Medicinos punkt? likimas bus sprendiamas tik po rinkim?

Versija spausdinimui

Kristina BENDI?T?

iandien jau nieko nebestebina, kad udaromos kaimo mokyklos, bibliotekos, o nuvykti autobusu ? atokiau esant? kaim? darosi vis sud?tingiau. Ne per seniausiai rajono valdia buvo prabilusi ir apie kaimuose esan?i? medicinos punkt? reikalingum?, b?ta nuomoni? kai kuriuos punktus udaryti ar sujungti, ta?iau d?l to nukent?t? dalies kaimo gyventoj? sveikatos priei?ra.

Kaimo medik? nerim? suadino gegu?s m?nes? visos respublikos mastu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma apklausa. Anketose reik?jo pateikti informacij? apie medicinos punktuose vykdom? veikl?, aptarnaujam? asmen? skai?i?, patalp? b?kl? ir pan. Upildytos anketos ? ministerij? jau isi?stos, belieka laukti verdikto.

Ikalbingi skai?iai

V? Raseini? pirmin?s sveikatos priei?ros centras aptarnauja 14 515 kaimo gyventoj?. ?staigai priklauso poliklinika, 5 ambulatorijos, 1 eimos gydytojo kabinetas ir 18 medicinos punkt?. ? medicinos punkt? slaugytojus 2009 m. pagalbos pacientai kreip?si 51 778 kartus, i j? 20 587 kartus paslaugos ligoniams suteiktos namuose. Kaimo gyventoj? aptarnavimui yra ?sigyti 6 automobiliai, kuriais yra aptarnaujami 8 medicinos punktai. Raseini? PSPC finansuoja Ligoni? kasos, medicinos punkt? ilaikymas metams kainuoja beveik 450 t?kstan?i? lit?. Pirminio sveikatos priei?ros centro steig?ja Savivaldyb? iam reikalui teskiria 20-30 t?kstan?i? lit? per metus tai tik laas j?roje, nes vidutinikai tiek kainuoja vieno medicinos punkto ilaikymas.

Priva?ios gydymo ?staigos menka paguoda

Pasak V? Raseini? pirmin?s sveikatos priei?ros centro direktor?s Sofijos neiderien?s, kaimo medicinos punktams ilaikyti Ligoni? kasa tiesiogiai pinig? neskiria, ta?iau yra skiriamas priedas kaimo gyventojams. T? pat? pried? u prisiraiusius kaimo gyventojus gauna ir priva?ios gydymo ?staigos, su jomis Raseini? PSPC yra pasira?s sutartis d?l apmok?jimo u suteiktas paslaugas juk kaimo bendruomen?s slaugytojai pagalb? suteikia visiems ir valstybin?s gydymo ?staigos, ir priva?i? klinik? pacientams. Ta?iau privatus sektorius prie medicinos punkt? ilaikymo neprisideda, o kylant ildymo, kuro, elektros ir kit? komunalini? paslaug? kainoms, j? ilaikymas kasmet brangsta. Kad ir kaip beb?t? keista, priva?i? gydymo ?staig? pacientai ? medicinos punktus kreipiasi retokai, jiems kur kas re?iau, nei prisiraiusiems Raseini? PSPC, skiriamas leidiam?j? vaist? kursas ar kitos asmens sveikatos priei?ros proced?ros.

Pervelgus ?kainius, galvoje nuvinta: vienas bendruomen?s slaugytojo apsilankymas, t.y., paciento konsultavimas ir gydymas namuose (su transporto ilaidomis) priva?iai klinikai kainuoja 36,40 Lt, o viena injekcija ? ven? ligonio namuose 15,12 Lt. I viso per 2009 m. u medicinos punkt? suteiktas paslaugas i vis? trij? Raseiniuose esan?i? priva?i? gydymo ?staig? Raseini? PSPC tegavo vos daugiau nei 4 t?kstan?ius lit?.

Bendruomen?s slaugytojai kaimo moni? gelb?tojai

Raseini? PSPC direktor? S.neiderien? pasakojo, jog rajone gyvena daug vyresnio amiaus moni?, jiems pasiekti medicinos ?staig? sunku, tod?l pacient? gelb?tojai yra medicinos punktuose dirbantys slaugytojai. Nors yra darbo grafikas, ta?iau punktuose dirban?i? slaugytoj? darbo laikas nenormuotas sunegalav?s mogus bet kuriuo metu kreipiasi ? kaimo daktaryt? ar daktariuk?. Sunkiai sergantys ligoniai nuolat lankomi namuose, jiems teikiamos visos reikalingos medicinin?s paslaugos: suleidiami vaistai, daromos laelin?s, prii?rimos aizdos, pamatuojamas kraujo spaudimas, akisp?dis ir t.t. Esant b?tinybei, medicinos punkt? slaugytojos, kurios turi automobilius, pacientus pristato ? Raseini? ligonin?s pri?mimo skyri?. M?s? medicinos darbuotoj? pareiga yra kuo geriau aptarnauti pacientus, laiku suteikti b?tin? pagalb?. mogaus sveikata vis? svarbiausia, medikas turi b?ti kuo ar?iau ligonio, tod?l labai svarbu ilaikyti medicinos punktus, juo labiau, kai jie i projektini? l?? suremontuoti, atnaujintas inventorius, tiek darbo ir pastang? ?d?ta. B?t? skaudu, jei tekt? juos udaryti, - isak? savo poi?r? S.neiderien?.

