Medžioklės ir žvejybos ypatumai Raseinių rajone
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Medžioklė – vienas seniausių žmonijos užsiÄ—mimų, palikÄ™s ryÅ¡kų pÄ—dsakÄ… Å«kinÄ—s ir kultÅ«rinÄ—s veiklos istorijoje. SenovÄ—je medžioklÄ— buvo žmonijos egzistavimo Å¡altinis – ji maitino ir rengÄ—. MedžioklÄ— mÅ«sų laikais – žmogaus aktyvaus poilsio, bendravimo su gamta, laisvalaikio praleidimo forma ir racionalus gyvosios gamtos iÅ¡teklių naudojimas. Tai graži, originalių tradicijų turtinga Å¡ventÄ—, o ne tik siekis sumedžioti žvÄ—rį ar paukÅ¡tį. MedžioklÄ— taip pat reguliuoja žvÄ—rių gausumÄ…, nes esant per dideliam skaiÄiui jie gali daryti žalÄ… miÅ¡kų ir žemÄ—s Å«kio verslams.
Pastaruoju metu medžiotojai vis dažniau stengiasi pasirodyti visuomenei, šviesti ją apie medžioklės naudą.
Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) nariai taip pat aktyviai dalyvauja rajone organizuojamose Å¡ventÄ—se, dažnai gyventojus pakvieÄia ir į savo Å¡ventes, trofÄ—jų parodas. Kaip ir kasmet, taip ir Å¡iemet, draugijos nariai gausiai dalyvavo tradicinÄ—je miesto Å¡ventÄ—je „Rudens bendrystÄ—s sodas“.
Reikia išmanyti ir medžioklę, ir žvejybą
Apie medžioklÄ—s tradicijas, jos svarbÄ… ir kaip gyvena rajono medžiotojai, susitikome pasikalbÄ—ti su Raseinių MŽD medžioklÄ—s žinovu Tomu Ulinsku. „Pirmiausia reikia labai daug kÄ… žinoti: apie trofÄ—jus, įžuvinimÄ…, žvejo bilietus. Daug informacijos gaunama iÅ¡ medžiotojų bÅ«relių ir klubų, pavienių medžiotojų, norinÄių dalyvauti mÅ«sų veiklose. Å iuo metu draugijoje turime 11 medžiotojų bÅ«relių. Rajone yra 25 medžiotojų bÅ«reliai, taÄiau įsikÅ«rÄ™ „ant ribos“ pasirenka kitų rajonų Medžiotojų ir žvejų draugijas. Pavyzdžiui, Ariogalos medžiotojų bÅ«reliai vieni priklauso Raseinių draugijai, kiti – Kauno. Pats taip pat esu medžiotojas, priklausau PryÅ¡manÄių klubui. Medžioju jau nemažai – 12 metų. Didžiausias mano trofÄ—jus buvo Å¡ernas.
Tapti medžiotoju paskatino taip pat medžiojÄ™s tÄ—tis. Nuo mažens jis mane veždavosi į varymines medžiokles, pabÅ«davau varovu. Å iuo metu dÄ—l nemažo užimtumo į medžioklÄ™ iÅ¡siruoÅ¡iu reÄiau nei norÄ—Äiau“, – sakÄ— paÅ¡nekovas.
Medžioklė labai pasikeitė
Pasiteiravome Tomo, kaip, jo akimis, pasikeitÄ— medžioklÄ— nuo jo vaikystÄ—s laikų. „MedžioklÄ— pasikeitÄ— ir ganÄ—tinai stipriai. Technologijos jÄ… keiÄia. Seniau medžiodavo tik pasiÅ¡viesdami prožektoriais, o dabar galimybÄ—s leidžia naudoti priedÄ—lius, naktinius taikiklius, termovizorius.
Įdomu patyrinėti aplinką – sėdi naktį bokštelyje, pasiimi termovizorių ar naktinio matymo monokuliarą ir viską matai.
