Stanislava TIJ?NAITIEN?
[1]
Gražiausias met? laikas – ruduo, nes viskas, kas pas?ta – nupjauta; viskas, kas žyd?jo – s?klas sukrov?; viskas, kas skraid? – išskrido; visa, kas liko – mano ir tavo. Ir tada ateina ta m?slingoji minut?, kai kažkas pasidžiaugia tuo, k? turi, ir pasakydamas, kas aš esu ir kuo galiu b?ti, suteikia begal? j?g?. Jei neb??iau mokytoja, pasaky?iau, kad prasmingiausias darbas – mokytojo, kad jaunyst?s eliksyras – b?ti su vaikais, kad mokytojo paskirtis – duoti… Aš buvau mokytoja ir negaliu meluoti: mokytojo darbas prasmingas tiek, kiek jame prasm?s mato mokiniai. Jaunyst?s eliksyr? ilgai gerdamas gali tapti vampyru, o duoti ?manoma tada, kai kažkas nori imti. Ir myl?ti viso pasaulio negali, jei nemyli savo klas?je s?din?io pikto, nevalgiusio, murzino ar nam? darb? nepadariusio vaiko. Lengva myl?ti paklusnius, gerus, protingus.
S?km?s paslaptys
Kiekvienas m?s? buvome, esame ar b?sime prisiliet? prie mokyklos, mokytojo. Nuo to, koks buvo, yra ar bus tas s?lytis, priklauso m?s? poži?ris ? mokykl?, moksl?, galiausiai, savijauta, savivert?. Visuomen? mokytojo darb? dažnai vertina pagal tai, kiek ir koki? konkurs?, olimpiad?, dalyvi? ar laim?toj? jis pareng?, kaip jo mokiniai laiko egzaminus, kokiose mokyklose jie mokysis profesijos paslap?i?… Mokiniai su mokytojais bendrauja mažiausiai 5-8 valandas per dien?. Jei bendravimas pagr?stas abipusiu supratimu, pagarba
vienas kitam – tokia diena augina sparnus skrydžiui ir j? pragyven?s namo eini jausdamas savo vert?, žinodamas, kad padarei visk?, k? tur?jai padaryti.
[2]
Apie Raseini? Šaltinio vidurin?s mokyklos mokytoj? metodinink? Virginij? Tamošaitien? daugelis kalba steb?damiesi, kokius sielos lobius ji turi, kad taip beatodairiškai juos dalina savo mokiniams, kolegoms, visiems, kurie prie jos prisilie?ia. Apie tai, kaip surado
keli? ? mokykl?, pedagogin?s s?km?s paslaptis ir gyvenimo pilnatv?, pinu pokalb? su mokytoja Virginija. Pasak jos, ji jau ankstyvoje jaunyst?je žinojo, kad bus mokytoja, nes užaugo didel?je šeimoje ir dienel?s b?go vaik? apsuptyje, stovyklose, renginiuose, o gyvenimas šurmulyje buvo ?prasta b?sena. Ir n? karto gyvenime nepasigail?jo pasirinkusi mokytojos dali?. Tiesa, kart? trumpam buvo pavargusi ir pab?gusi iš mokyklos. Trumpam. Po met? gr?žo ? mokykl? ir daugiau išeiti iš jos nežada, kol gal?s. Paklausta apie savo pedagogin?s s?km?s paslaptis, didžiul? mokini? meil? ir pagarb? jai, mokytoja sako, jog meil? gimdo meil?, o s?km?s paslaptis sena kaip gyvenimas – atiduok, k? gali, ir gr?š su kaupu. Kai susitikusi buvusius savo mokinius išgirsta, atseit, nebuvome geri, prikr?t?me šunybi?, ji niekada neprisimena nemaloni? moment?, o atsimena siel? skaidrinusius epizodus. Mokytoja su skausmu kalba apie tai, kad vis? lygmen? valstyb?s vadovai tik deklaruoja r?pest? jaunimu ir siek? pad?ti jiems gyventi ?ia, savo namuose, Lietuvoje. Ir n?ra didesn?s širdperšos, kai buv? mokiniai užsuka atsisveikinti prieš išvykdami ? sve?ias šalis. Tada jautiesi kažko nepadar?s, kažkuo nusikalt?s, atsakingas už šalyje vykdom? pamot?s politik?. Panaši politika vykdoma ir mokytoj? atžvilgiu. Mokytoja apie savo ugdytinius gal?t? kalb?ti ir kalb?ti, ta?iau apie save kalba labai šykš?iai, vis primindama – neidealizuokite, nieko ypatingo aš nedarau, aš tik myliu savo darb? ir vaikus.
