Meilės automobiliams nualinti

Šarūnas BARKAUSKAS

 Nors oficialios statistikos ir nėra, tačiau „Alio, Raseinių“ krapšotyrininkas neabejoja, kad nemaža dalis lietuvių daugiau lėšų išleidžia savo automobiliams remontuoti, nei savo sveikatai. Keista tendencija. Meilė automobiliams nualina kūną ir ilgainiui padaro jį labai ligotą.  

Regis, savo kūnu vertėtų labiau rūpintis net ir dėl to, kad kūno dalys gerokai brangesnės nei automobilių.   

Spaudoje (Vakarų Europos internetinėje žiniasklaidoje) ne kartą rašyta, jog internetas tiesiog lūžta nuo pasiūlymų pigiai ir nepigiai, teisėtai ir ne itin teisėtai parduoti įvairias kūno dalis. Nekalbant apie prašymus parduoti visą kūną, organų, kūno skysčių ir įvairių kūno
dalių prekybos rinka klesti. Taigi, kiek iš tiesų galima uždirbti iš savo kūno? Viskas priklauso nuo tinklalapio ir šalies, kurioje atsidursite.

Inkstai – aukso valiuta  

Inkstai – organų donorystės aukso valiuta. Niudžersio valstijos spauda skelbė istoriją apie slaptajam agentui prisipažinusį organų kontrabandininką. Anot jo pasakojimų, dešimt metų organais prekiavęs vyras teigė, jog pradinė inksto kaina – 150 tūkst. JAV dolerių. Didžioji pelno dalis atitekdavo ne donorams, o tarpininkams. Pasak šaltinių, Indijoje ir Pakistane organai superkami tik už 1000–2000 dolerių, o vėliau perparduodami Vakaruose.  

Pelningas yra ir kraujas. Daugumoje šalių kraujo donorystė yra pilietinė pareiga, tačiau kai kur už tokią paslaugą galima puikiai užsidirbti. Vokietijoje esanti klinika siūlo 80 litų už vieną kraujo dozę, tačiau, jei donoras nusprendžia ten lankytis kasdien, jo įkarštis sustabdomas: vizitų dažnis yra ribojamas.    

JAV yra apie 400 mokamos kraujo donorystės centrų, kur už kraujo dozę galima praturtėti 9–35 doleriais.   

Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai tyrimų reikmėms supirkinėja kaulų čiulpus ir baltuosius kraujo kūnelius. 2005 m. Kalifornijoje esanti klinika vietiniams studentams mokėjo 200 dolerių už mikroskopiškai mažą kaulų čiulpų dozę. Už keturias dienas trunkančią baltųjų ląstelių pašalinimo operaciją studentai uždirbdavo 750 dolerių.                    

Sperma – ne pigi     

Rumunijoje, kur mokėjimas už spermą yra teisėtas aktas, Timisoaros mieste esanti klinika savo klientams siūlo 140 litų už vieną spermos paaukojimą. Netoliese esančio automobilių fabriko darbuotojai šiuo pasiūlymu nusprendė pasinaudoti, kad sumažintų įmonės skolas.
   JAV donoras už vieną auką gali užsidirbti apie 40–120 dolerių, tačiau jis taip pat privalo užpildyti išsamią anketą apie savo bei savo šeimos sveikatą. Kai kurie spermos „bankai“ priima sėklą tik iš tų donorų, kurių intelekto koeficientas ne mažesnis už nustatytą minimumą.   

Didžiojoje Britanijoje moterys už kiaušinėlių donorystę gali tikėtis maždaug 12 tūkst. litų užmokesčio. Tačiau Indijoje, kur rinka nėra reguliuojama, kiaušinėlis gali būti parduotas už maždaug 2000–2700 litų kainą.     

Žindančios motinos turi galimybę parduoti savo pieną vietinių ligoninių naujagimių skyriams. Taip pat pasitaiko motinų, kurios nusprendžia savo pienu prekiauti laikraščių reklamose ir internete.    