Smagu, kad visuomenÄ—s požiÅ«ris į medžioklÄ™ ir medžiotojus keiÄiasi į gerÄ…jÄ… pusÄ™. NorÄ—tųsi, kad ir pas mus bÅ«tų kaip Skandinavijos Å¡alyse, Vakarų Europoje – ten labiau vertina medžiotojus, nevadina jų žudikais. IÅ¡ tikro skaudu girdÄ—ti tokius žodžius. Juk medžiotojai ne tik medžioja, bet ir atlieka nemažą darbÄ… už savo lÄ—Å¡as. Jeigu nemedžiotume, žvÄ—rių bÅ«tų perteklius, jie lakstytų ne tik po kiemus, bet ir dažniau pasirodytų keliuose, padaugÄ—tų avarijų.
Tikriausiai rajono gyventojai pastebėjo, kad labai padaugėjo stirnų, kurios kartais apsilanko ir ūkininkų laukuose. Dabar prasideda varyminės medžioklės, didžioji dalis medžiotojų džiaugiasi – tai gera proga sueiti į grupeles, pabendrauti“, – žurnalistams sakė Tomas.
Kartais medžiotojai, ypaÄ Å«kininkai, į medžioklÄ™ iÅ¡siruoÅ¡ia vieni, o tada gyventojams atrodo, kad tai brakonieriai, nes, daugelio įsitikinimu, medžiojama grupelÄ—mis. Pasiteiravome Tomo, ar galima medžioti vienam.
„Jeigu medžiotojas yra ne klubo ar bÅ«relio narys, jis negali medžioti vienas. Medžiotojų klubai ir bÅ«reliai yra iÅ¡sinuomojÄ™ plotus, todÄ—l juose medžioti gali tik nariai. Pavieniai medžiotojai gali medžioti su klubo ar bÅ«relio nariais sveÄio teisÄ—mis.“
Tomas užsiminė, kad medžioklė – brangus malonumas: „Reikia ginklų, šaudmenų. Taip pat nuolat dalyvauti šaudymo varžybose, kurios pareikalauja išlaidų. Nemažai ir darbo miške – žvėris reikia jaukinti, gaminti jaukyklas, šėryklas, pirkti grūdus. Vykstant į medžioklę reikia automobilio, kuro. Taip pat kiekvienas būrelis turi nusistatęs nario mokestį.“
Pasak Tomo, kai kuriuose medžiotojų bÅ«reliuose yra ir moterų medžiotojų: „MÅ«sų, PryÅ¡manÄių, klube medžioja ir moterys. Beje, ne visos jos medžiotojų žmonos.“
Rajoną garsina įspūdingais trofėjais
Liepos 12 dieną Raudonės pilyje buvo atidaryta nacionalinė medžioklės trofėjų paroda „Gamta. Paveldas. Atsakomybė. Raudonė 2025“.
Å ių metų parodoje buvo eksponuojama daugiau nei 1 500 trofÄ—jų, atspindinÄių Lietuvos miÅ¡kų įvairovÄ™ ir medžioklÄ—s meistriÅ¡kumÄ…. Lankytojai turÄ—jo unikaliÄ… galimybÄ™ iÅ¡vysti tauriųjų elnių, briedžių, danielių ir stirninų ragų, taip pat vilkų, lapių, barsukų, mangutų ir bebrų kaukolių, įspÅ«dingų Å¡ernų ilÄių. Parodoje buvo eksponuojami ir Raseinių rajono medžiotojų trofÄ—jai.
„Į Å¡iÄ… trofÄ—jų parodÄ… buvo iÅ¡vežti 107 ragai, įvertinti aukso ir sidabro medaliais, ir dar 10 kitų eksponatų: Å¡erno iltys, barsuko, lapÄ—s, bebro kaukolÄ—s. Parodoje buvo eksponuojamos ir mano sumedžioto Å¡erno iltys, įvertintos sidabro medaliu. Gal bÅ«tume nuvežę ir daugiau eksponatų, taÄiau bronzos medaliais įvertintų trofÄ—jų parodos organizatoriai dÄ—l vietos stokos nepriÄ—mė – vežėme tik medalius“, – pasakojo Tomas.
