Medetkų aliejus ir lietuviškas šafranas gaminamas Raseiniuose įsikūrusioje laboratorijoje

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Su Giedre Gelmanavičiene, mažosios bendrijos „Agnus partum“ savininke, susipažinome netikėtai – viešint Šiluvos piligrimų centre. Jo direktorė Silvija Čižaitė-Rudokienė padovanojo medetkų aliejaus buteliuką su užrašu „Pagaminta neskubant“. Ir aliejus buvo pagamintas ne farmacijos įmonėje, o Raseiniuose. Pasidarė įdomu, kas mūsų krašte gamina medetkų aliejų, kokia jo gamybos technologija, tad susitarėme susitikti su Giedre.
Moteris savo laboratoriją įsirengė buvusios senosios vaistinės patalpose. Gal to pastato tokia karma, kad jame vėl būtų gaminami vaistai? „Šioje senojoje Raseinių vaistinėje buvo gaminami vaistai, dabar išlikę tik freskos. Mano laboratorijoje yra dar senosios vaistinės stalų, vaistų spintelė, taip pat vaistų išpilstymo įrenginys, svarstyklės. Labai greitai gali seną daiktą pakeisti nauju, tačiau man svarbi ir daiktų istorija“, – rodydama savo laboratorijos patalpas pasakojo Giedrė.
Paprastai aliejų, tepalų gamyba užsiima farmacijos mokslo ragavę žmonės, todėl pasiteiravome pašnekovės, kokius mokslus ji yra baigusi.
„Aš esu teisininkė – verslo teisės juristė, tai mano pirmos studijos. Daug metų dirbau su vandens chemija įmonėje, kuri teikė vandens paruošimo technologijas gyvenvietėms, miesteliams. Taigi turėjau supratimo, kas yra chemija, biologija, vanduo, technologiniai procesai. Vėliau, jau gyvendama Šiluvoje, Ignaco Lojolos kolegijoje baigiau Sielovadinės rūpybos studijas, todėl dar esu ir sielovadininkė.
Esu kaunietė, tačiau Raseinių kraštas man nesvetimas. Prie Viduklės yra mano močiutės tėviškė. Ji buvo našlaitė, ilgai tarnavo pas žmones, tikriausiai buvo labai graži, nes ištekėjo už turtingo ūkininko kitoje Nemuno pusėje. Prasidėjus sovietų okupacijai močiutės vyras išėjo pas partizanus, vėliau buvo nužudytas. Močiutę su maža dukra ištrėmė į Sibirą. Iš ten ji pabėgo, dukrelę atvežė į Kauną pas seserį, kuri ją ir užaugino. Močiutę suėmė, ji metus kalėjo Raseinių sunkiųjų darbų kalėjime, po to vėl buvo ištremta į Sibirą, kur sutiko mano dieduką. Taip prasidėjo kita giminės atšaka. Raseinių krašte yra mano šaknys ir sena sudėtinga istorija. Manau, kad savo sunkiu gyvenimo momentu intuityviai čia atvažiavau, čia yra stiprybė“, – pasakojo pašnekovė.