I Savivaldyb?s pinig? nereikalauja

Raseini? PSPC direktor? teig? nesiekianti kuo daugiau pinig? ilupti i Savivaldyb?s biudeto, o iekanti kit? finansavimo altini?. tai 2006 m.V? Raseini? PSPC paruo? savarankik? projekt? V? Raseini? pirmin?s sveikatos priei?ros centro modernizavimas, kuris buvo baigtas ?gyvendinti 2008 metais. Projekto vert? daugiau kaip 3 milijonai lit?. I ios sumos medicinos punkt? rekonstrukcijai ir remontui panaudota suma virija du imtus t?kstan?i? lit?, o inventoriaus ir ilgalaikio turto ?sigyta daugiau kaip u imt? t?kstan?i? lit?. Pasak direktor?s, sud?tinga kalb?ti apie medicinos punkt? udarym? ar pertvark?, kadangi pagal pasirayt? trial? sutart? projekto vykdytojas negali keisti savo veiklos, kuriai parama yra suteikiama 5 metams. U kiekvienus metus turime pateikti ataskait? Centrinei projekt? valdymo agent?rai, – teig? direktor?, – tod?l norint medicinos punktus udaryti ar sujungti, tekt? m?ginti pakeisti sutarties s?lygas, o galb?t reik?t? gr?inti pinigus, kurie buvo gauti projektui ?gyvendinti. Direktor?s teigimu, bendrai skai?iuojant, m?s? rajono medicinos punktai n?ra nuostolingi, ta?iau ateityje reik?t? pagalvoti apie medicinos punkt? finansavimo keitim? arba j? pertvark?.

Netinkamas finansavimas

Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos narys, Sveikatos apsaugos ir socialini? reikal? komiteto pirmininkas, Raseini? PSPC bendrosios praktikos gydytojas Juozas Braas kaip didiausi? problem? ?vardijo netinkam? finansavimo sistem?. Jo nuomone, Savivaldyb? medicinos punkt? ilaikymui tur?t? skirti ne 20 ar 30 t?kstan?i? lit?, o bent jau ilaikyti materialin? baz? sumok?ti u elektr?, ildym? ir kitus komunalinius mokes?ius.

?ia kaip pasii?r?si ar i politin?s pus?s, ar kaip mogus, – svarst? J.Braas. – Visi punktai priklauso Savivaldybei, bet Savivaldyb? nefinansuoja j? tiek, kiek reikia. Pinigai medicinos punktams eina i Pirmin?s sveikatos priei?ros centro, t.y., i m?s? poliklinikos. Punktai patys niekaip neisilaiko. I m?s? atskai?iuojami pinigai ilaikyti punktams, kuriais naudojasi ir priva?ios ?staigos, o jie temoka centus, stengiasi, kad j? pacientai nesilankyt? med. punktuose. I m?s? udirbt? pinig? jie ilaikomi, tod?l a u tai, kad punkt? b?t? kiek ?manoma maiau. Arba reikia spr?sti klausim? d?l finansavimo jis tur?t? b?ti valstybinis arba proporcingai paskirstytas pagal prisiraiusi? gyventoj? skai?i?. Tada suprantu punktai dirbt? vis? gyventoj? naudai. J.Brao nuomone, kai kurie medicinos punktai dirba tu?iai, nes aptarnauja per maai gyventoj?,- juos reik?t? sujungti, kiti arti Raseini? mon?s gali atvaiuoti ir ? miest?, kai kur b?t? galima steigti mobiliuosius punktus, – aptarnavimas nesuprast?t?. iaip ar taip, jie yra reikalingi, ta?iau b?tina peri?r?ti atstumus, gyventoj? skai?i?, – samprotavo didel? patirt? turintis gydytojas. - Fel?eriai ne visada ufiksuoja priva?i? ?staig? pacient? apsilankymus – ateina tai pa?stamas, tai kaimynas, kiauinuk? atnea, ir u to mogaus aptarnavim? niekas nemoka. Jei Tamali?no klinika per m?nes? sumoka apie 100 Lt u visus jo pacient? aptarnavimus punktuose, tai ieit?, tik 5 mon?s i viso rajono, priklausantys Tamali?no klinikai, kreipiasi ? med.punktus, – nesl?p? pasipiktinimo J.Braas. - Reikia laukti. Dabar reikalas lyg ir pajudintas, ta?iau tokia politin? situacija art?ja rinkimai kas nor?s kitis?