Anglijos perukų gamintojai „Wigs UK“ moka 12 litų už 30 gramų gerai prižiūrėtų plaukų. Jei plaukai ilgesni nei 30 cm, kaina iš karto kyla iki 20 litų. Tačiau skurdesnėse šalyse mokama ne taip dosniai, moterys dažnai apgaunamos ir kitaip išnaudojamos, kad šios tik parduotų brangias savo kasas.              

Brangios yra ir dalys    

Tačiau net ir aukso valiuta vadinami inkstai negali lygintis su kai kurių automobilių dalių kainomis.  Kaip sakoma, yra didelės sąskaitos ir yra siaubingai didelės sąskaitos. Beribė meilė automobiliams tas sąskaitas gali išpūsti iki milžiniškų dydžių. Antai kraupiai brangiu pirkiniu laikomas automobilis „Bugatti Veyron“. Ir jo išlaikymo kainos kelia šiurpą. Teigiama, kad jo išlaikymas per metus kainuoja apie 300 tūkst. litų, ir tai yra brangiau nei skraidyti privačiu lėktuvu.   Informuojama, kad  šio brangaus automobilio padangos „Michelin
Pilot Sport 2s“, papuoštos išskirtiniu „Veyron“ ženklu, kainuoja apie 30 tūkst. dolerių. „Bugatti“ gamintojai  rekomenduoja jas keisti kas 4000 kilometrų, o kas šešiolika tūkstančių kilometrų keisti ratus ir padangas, kurių kaina 50 tūkst. dolerių.       

Be šių pakeitimų, kitos išlaikymo išlaidos per metus siekia dar 20 tūkst. dolerių. Jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja šio vieno greičiausių automobilių pasaulyje draudimas.    

Važinėti tokiais automobiliais milijonieriams būtų per brangu, todėl juos įsigyja tik milijardieriai.                 

Trukdo sportuoti    

Suprantama, lyginti automobilių ir kūno dalių kainą – grubu ir gal net šventvagiška. Tačiau tai reikia daryti dėl labai svarbios misijos – žmogaus sveikatos.        

Automobilis ir sveikata labai sunkiai suderinami dalykai, juolab, kad nemažai žmonių prioritetą linkę skirti ne sveikatai. Kitaip tariant, dažniau lankosi pas autoservisų meistrus, nei pas gydytojus.   

Suprantama, lankytis poliklinikose ar ligoninėse – nemalonu. Ten dažnai reikia eiti įsimetus kokią nors dovanėlę ar pinigų pluoštelį, ir ne visada esi tikras, kad toks apsilankymas iš tiesų bus naudingas sveikatai. O autoservisuose viską stengiasi padaryti kuo greičiau ir
taip, kad automobilio šeimininkas būtų patenkintas (suprantama, išskyrus kainas).    

Automobiliai ne tik skatina išleisti pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti sveikatai stiprinti, bet ir trukdo sportuoti. Vietoje to, kad kelis kilometrus nueitume pėsčiomis, mes dažniausiai sėdame į automobilį, taip atimdami savo kūnui galimybę pajudėti.  

Vaistai – ne vaistai  

Dalis žmonių savo sveikatą bando gelbėti paskubomis pasirinktais vaistais, pavyzdžiui, tais medikamentais, kuriuos išgirsta reklamuojant per radiją važiuodami automobiliu. Deja, užmirštame, kad reklamuoti radijo bangomis vaistus jau senokai yra draudžiama, tad reklamuojami ne vaistai, bet įvairiausių rūšių ir įvairiausioms kūno dalims skirti papildai, kurie, pasak medikų, negali išgydyti jokios ligos.   

Kartais abejotinas būna ir tikrų vaistų poreikis. Vienas rimtų stuburo negalavimų turintis žmogus pasakojo, jog keletą metų vartojo įvairius vaistus, tačiau taip ir nesulaukė jokio teigiamo rezultato. Rezultatai pasirodė tik tuomet, kai jis pradėjo reguliariai sportuoti ir, kas
ne mažiau svarbu, mažiau važinėti automobiliu.     

„Vaistų dabar nebenaudoju visiškai, tačiau daug sportuoju ir visiškai nebejaučiu stuburo negalavimų“, – džiaugėsi buvęs ligonis, kuris dabar ir automobiliu važinėja gerokai rečiau nei tai darydavo prieš keletą metų.                  