Lankantis Raseinių MŽD patalpose, iš Raudonės pilies buvo kaip tik parvežti įspūdingi jau pasibaigusios parodos eksponatai ir medžiotojai rinkosi atsiimti savo trofėjų.
Pakalbinome Martyną Daukšą, išsinešantį nuostabius tauriojo elnio ragus, įvertintus aukso medaliu. Įdomu buvo sužinoti, kiek laiko užima ragų paruošimas, kad juos būtų galima vertinti.
„Aš pats ruošiu ragus, tad, be kailio nulupimo, kaukolės ir ragų paruošimas trunka apie parą. Ant kaukolės kelis kartus per parą tepamas peroksido baliklis, o ragus reikia tik apiplauti ir jie išlieka originalūs. Taurusis elnias, kurio ragai įvertinti aukso medaliu, svėrė apie 250–300 kilogramų.
Kito mano sumedžioto tauriojo elnio ragai buvo įvertinti bronzos medaliu. Šių ragų į parodą nevežė, buvo eksponuojamas tik medalis. Tas elnias per meilės laikotarpį buvo numetęs daug svorio, tai svėrė iki 200 kilogramų – vienas į mašiną įkėliau“, – papasakojo M. Daukša.
PamaÄius vienoje vietoje tiek daug nuostabių trofÄ—jų pasiteiravome vyrų, gal bÅ«tų verta rajone atidaryti medžioklÄ—s trofÄ—jų muziejų?
„Muziejus pareikalautų daug išlaidų, reikėtų patalpų, priežiūros, o įspūdingais trofėjais galima pasigrožėti ir parodose“, – sakė M. Daukša.
Rajono medžiotojai nuolat dalyvauja Lietuvos MŽD organizuojamoje Šv. Huberto šventėje.
„Šiemet mÅ«sų medžiotojai dalyvavo Å v. Huberto dienos Å¡ventÄ—je RaudonÄ—s pilyje. Vyko elnių kvieslių Äempionatas, jame iÅ¡ mÅ«siÅ¡kių niekas nedalyvavo. MedžiotojiÅ¡kos sriubos virimo Äempionate mÅ«sų draugijai atstovavo klubo „Dubysa“ narys KÄ™stutis Savickas. Buvo daug komandų, nieko nelaimÄ—jome, taÄiau dalyvauti buvo smagu. Mano, kaip medžioklÄ—s žinovo, tikslas – skatinti medžiotojus su Å¡eimomis dalyvauti tokiose Å¡ventÄ—se, renginiuose. Juk smagu pasibÅ«ti, pabendrauti su bendraminÄiais“, – įspÅ«džiais iÅ¡ Å¡ventÄ—s pasidalino Tomas.
Kiek turime žvejų?
Kadangi T. Ulinskui priklauso ne tik medžioklės, bet ir žvejybos sfera, pasiteiravome, kiek rajone turime žvejų.
„Sunku pasakyti. Medžiotojus galime suskaiÄiuoti, o kiek žvejo bilietų nuperkama pas mus, kiek nuperkama parduotuvÄ—se, sunku suvesti. Vieni atvažiuoja nusipirkÄ™ žvejo bilietÄ… internetu parai žvejybos viename ežere. Yra ir nuolatinių žvejų, kurie nusiperka metinius bilietus“, – atsakÄ— paÅ¡nekovas.
Raseinių MŽD turi iÅ¡sinuomojusi aÅ¡tuonis tvenkinius, juos įžuvino ir prižiÅ«ri. Spalio 24 dienÄ… Sujainių tvenkinys buvo įžuvintas 1 930 vienetų Å¡iųmeÄių sterkų, Kaulakių tvenkinys – 1 200 vienetų Å¡iųmeÄių sterkų ir 1 400 įvairaus amžiaus lynais, Liolingos tvenkinys – 700 vienetų Å¡iųmeÄių sterkų, Anulyno tvenkinys – 720 įvairaus amžiaus lynais.
Įžuvinti 4 iš 8 nuomojamų tvenkinių, liko dar 4, juos taip pat tikimasi įžuvinti šiemet.