Beje, gydytojas J.Braas pamin?jo, kad udarius bent dal? med. punkt?,daugiau pinig? likt? poliklinikai, taigi PSPC dirban?i? gydytoj? atlyginimai gal?t? gerokai padid?ti.

Pagalba mogui ?prasta kasdienyb?

Trisdeimt antrus metus Paupio medicinos punkte dirbanti bendruomen?s slaugytoja Aldona Tamutien? gerai pa?sta kaimo gyvenim? ir jo mones. Medik?s nuomone, reformas kuria ir ?statymus leidia tie, kurie visikai neimano apie kaimo moni? gyvenim?. Tarybiniais laikai mus ruo? labai stipriai, kaip eimos gydytojus, tik be auktojo isilavinimo, ? fel?erio specialyb? b?davo didiulis konkursas 10 ? 1 viet?. Tik dabar, prasid?jus pertvarkai, daug k? udraud? daryti, kad atitolint? paslaug? nuo mogaus – kitaip to negaliu paaikinti, – pasakojo A.Tamutien?. Anks?iau reikdavo aptarnauti mokyklas. Dabar negalima savarankikai skiepyti vaiko, gydyti. Pagal gydytojo paskyrim? paimu krauj? tyrimams, darau laelines ir vaistus suleidiu, yra slaugom? ligoni?, kuriems reikia aizdas perriti, pragulas prii?r?ti, atlikti vis? asmens higienos priei?r?. Ir ikvietim? nemaai b?na paskambina, ir leki, kaip stovi. Darbo valandos nenormuotos, ir etadien?, ir sekmadien? vaistus leidiu, b?na ir naktini? ikvietim?, ir infarkt?, ir insult? pasitaiko. Kiek atkapstyt?, tebegyvenan?i? moni?. Taip ?pratome nuo sen? laik?, net atostog? einame, kai maiausia traum? tikimyb?, darbymetis pasibaig?s. Kaime kiek kitokie santykiai, nei mieste, turi ird? parodyti mogui. A.Tamutien? pasidiaug?, kad prie 3 metus gavo automobil?, taigi gali tiesiai pas ligon? nuvaiuoti. Anks?iau tekdavo p?s?iomis lakstyti, o jei toliau, ir su dvira?iu, ir pakeleivingas mainas stabdyti. Bendruomen?s slaugytoja palaiko tiesiogin? ry? su eimos gydytojais, yra sudaryta sutartis su centrine vaistine ji parvea ir receptini?, ir kit? b?tiniausi? vaist?. A.Tamutienei priklausanti teritorija ribojasi su Jurbarko rajonu. Kadangi ten veik? med. punktai udaryti, nemaai moni? prisira? prie Raseini? PSPC ir dabar juos aptarnauja Aldona. Ervilke yra ambulatorija, ta?iau gydytojas ten b?na tik 2 kartus per savait?, k? mon?ms daryti? iaip sau mon?s neimir? ir neimirs, nebent juos numarinsi. Kai prad?jau dirbti, man priklaus? aptarnauti 875 mones, dabar tik 610 belik?. Teritorija didel? iki pat autostrados. Jei b?t? geras kelias, daugiau moni? ?ia atsikelt? gyventi. Teko skaityti Valstyb?s iniose, kad optimizuojant gydymo ?staigas, pagalba tur?t? ateiti prie mogaus, ? pirmin? grand?, didinat paslaug? skai?i?. Tai kaip galima kalb?ti apie med.punkt? likvidavim?, kai pirmin? grandis ir yra ar?iausiai ligonio, – steb?josi Paupio bendruomen?s slaugytoja A.Tamutien?.

Kaimo bendruomen? ne?sivaizduoja gyvenimo be slaugytojo

Paupio pagrindin?s mokyklos pedagog?s teig?, kad Aldona niekada neatsisako pad?ti ir bendradarbiauja su mokykla: moksleiviui sunegalavus irao atleidim? nuo pamok?, k?no kult?ros usi?mim?, atskuba itikus traumai, stebi sporto varybas, renginius. Jei nelikt? kaime fel?er?s, b?t? tragedija, – viena per kit? kalb?jo mokytojos. Ji ir mus, ir vaikus pagydo, nustato pirmin? diagnoz? ir pasako, reikia ar nereikia vaiuot ? Raseinius pas gydytoj?. Aldonos diagnoz?s nuvykus pas gydytoj? visada pasitvirtina.