Kodėl medetkos?
Pasiteiravome Giedrės, kodėl ji aliejaus gamybai pasirinko būtent medetkas? „Mano užsiėmimas – aliejaus gamyba – gimė ne iš verslo paieškų, o tiesiog iš gyvenimo. Į Šiluvą atsikrausčiau prieš penkerius metus, o pirmą medetkų sėklą sėjau prieš septynerius metus. Buvo labai svarbu įsigyti kokybiškos, tikros sėklos, kad būtų vaistinė medetka, o ne modifikuota. Pirmas sėklas įsigijau iš žinomos žolininkės Jadvygos Balvočiūtės.
Medetka nuo senovės Lietuvoje žinomas augalas, ji – vaistažolių vaistažolė ir su ja niekada nesuklysi,  ji neturi šalutinio poveikio, saugi naudoti. Nemaišau vaistažolių, nes tai reikia daryti labai atsakingai, nežinai, kokie procesai vyks jas sumaišius, ir reikia turėti specialų išsilavinimą. Medetkų aliejus, kaip kosmetinė priemonė, tinka veido, rankų odai, taip pat tinka burnos gleivinei gydyti, viršutiniam žarnynui, kasos, kepenų veikloms stiprinti, naudojamas ginekologijoje, mažina hemorojaus mazgus. Medetka ypatinga, nes turi daugybę vaistinių savybių.
Medetka yra ir prieskonis – lietuviškas šafranas. Vilniuje restorano „Stikliai“ savininkai medetkos miltelius naudoja kaip prieskonį, jie taip pat naudojami kaip dažiklis sūrių gamyboje. Į medetkų aliejų įdėję 20 procentų bičių vaško gauname tepalą alkūnėms, pėdoms tepti.
Medetkos kvapas ir skonis man labai patinka. Jas skinu saulėtą dieną – kuo daugiau saulės, tuo labiau susikoncentruoja jos vaistinės savybės. Pabuvęs šių vaistažolių lauke tampi visas kartus – tai fitoterapija.
Medetkoms auginti Šiluvoje turiu du arus ir tai yra viskas, ką galiu įveikti, daugiau nepajėgčiau. Per žiedų žydėjimą į skynimą įsijungia šeima. Pradėjus medetkai žydėti žiedus reikia skinti kas dvi tris dienas. Kuo daugiau skiname, tuo daugiau žiedų augalas duoda. Sėklas brandinti medetkoms leidžiu spalio mėnesį.
Mano veikla prasideda labai paprastai – nuo žemės suarimo, sėklų sėjimo, žiedų džiovinimo gerai vėdinamoje patalpoje. Bazinis produktas, kurį gaminu – medetkų aliejus. Jį gaminu keliais būdais. Pirmas būdas tradicinis – į tamsaus stiklo butelį pridedu gerai išdžiovintų vaistažolių žiedų, jie turi byrėti tarp pirštų. Paskui juos užpilu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi – tai priklauso nuo vartojimo sezono. Jeigu medetkų aliejus bus naudojamas žiemą, bus saulėgrąžų aliejus, nes alyvuogių aliejus prie penkių laipsnių šalčio pradeda stingti ir gali pridaryti žalos veidui ir rankoms.
Labai svarbu, kokiu aliejumi užpilsime vaistažoles, – jis turi būti nerafinuotas, nedezodoruotas, aukščiausios rūšies. Tai, ką mes tepame ant odos, svarbiau nei tai, ką valgome. Su tuo, ką valgome, dirba visa virškinimo sistema, o kai produktą tepame ant odos, jis patenka tiesiai į kraujotakos sistemą. Alyvuogių aliejaus parsivežu iš Italijos, Puglia regiono. Perku iš nedidelių ūkių, kur alyvuogės auga kaip pas mus obuoliai. Alyvuogės atvežamos į spaudyklą ir iš jų išgaunamas aliejus. Saulėgrąžų aliejų atsivežu iš ekologinio ūkio Lazdijų rajone. Kad nesugadinčiau žiedų, juos reikia užpilti labai kokybišku aliejumi.
Penkerius metus tokiu būdu gaminu aliejų. Tamsiame butelyje jis turi stovėti aštuonias savaites. Butelį reikia vartyti, kad išeitų burbuliukai, kad aliejus neužsistovėtų. Medetka save atiduoda skysčiui. Tai ilgas procesas, tačiau po aštuonių savaičių turime nuostabų dalyką. Du kilogramai sausų medetkų žiedų telpa į dviejų litrų butelį. Iš medetkų žiedų miltelių taip pat gaminu aliejų, kuris yra kaip bazinis produktas.
Ant aliejaus etiketės parašyta „Pagaminta neskubant“. Į Šiluvą atvažiavau iš skubančio pasaulio, todėl buvo labai svarbu neskubėti“, – apie mielą užsiėmimą žurnalistams pasakojo Giedrė.