Pasiteiravome medžioklÄ—s žinovo, kas gresia žvejui, be bilieto žvejojanÄiam draugijai priklausanÄiuose tvenkiniuose?
„Žvejojantiems be bilieto mÅ«sų tvenkiniuose padaryti nieko negalime, tik įspÄ—ti. Jeigu toks žvejys bÅ«tų padarÄ™s nusižengimą – pagavÄ™s žuvų, kurių dydis neleistinas, – kviestume gamtos apsaugÄ…, pareigÅ«nai suraÅ¡ytų protokolÄ…. TaÄiau, tikiuosi, kad žvejai sÄ…moningi ir žvejoja tik su bilietais. Palaikydami žvejus juos remiame „KarpynÄ—je“ vykstanÄiose varžybose „Kur tu, karpi?“ – skiriame lėšų sektoriui iÅ¡sipirkti“, – sakÄ— Tomas.
Įvairūs pomėgiai
Galbūt ne visi rajono gyventojai žino, kad daugelis medžiotojų ne tik medžioja, bet turi ir savo pomėgių: vieni verda sriubą, kiti renka ragus, vilioja elnius ar daugelį valandų persekioja vilkus.
Kaip jau minėta, „Dubysos“ medžiotojų klubo narys K. Savickas mielai prisiėmė virėjo pareigas. „Mielas dalykas, kai verdi žmonėms, daliniesi su jais savo gaminiu. Per miesto šventę aš visada verdu troškinį, į kurį dedu apie 20 ingredientų. Niekada nėra buvę, kad troškinio liktų. Dalyvauti visuomenės šventėse ir vaišinti žmones yra malonumas. Gamindamas troškinį turiu savo griežtas taisykles: gaminti turi švariai, higieniškai, ragauja patiekalą tik virėjas, o valgo visi kiti.
Troškinį visada gaminu tik iš žvėrienos, kad būtų tikras medžiotojiškas patiekalas. Tiesa, to patiekalo kelias iki valgytojo ilgokas. Prieš šventę nusprendžiu, iš kokios žvėrienos virsiu troškinį, tada tenka važiuoti į medžioklę, sumedžioti tuo metu leidžiamą žvėrį, o tai gali pasisekti tik iš kelinto karto. Sumedžiotą žvėrį turi parsivežti į lupyklą, mėsą sutvarkyti, pabrandinti. Bet man patinka gaminti, mažesnį katilą pagaminu draugams.
Å venÄių dalyvius gerai nuteikia, kad medžiotojų patiekalai nieko nekainuoja. Mes sakome: „Medžiotojai pinigų neima. Å ventas Hubertas, mÅ«sų globÄ—jas, duoda mums, mes privalome tuo pasidalinti“, – apie savo pomÄ—gį žurnalistams pasakojo K. Savickas.
PryÅ¡manÄių medžiotojų klubo medžiotojas ArÅ«nas DaukÅ¡a Å¡ių metų sausio mÄ—nesį sumedžiojo vilkÄ™. Jis moka Å¡iuos gyvÅ«nus prisivilioti ir gali valandų valandas apie juos pasakoti.
„Vilkus pradÄ—jau vilioti prieÅ¡ trejus metus. Patarimų, kaip kaukimu prisivilioti vilkÄ…, klausiau senų vilkininkų RiÄardo ÄŒerniauskio, Broniaus Geležio. Žemaitijoje žvÄ—rinÄių turintis Petras DabriÅ¡ius taip pat žino, kaip kaukti. VienÄ… kartÄ… sukaukiau, į kaukimÄ… atsiliepÄ— visa vilkų gauja. Maži vilkiukai pradÄ—jo kiauksÄ—ti, tada jų mama vilkÄ— kaip sirena užkaukÄ— ir viskas nutilo. TÄ… vakarÄ… gali Å¡aukti, gali kaukti – vilkÄ— jaunikliams pasakÄ—, kad miÅ¡ke yra žmogus, vadinasi, pavojus ir įsivyravo tyla.