Gyvenanti mokykla ir mokiniais
Dažnai m?s? mokiniai apie mus žino daugiau nei mes patys, tod?l pokalb? apie mokytoj? Virginij? (ir ne tik) mezgu su vyriausiais šioje mokykloje – dvyliktokais. Užduodu jiems pluoštel? provokuojan?i? klausim? ir laukiu reakcijos. Geras mokytojas, pasak j?, myli vaikus ir savo darb?, tiki mokiniais, moka b?ti lankstus, o reikalavimus sugeba pateikti taip, tarsi ne mokytojas, o tu pats taip nusprendei t? padaryti. Tikras ir mylintis mokytojas su mokiniais bendrauja kaip lygus su lygiu, be baim?s, ?žeidin?jim?, išankstin?s nuostatos. Meil? dvyliktokai nusako gana vienareikšmiškai: myli tas, kuris atiduoda save kitiems, nelaukdamas nei pad?kos, nei gr?žos. Tokios yra m?s? mamos ir… mokytoja Virginija Tamošaitien?. Jautri ir noriai save dalinanti. Be galo mylinti. Ir ne tik Mokytojos Virginijos kont?rin?
portret? baigia direktoriaus pavaduotoja Violeta Bakutien?: kupina id?j?, organizuota, be galo darbšti, visada pasiruošusi pad?ti, gyvenanti mokykla ir mokiniais.
Jauni žmon?s vienas paskui kit? vardija ir kit? mokytoj? pavardes:Jonas Janušas, Jadvyga Damkevi?ien?, beveik vis? mokytoj? vardi-n? s?raš? pateikia. Kai kalba pasisuka apie geriesiems mokytojams mokini? teikiamus džiaugsmus ir r?pes?ius, jie vieningi – džiaugsmas epizodinis, r?pes?i? daugyb?.Kod?l? Na, tiesiog taip išeina, bet jie stengiasi. Mokytoja iš visos klas?s nor?t? b?ti tik Živil?, kitiems šis darbas atrodo per daug pasiaukojimo, sveikatos, kantryb?s ir pasišventimo reikalaujantis.
Šaltinio mokyklos dvyliktokai visiems rajono mokytojams palink?jo visada išlaikyti jaun? siel?, niekada nepritr?kti meil?s sau ir kitiems, ger? ir pagarbi? mokini?, didžiul?s kantryb?s, tausoti savo sveikat? ir mažiau kreipti d?mesio ? tuos, kurie nemato duodan?ios mokytojo rankos.
Ir dar vienas štrichas
Šaltinio vidurin?je mokykloje šiais mokslo metais prad?jo dirbti buv?s mokytojos Virginijos aukl?tinis, o dabar dorinio ugdymo mokytojas Gediminas Kup?inskas. Apie tai, kod?l jis pasirinko mokytojo profesij?, apie l?kes?ius, pedagogines nuostatas, kalbiname
Gedimin?. Pasak jo, pasirinkti mokytojo profesij? pad?jo gražus aukl?tojos pavyzdys ir daugyb? filosofini? knyg?. ? mokykl? jis at?jo tik?damas išmokyti vaikus inicijuoti socialin?s aplinkos kait? per bendravim? su ta aplinka, ir kol kas nenusivyl?. Su vaikais randa bendr?
kalb?, o prireikus patarimo, visada gali kreiptis ? savo mokytoj? Virginij?, kuri negaili graži? žodži? aukl?tiniui, prisimindama net jo prasmingus rašinius mokykloje, sant?rum?, susikaupim?. Mokytoja Virginija tiki, kad Gediminas bus tikras mokytojas: mylintis vaikus ir savo darb? bei tame rand?s savo gyvenimo pilnatv?.
[3]
Visada svajojau b?ti mokytoja
Taip sako jauna specialist?, naujoji Nemakš?i? Martyno Mažvydo vidurin?s mokyklos biologijos mokytoja Rasa Nekroši?t?. Spinduliuojanti ir energija trykštanti mokytoja tiki savo pašaukimo galia ir mano, kad mokytojas gali padaryti beveik visk?, jei tik nepamirš savo
profesijos prigimtin?s taisykl?s – mokyti. O mokyti reiškia ir myl?ti, ir duoti, ir tik?ti, ir aukotis, ir gyventi – mokiniams.
Te kiekvienas Mokytojo žodis ir kiekviena mintis b?na apsupta ypatingo švyt?jimo, paj?gian?io sukurti tam tikr? atmosfer?, min?i? vaizd?, kuris ?sitvirtina ir mus kei?ia. Juk reikia, kad to švyt?jimo visada b?t? gausiai tuose m?s? namuose, kur mes esame ir
gyventojai, ir sargai, ir gydytojai, ir mokytojai, ir sodininkai.