Aliejaus gamybai pasitelktos ir technologijos
Antram aliejaus gamybos būdui pasitelktos technologijos. „Daug metų dirbau su technologiniais įrenginiais, todėl rūpėjo, kaip technologijas pritaikyti šioje savo veikloje. Mūsų pasaulis labai komercializuotas, siūlo įvairiausių produktų, stengiasi pagaminti jų kuo daugiau. Lėtas gamybos procesas augina sąmoningumą – jeigu liečiame, uodžiame, ragaujame, neprarandame savo įgūdžių. Mažas vaikas pasaulį pažįsta per pojūčius, o mes dabar pasaulį pažįstame per medijas. Dievo kūrinija mus kviečia neprarasti pojūčių, žiūrėti, ką valgome, ką ant savęs tepame.
Tačiau šiuolaikinės technologijos atveria nuostabių dalykų. Dalyvavau programoje ir man buvo suteikta galimybė įsigyti įrangą, kuri produkto nesugadina, bet padaro jį kokybiškesnį. Mano laboratorijoje atsirado liofilizatorius. Patalpoje džiovinant vaistažoles išsaugome apie 40–50 procentų gerųjų jų savybių, o džiovinant šalčiu – iki 98 procentų, taip pat išsaugome jų spalvą ir skonį. Tik reikia džiovinti iki minus 40 laipsnių temperatūroje.
Kitas įrenginys – malūnas, kuris sumala medetkų žiedus iki miltelių. Milteliai keliauja į ekstraktorių. Sausi žiedai eina į drėgną aliejų – ekstraktuojasi. Šis procesas trunka keturias paras. Aparatas sutaupo laiko, padeda aukštos kokybės žaliavą prisotinti aliejaus. Šie aparatai – mano svajonė, kuri išsipildė. Moterims reikia žiedų su deimantais, tai čia yra mano deimantai. Kartais būna keistos tos moterys“, – pasakodama šypsojosi Giedrė.
Pasiteiravome moters, kiek litrų medetkų aliejaus ji savo mažoje laboratorijoje gali pagaminti?
„Tai nėra masinė gamyba – negaliu pardavinėti aliejaus prekybos centruose, jiems esu neįdomi dėl mažo produkcijos kiekio.
Gal pagamintą aliejų ir toliau būčiau siūliusi draugams, pažįstamiems, tačiau giminaičiai pasakė:  „Tuo, ką turi, privalai dalintis.“ Taip atsirado įrenginiai, kurie padės gaminti daugiau produkcijos. Iš etnografinio pasaulio sugrįžtu į nedidelį verslą“, – sakė pašnekovė.
Didinant produkcijos gamybos kiekius, reikia turėti daugiau žaliavos – medetkų žiedų. Pasiteiravome G. Gelmanavičienės, ar nežada ji prie Šiluvos užsėti visą hektarą oranžiniais žiedais žydinčiomis medetkomis?
„Turiu svajonę, kad prie mano veiklos prisijungtų visi, kas nori savo daržuose auginti dvi tris medetkų lysves. Jau turiu tokių pasekėjų prie Viduklės, netoli Žaiginio. Žmogus turi norėti auginti vaistažoles, jam turi tai patikti, jis turi jausti savo darbo prasmę.
Augindama vaistažoles nenaudoju chemijos. Ir koks stebuklas vyksta mano darže – atsiranda skruzdėlių, amarų, o po to atsiranda boružių, kurios amarą suvalgo. Gamtoje nėra klaidos, tik mes ją norime įstatyti į rėmus, kad mums būtų patogiau. Kitą kartą reikia palaukti – užpuolė amaras, ateis boružės ir jį suvalgys. Mano daržas yra gyvas“, – sakė Giedrė.

Ateities planai
Giedrės laboratorijoje pastebėjome ir maišelius pušų spyglių. Knietėjo sužinoti, kam jie bus panaudoti.
„Labai noriu pagaminti liofilizuotų spyglių miltelių. Tai bus labai geras produktas imunitetui stiprinti. Prieš 15 metų Šiluvos šile pasodinome 11 pušelių, tai dabar turiu nemažą nuosavą pušyną. Medžių, kuriems daugiau kaip dešimt metų, spygliai tinka vaistams, jaunesni netinka. Spygliai kaip vaistas renkami tik tada, kai šalta. Kai buvo paspaudęs šaltukas, skubėjau jų prisirinkti. Turėsime žalių miltelių, kuriuos galima maišyti su medumi, užpilti kaip arbatą karštu vandeniu.

Svajoju, kad mano produktas pavirstų vaistiniu preparatu, labai norėčiau tą kelią nueiti. Turinys nepasikeis, nes turiu geriausią. Šį turinį reikia užauginti iki vaistinio preparato, reikia užauginti veiklą, kuri atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus.
Pagalvoju apie karotino aliejų, kuris naudojamas kosmetikoje. Gal jo iš morkų pagaminsiu po šių metų derliaus. Karotino aliejus rinkoje vienas brangiausių. Gal ateityje pamėginsiu ir šalaviją. Norėčiau ne plėstis, o eiti į gylį, kad mano produkcija turėtų ekologinį sertifikatą. Savo sukurtą vaistinį preparatą galėsiu parduoti nedidelėms kosmetikos, farmacijos įmonėms. Dar viena iš svajonių – vaistažolių miltelius kapsulizuoti ir pardavinėti kaip maisto papildą“, – ateities planais pasidalino G. Gelmanavičienė.
Norintieji iš Giedrės įsigyti medetkų aliejaus ar tepalo gali kreiptis telefonu 0 650 98 607. Darbo dienomis Giedrę galima rasti senosios vaistinės patalpose – ten įsikūrusi jos nedidelė laboratorija.

Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“