Bandau į vilkų viliojimo meno mokymÄ… įtraukti jaunimÄ…, bet vaikinai į miÅ¡kÄ… pasiima telefonus, cigareÄių, parÅ«ko. To medžioklÄ—je laukiant vilkų negalima daryti – atsisÄ—dai ir sÄ—di kaip numirÄ™s, o kas pusvalandį – kauki atsistojÄ™s. Kartais atsisukÄ™s pamatai, kad už nugaros jau nuo tavÄ™s bÄ—ga vilkai. Ar sninga, ar lyja, turi ant kÄ—dutÄ—s sÄ—dÄ—ti, kad vilkas tau atsilieptų, o kai atsiliepia, parleki namo visas laimingas. Ne visi tai supranta. Smagu, kai sulauki kelių žmonių pritarimo“, – pasakojo vilkų gyvenimo bÅ«do žinovas.
Žaiginio medžiotojų būrelio nario Sauliaus Ragaliausko aistra – ieškoti ragų: „Iš pradžių, kai nežinai, kur ir kaip ragų ieškoti, didelių trofėjų nerasi. Reikia pažinoti miškus. Jeigu nepažįsti miško masyvo, nežinai, pro kur į mišką įeiti, pro kur išeiti, gali pasiklysti. Taip pat reikia stebėti žvėrių ženklus – kur jie maitinasi, kur dažniausiai būna jų populiacijos. Kiekviename miške žvėrių nėra.
Jeigu anksÄiau per sezonÄ…, kuris trunka nuo sausio iki gegužės mÄ—nesio, rasdavau 5 ragus, tai bÅ«davo gerai. Dabar, jeigu per sezonÄ… randu 30 ragų, tai jau vidurkis. Dirbu su žemÄ—s Å«kio technika, o mano akys taip iÅ¡tobulintos, kad važiuodamas traktoriumi ragus pastebiu.“
Šiluviškis Kristupas Armoška, nors ir turi medžiotojo bilietą, dažniau išsiruošia į fotomedžioklę.
„TÄ—tis ir dÄ—dÄ— yra medžiotojai, todÄ—l ir mane paskatino priartÄ—ti prie gamtos. Bekalbant apie gamtos paslaptis, jie pasiÅ«lÄ— man į jas pažvelgti per fotoobjektyvÄ…. IÅ¡ pradžių nieko nežinojau ir nemokÄ—jau – nei kaip žvÄ—rį kuo arÄiau prisivilioti, nei kaip prie jo sÄ—linti. Bet iÅ¡ patirties mokomÄ—s ir dabar jau žinau, kaip sÄ—linti prie elnio, stirnos, kaip juos prisikviesti. Man labiausiai patinka fotografuoti elnius ir stirninus dÄ—l jų baubimo. Elnių ruja vyksta rugpjÅ«Äio pabaigoje – rugsÄ—jo mÄ—nesį, jų fotografuoti vykstu ankstyvais rasotais rytais. Aplink Å iluvÄ… turime labai gerų durpynų, juose atsisÄ—dÄ™s ant kalvos gali stebÄ—ti elnių haremÄ…, paÄiÄ… rujÄ…. Labai patinka klausytis, kaip elniai baubia, stebÄ—ti, kaip kovoja dÄ—l patelių surÄ—mÄ™ ragus. Stirninus fotografuoju vasaros vakarais, jie bÄ—gioja, kaunasi dÄ—l patelių.
PasikvieÄiu žvÄ—ris arÄiau fotoaparato objektyvo, kad jie man papozuotų, buvau pasikvietÄ™s elnių iki 30 metrų. Norint užfiksuoti gerų kadrų, labai svarbu atlikti namų darbus – pasižiÅ«rÄ—ti, kokie orai, iÅ¡ kur puÄia vÄ—jas, reikia gerai užsimaskuoti, nes elnias protingas žvÄ—ris, labai gerai pastebi žmogaus veido formÄ…. Taip pat reikia užmaskuoti ir objektyvÄ…, kad jo nepastebÄ—tų“, – apie fotomedžioklÄ—s ypatumus pasakojo vaikinas.
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