Benzinas – paseno     

Dažnai galima išgirsti argumentą, kad šiais laikais be transporto priemonės neįmanoma visur suspėti. Sakoma, jog naudodamasis tik kojomis, kaipmat atsiliksi nuo gyvenimo.   

Tačiau dar greičiau atsilikti nuo gyvenimo galima rimtai sušlubavus sveikatai. Be to, automobiliai – didelė našta šeimos biudžetui. Kiek pinigų pareikalauja vien išlaidos benzinui. Ir tos išlaidos tik didės, nes pigios energijos naudojimas dar tik gana tolima, nors ir viliojanti perspektyva.    

Pavyzdžiui, elektra varomą automobilį pagaminusi Kauno įmonė „Elinta“ gali džiaugtis puikiais taupumo rodikliais – šimtui kilometrų nuvažiuoti automobilis sunaudoja elektros maždaug už 6 litus. Deja, norint pertvarkyti automobilį, kad jis galėtų važiuoti naudodamas
elektros baterijas, reikia apie 50 tūkst. litų investicijų. Tad, galima sakyti, kad masinis elektromobilių naudojimas prasidės dar labai negreitai. Kaip žinoma, Europos Sąjunga prie visuotinio elektros automobilių naudojimo planuoja pereiti 2050 metais. Ir tai suprantama –
naftos atsargos nuolat senka. Benzinas, kaip sakoma, jau labai senas – jam daugiau nei šimtas metų, ir jis turės užleisti vietą kitoms energijos rūšims. Bet kol tai atsitiks, benzino kainos iki dugno siurbs automobilių naudotojų šeimos biudžetus, taip atimdamos galimybę
daugiau lėšų investuoti į sveikatą ir poilsį.                 

Naujos pagundos    

Atrodo, kad prie automobilių prisirišusių vairuotojų laukia naujos pagundos – netrukus gali būti pasiūlyti palyginus labai pigūs nauji automobiliai.     

Pranešama, kad Prancūzijos kompanija „Renault“ ketina gaminti itin pigius lengvuosius automobilius, kainuosiančius tik 2,5 tūkstančio eurų.  

Techninės detalės kol kas neskelbiamos, tik žinoma, kad šie automobiliai bus 3,6 metro ilgio. Pirmiausia jie bus tiekiami į besivystančias šalis, bet neatmetama, kad vėliau bus pardavinėjami ir Europoje.    

Naująjį automobilį projektuos kompanijos „Renault“ ir jos partnerės „Nissan“ specialistai. Manoma, jog tokie automobiliai jau kitais metais bus pradėti pardavinėti Indijoje. Nėra abejonės, kad netrukus jie pasieks ir Lietuvą.                      

Dviračio vilionės      

Sveikatos entuziastai pabrėžia, kad atsisakyti automobilių turėtų skatinti bendros tendencijos didžiuosiuose pasaulio miestuose.  Nuo automobilių spūsčių kenčiantys kai kurie Vakarų Europos didmiesčiai jau planuoja ateityje automobilių apskritai nebeįsileisti į miestų teritorijas ir gatves palikti tik pėstiesiems ir viešajam transportui.     

Turint galvoje moderniąsias tendencijas, atrodo, kad pažangiausia transporto priemone gali tapti paprastas dviratis, suteikiantis galimybę ir pasportuoti, ir pakvėpuoti grynu oru (aišku, tik su ta sąlyga, jei nepatingėsi dviračiu numinti į nuošalią vietą, pavyzdžiui, prie
Dubysos, kur mažai automobilių ir daug gamtos teikiamų malonumų).   Suprantama, pajusti nuoširdų norą atsisakyti automobilio labai nelengva – vis dėlto malonu sėdėti jame, važiuoti ir klausytis muzikos, kai esi pavargęs, o lauke šalta.  Arba atvirkščiai – kai lauke karšta, o automobilyje – vėsu. Komfortas yra klastingas: jis prisijaukina mus kaip kačiukus ir nuolat verčia už autopatogumus mokėti – dažnai ir sveikatos kaina.