Paupio mokykl? aptarnauja mokykl? visuomen?s sveikatos slaugytoja, kuriai priklauso dar 3 mokyklos, tod?l ?ia ji apsilanko tik pagal galimybes, 2-3 kartus per savait?, o medicinos darbuotojas mokykloje reikalingas kasdien. Su Aldona Tamutiene mokykla palaiko tiesiogin? kontakt?, nes ne visi turi l?? ir galimybi? pasiekti Raseinius, o kartais reikia skubios pagalbos. Pasak mokyklos darbuotoj?, danai b?na, kad pas mog? tiesiai ? namus pagal gydytojo paskyrim? arba sunegalavusio asmens ikvietim?. Pasak medik?s, pradioje buvo nelengva pacientai ver?si pas j? ? namus, o ji priimin?ti pacientus namuose neturi s?lyg?. Ta?iau laikui b?gant mon?s apsiprato, dabar visi turi bendruomen?s slaugytojos telefono numer? ir reikalui esant isikvie?ia. Visus medikamentus, greitosios pagalbos priemones M.Mockaitien? veiojasi automobilyje. Nors ji nevirija automobiliui per m?nes? skirto 60 l degal? limito, ta?iau i direktor?s gird?jusi, kad mobiliojo punkto ilaikymas kainuoja pakankamai brangiai.

Raseini? PSPC direktor?s S.neiderien?s pateiktais duomenimis, mobiliojo medicinos punkto ilaikymas atsieina brangiau, nei stacionaraus. Tarkime, pana? gyventoj? skai?i? aptarnaujantis stacionaraus medicinos punkto ilaikymas kainuoja 20 t?kstan?i? lit?, o mobilaus 22 t?kstan?ius. Taip yra d?l auktos degal? kainos. Pravartu b?t? pasvarstyti, ar steigiant mobiliuosius punktus ir praple?iant aptarnaujam? teritorij? pavyks sutaupyti bei pagerinti pacient? aptarnavimo kokyb?. Iki 2011 met? galime b?ti ram?s

Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyriaus vyresniosios specialist?s Alinos Jonikien?s, iandien rajono gyventojai dar gali b?ti ram?s – iki 2011m. med. punktai tikrai nebus udaryti. Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo apklaus? bus sprendiami klausimai d?l med. punkt? ilikimo, reikalingumo, finansavimo. Galutinis sprendimas ateis i auk?iau. Kol ministerija nenuspr?s, k? su jais daryti, mes net negalime prad?ti nieko daryti neub?gsi didiajai valdiai u aki?, – teig? A. Jonikien?. Ta?iau, pasak vyr. specialist?s, udaryti punktus ar neudaryti, ir kuriuos udaryti sprendia steig?jas – Savivaldyb?. A.Jonikien?s nuomone, m?s? rajono punkt? materialin? baz? gera gaila b?t?, jei reik?t? udaryti, ta?iau tai per sunki nata ?staigai. Medicinos punktai negauna atskiro finansavimo, j? finansavimas priklauso nuo prisiraiusi? pas bendrosios praktikos gydytoj? pacient? skai?iaus – jei neb?t? eimos daktaro, med. punktas niekaip negal?t? egzistuoti , – sak? A. Jonikien?. Jos teigimu, jei kaime n?ra 500 gyventoj?, punktas i viso sav?s neisilaiko, yra nerentabilus, o toki? m?s? rajone nemaai. Ta?iau nuo centro bei ambulatorij? labiausiai nutol?, nors ir mai punktai udarin?jami nebus. Specialist?s A. Jonikien?s iniomis, ministerija laikosi pozicijos, kad reikia priartinti medik? prie mogaus, o med. punkt? nereikia tiek daug ir maiuk? pris?t? kaip irniuk?. Galb?t bus ?steigta daugiau mobili? med. punkt? bendruomen?s slaugytojai automobiliu apvaiuos savo teritorij?, pagal ikvietim? nuvyks tiesiai ? paciento namus. Jei vietoj 4 punkt? bus padarytas 1, kiek suma?s ilaid?, nebus ir tiek darbuotoj?. Net ir padidinus aptarnaujam? teritorij?, bendruomen?s slaugytojas susp?s aplankyti pacientus, kadangi jam nebereikia aptarnauti mokykl?, r?pintis asocialiomis eimomis. Bendruomen?s slaugytoj? veiksmai dabar labai apriboti jie tegali pamatuoti kraujo spaudim?, ?g?, iplauti akis, aizdas, jei paskyr? gydytojas, suleisti vaistus. Kalbu paprastai – po rinkim? ateis nauja valdia, o kas bus ir k? ji nuspr?s neaiku. Jei po 2011 m. ir bus udarin?jami punktai, tai pirmiausia priemiestiniai – arki?, Perk?nik?s, Gruzdik?s, – pasakojo A. Jonikien?, – ta?iau kaimas tikrai nebus paliktas be medik? priei?ros.

Komentarų nėra