Matematikos mokytojų mokytojas iš nykstančios Leonavos

Siųsti Versija spausdinimui

Jonas Teišerskis gimė 1926 m. spalio 12 d. Raseinių apskr. Šiluvos vlsč. Leonavos kaime (šio kaimo Lietuvos žemėlapyje nebėra, matyt, dėl to, kad liko teritorija be nuolatinių gyventojų). 1939 m. baigė Šiluvos 6 skyrių pradžios mokyklą, 1944 m. – Raseinių gimnazijos 7 klases. Norėdamas išvengti tarnybos sovietinėje kariuomenėje, mokėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kur užbaigė gimnaziją. Tačiau sovietų valdžia šios seminarijos išduoto atestato nepripažino, todėl 8 klasę teko kartoti Kauno VIII gimnazijoje. Gavęs atestatą, J. Teišerskis ėmė studijuoti Kauno universiteto Technologijos fakulteto elektrotechnikos skyriuje. Nors pirmųjų trijų semestrų visus egzaminus išlaikė labai gerai, 1948 m. balandžio 8 d. dėl socialinės kilmės (tėvas turėjo 51 ha žemės, buvo kilęs iš bajorų; iš tos pačios giminės kilusi tremtinė, poetė ir politikė Dalia Teišerskytė) iš Kauno universiteto buvo pašalintas. Įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, bet dėl tų pačių priežasčių ir iš jo 1949 m. balandžio 5 d. buvo pašalintas. 1949 m. rugsėjo pradžioje pradėjo dirbti Balbieriškio vidurinėje mokykloje matematikos mokytoju, kartu studijuodamas Vilniaus pedagoginiame institute (VPI) matematiką neakivaizdiniame skyriuje. Studijas baigė 1954 m. ir 4 m. buvo Prienų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas. 1958 m. J. Teišerskis tapo VPI vyr. dėstytoju. 1989 m. už aktyvią mokslinę-pedagoginę veiklą jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. Juo ir dirbo šioje kelis kartus keitusioje pavadinimą aukštojoje mokykloje iki išėjimo į pensiją 2006 m.
J. Teišerskis buvo darbštus, pa­reigingas pedagogas, dėstė įvairius matematikos didaktikos ir mokyklinės matematikos kursus, vadovavo studentų pedagoginėms praktikoms, kursiniams ir diplominiams darbams. Jis labai mylėjo studentus ir buvo jų mylimas bei gerbiamas už aukšto lygio paskaitas, atsidavimą darbui, geranoriškumą, pagarbą ir dėmesį studentams. J. Teišerskis palaikė glaudžius ryšius su mokyklomis, skaitė paskaitas mokytojams, dalyvavo rengiant mokinių matematikos olimpiadas. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir kitose buvusios TSRS respublikose. Paskelbė apie 50 straipsnių įvairiais matematikos metodikos klausimais. 1988 m. J. Teišerskis išleido ,,Algebros mokymo metodiką” (vadovėlį ped. institutų studentams), o jo kartu su mokytojais Ričardu Razmu (1938–2003) ir Vladu Vitkumi parašytas ,,Matematikos uždavinynas 11–12 klasėms“ sulaukė keleto leidimų ir mokytojų yra mėgstamas iki šiol. J. Teišerskis ilgus metus buvo Matematikos fakulteto tarybos narys, ėjo prodekano pareigas, buvo įvairių darbo grupių ir komisijų narys. J. Teišerskis buvo tvirtas Lietuvos patriotas, visa savo veikla rodė meilę Lietuvai, sunkiais priespaudos metais jis nesilankstė oficialiai valdžiai, oriai vykdė savo misiją – mokytojų Lietuvos mokykloms rengimą. Toks jis ir išliko buvusių studentų, kolegų ir visų jį pažinojusių atmintyje.
Bandė J. Teišerskis parengti disertaciją, buvo įstojęs į Leningrado (buv. ir dab. Sankt Peterburgas) universito aspirantūrą (dab. doktorantūrą), tačiau, kaip ir daugeliui kitų aspirantų, ne to miesto ir srities atstovų, to pasiekti nepavyko; jiems paprasčiausiai buvo skiriama mažai dėmesio, kaip svetimiems. Daug geriau lietuviams ginti disertacijas sekdavosi Maskvoje. Tačiau dėstymui pedagoginiame institute žinių buvo suteikta daug. Tad dėstė, vadovavo pedagoginėms studentų praktikoms
J. Tei­šerskis sėkmingai, nes ir pats puikiai žinojo, kokia yra matematikos mokytojo duona. Nenuostabu, kad po to, kai iš pagrindinės ,,mokytojų rengimo kalvės“ pasitraukė jis ir dar keli matematikos didaktikos dėstytojai, turintys didelę asmeninę mokytojo darbo praktiką ir matematikos didaktiką ėmė dėstyti mokslininkai teoretikai, tos praktikos neturintys, sumažėjo stojančiųjų į matematikos fakultetą ir pamažu jų visai nebeliko. Žinoma, tam buvo ir kitų išorinių ir vidinių priežasčių, bet ir anksčiau minėtoji irgi buvo labai reikšminga. Po matematikos atėjo eilė fizikai, chemijai ir ,,mokytojų rengimo kalvė“ ėmė byrėti, jos likučius priglaudė Vytauto Didžiojo universitetas.
Doc. J. Teišerskis mirė 2019 m. sausio 11 d., eidamas 93 metus, po sunkios ligos.
Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis,
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos
tikrasis narys

Komentarų nėra