Mažų verslininkų dideli vargai arba paslėpti

Ilona PETROŠEVIČIENĖ

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2012 m. gegužės 1 d. kasos aparatus privalės naudoti ne tik individualia veikla besiverčiantys gyventojai, prekiaujantys maisto produktais, bet ir kita prekybos veikla besiverčiantys gyventojai, jei jie prekiauja ne lauko sąlygomis, t.y., pastatuose, patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse. Valstybinė mokesčių inspekcija numatys atvejus, o taip pat individualiu sprendimu galės atleisti nuo prievolės naudoti kasos aparatą, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą. Apie šį vyriausybės nutarimą ir smulkiųjų verslininkų rūpesčius pakalbinome Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Raseinių skyriaus pirmininkę Angelę Matusevičienę. Ji pirmininke dirba apie 10-11 metų.    

- Kaip gyvena smulkieji verslininkai?   

- Nuotaikos ne per geriausios. Dvejus  metus akivaizdžiai, įvairiausiais būdais žlugdomas smulkusis verslas. Neprisimenu tokio įvykio, kad būtume skatinami. Kur dideli pinigai, ten ir jėga, ir įstatymai. Smulkiame versle – maži pinigai, juos suvalgo mokesčiai. Mes, smulkieji verslininkai, pirmiausia stengiamės susimokėti mokesčius, tik tai,  kas lieka, skiriame šeimai. Kai prasidėjo krizė, stambieji rykliai įžvelgė dar vieną kąsnį – mus. Politikai įsivaizduoja: jei smulkieji verslininkai kantriai dirba, nesiskundžia, neprašo pašalpų, reiškia, dar yra terpė pralobti. Nei vieno iš mūsų turtingo nėra – gyvename šia diena. Lietuvoje jau normalu prašyti pašalpų. Jei mes neprašome, vadinasi, per gerai gyvename.   

- Nuo 2012 m. gegužės 1 d. visi verslo liudijimų turėtojai privalės įsigyti kasos aparatus. Kaip tai atsilieps smulkiesiems verslininkams?  

- Didžiosios įmonės sulygintos su mažomis – sąlygos vienodos, bet neatsižvelgiama į skirtumus. Pagal esamas taisykles bus neįmanoma dirbti. Juk neužtenka kasos aparatą pasistatyti, prisideda techniniai dalykai, apskaita, taisyklės, išlaidos. Šiuo metu yra apskaitos žurnalas, kurį pildyti sugeba kiekvienas. Suskaičiuojamos ir deklaruojamos pajamos. Tai nesudėtinga, taip esame įpratę.    

- Su kokiomis dar problemomis susiduria smulkieji verslininkai?
   – Didžiausia problema, kad nėra stabilios padėties: partinės rietenos, nuolatiniai įstatymų pakeitimai vargina turbūt ne tik smulkiuosius verslininkus. Kiekvieną dieną vis po naujieną. Visą laiką esame gręžiami, gąsdinami apskaitos ir dar kitokiais mokesčiais. Vyriausybės
atstovai drįsta pasakyti, kad nemokame mokesčių. Iš tikrųjų mokame „Sodrai“, privalomąjį sveikatos draudimą, net išankstinį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Niekam nesvarbu, ar turėsi pelno, ar ne. Bet mums vis tiek gerai, mes įpratę kentėti. Vyriausybė šito niekaip nesupranta, galvoja, kad čia kažkas pakasta, yra paslėptų lobių. Kaip sename vaikiškame filmuke: jei tu dainuoji, tau gerai, reiškia, reikia nusukti galvą.     

Dar viena problema, kurią matau, – nesame įpratę skaityti rinkimų programų. Jei būtume įsiskaitę į konservatorių programą, būtume pastebėję vieną iš punktų – panaikinti verslo liudijimus. Konservatoriai taip ir daro – laikosi savo programos. Nei viena partija nesiūlo nieko gero. Jei ir žada, tai tik prieš rinkimus.   

- Esate tokios natūros žmogus, kuriam neužtenka kasdieninės veiklos, imatės smulkiųjų verslininkų rūpesčių. Gal prisimenate smagesnių įvykių?   

- Jau nuo pat veiklos pradžios stengėmės visus suburti, bendradarbiauti. Keliaudavome, rinkdavomės po darbo ar švenčių metu. Raseinių r. savivaldybė organizuodavo pažintines keliones, susijusias suverslu. Paskutiniai įvykiai apribojo išvykas, pramogas. Bet koks vyriausybės žingsnis, vidinė ar pasaulinė krizė stipriai paveikia tiek prekybininkus, tiek paslaugų teikėjus. Dabar visi labai sunerimę dėl banko „Snoras“ įvykių. Daugelis turėjo indėlių, atsiskaitomųjų sąskaitų. Stambieji verslininkai gal nelabai ir pajuto pasekmių, bet smulkiesiems tai labai skaudus įvykis. Juk paprastai atsiskaitymams kelis tūkstančius teturime – trupinius skaičiuojame.   Dirbu asociacijos pirmininke ne dėl to, kad labai noriu vadovauti, tiesiog matau, kad žmonėms sunku ir noriu jiems padėti. Raseiniuose bet kuri atėjusi partija stengėsi spręsti problemas, padėti rajono žmonėms. Vyksta seminarai, mokymai, neseniai kompiuterinio raštingumo kursuose daugelis nemokamai mokėsi. Labai daug informaciniame centre paramos gauname. Čia gali gauti išsamų, suprantamą paaiškinimą.
Tai nėra sukaustyta valdžios institucija.       

- Gal keliaudama pastebėjote,kaip smulkieji verslininkai gyvena kitose šalyse?   

 - Vidaus problemų tik atvykęs paprastai nematysi. Galiu tik pastebėti, jog kasos aparatų kiekvienoje palapinėje tikrai nėra. Jei lietuvį politiką nukeltum į Šiaurę, tai ir ten, jurtoj, kasos aparatą pastatytų.
   – Ačiū už pokalbį.