nuo 1897 m. Tai buvo labai tvirtas vyras, kruopštus ūkininkas, geras draugas. K. Martusevičius minimas ir 1941 metų E. Romerio prisiminimuose. Be E. Romerio, jis draugavo su kaimynais Korevomis, bajorais Bronislavu Gruževskiu (Kelmė), Antanu Zaleskiu (Pašakarnys), Korzonu (Katauskiai), ūkininkais Dabkevičiumi, Underavičiumi.      

Šiandien nėra galimybių tiksliai nustatyti, kas iš Martusevičių nuolat gyveno dvare. Vienu ar kitu laikotarpiu čia gyveno ar svečiavosi daugelis Martusevičių. Tai patvirtina ir K. Martusevičiaus anūkė Barbara.

Komentarų nėra