Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Nors oficialios statistikos ir n?ra, ta?iau „Alio, Raseini?“ krapšotyrininkas neabejoja, kad nemaža dalis lietuvi? daugiau l?š? išleidžia savo automobiliams remontuoti, nei savo sveikatai. Keista tendencija. Meil? automobiliams nualina k?n? ir ilgainiui padaro j? labai ligot?.
Regis, savo k?nu vert?t? labiau r?pintis net ir d?l to, kad k?no dalys gerokai brangesn?s nei automobili?.
Spaudoje (Vakar? Europos internetin?je žiniasklaidoje) ne kart? rašyta, jog internetas tiesiog l?žta nuo pasi?lym? pigiai ir nepigiai, teis?tai ir ne itin teis?tai parduoti ?vairias k?no dalis. Nekalbant apie prašymus parduoti vis? k?n?, organ?, k?no skys?i? ir ?vairi? k?no
dali? prekybos rinka klesti. Taigi, kiek iš ties? galima uždirbti iš savo k?no? Viskas priklauso nuo tinklalapio ir šalies, kurioje atsidursite.
Inkstai – aukso valiuta
Inkstai – organ? donoryst?s aukso valiuta. Niudžersio valstijos spauda skelb? istorij? apie slaptajam agentui prisipažinus? organ? kontrabandinink?. Anot jo pasakojim?, dešimt met? organais prekiav?s vyras teig?, jog pradin? inksto kaina – 150 t?kst. JAV doleri?. Didžioji pelno dalis atitekdavo ne donorams, o tarpininkams. Pasak šaltini?, Indijoje ir Pakistane organai superkami tik už 1000–2000 doleri?, o v?liau perparduodami Vakaruose.
Pelningas yra ir kraujas. Daugumoje šali? kraujo donoryst? yra pilietin? pareiga, ta?iau kai kur už toki? paslaug? galima puikiai užsidirbti. Vokietijoje esanti klinika si?lo 80 lit? už vien? kraujo doz?, ta?iau, jei donoras nusprendžia ten lankytis kasdien, jo ?karštis sustabdomas: vizit? dažnis yra ribojamas.
JAV yra apie 400 mokamos kraujo donoryst?s centr?, kur už kraujo doz? galima praturt?ti 9–35 doleriais.
Jungtin?se Amerikos Valstijose mokslininkai tyrim? reikm?ms supirkin?ja kaul? ?iulpus ir baltuosius kraujo k?nelius. 2005 m. Kalifornijoje esanti klinika vietiniams studentams mok?jo 200 doleri? už mikroskopiškai maž? kaul? ?iulp? doz?. Už keturias dienas trunkan?i? balt?j? l?steli? pašalinimo operacij? studentai uždirbdavo 750 doleri?.
Sperma – ne pigi
Rumunijoje, kur mok?jimas už sperm? yra teis?tas aktas, Timisoaros mieste esanti klinika savo klientams si?lo 140 lit? už vien? spermos paaukojim?. Netoliese esan?io automobili? fabriko darbuotojai šiuo pasi?lymu nusprend? pasinaudoti, kad sumažint? ?mon?s skolas.
JAV donoras už vien? auk? gali užsidirbti apie 40–120 doleri?, ta?iau jis taip pat privalo užpildyti išsami? anket? apie savo bei savo šeimos sveikat?. Kai kurie spermos „bankai“ priima s?kl? tik iš t? donor?, kuri? intelekto koeficientas ne mažesnis už nustatyt? minimum?.
Didžiojoje Britanijoje moterys už kiaušin?li? donoryst? gali tik?tis maždaug 12 t?kst. lit? užmokes?io. Ta?iau Indijoje, kur rinka n?ra reguliuojama, kiaušin?lis gali b?ti parduotas už maždaug 2000–2700 lit? kain?.
Žindan?ios motinos turi galimyb? parduoti savo pien? vietini? ligonini? naujagimi? skyriams. Taip pat pasitaiko motin?, kurios nusprendžia savo pienu prekiauti laikraš?i? reklamose ir internete.
Anglijos peruk? gamintojai „Wigs UK“ moka 12 lit? už 30 gram? gerai priži?r?t? plauk?. Jei plaukai ilgesni nei 30 cm, kaina iš karto kyla iki 20 lit?. Ta?iau skurdesn?se šalyse mokama ne taip dosniai, moterys dažnai apgaunamos ir kitaip išnaudojamos, kad šios tik parduot? brangias savo kasas.
Brangios yra ir dalys
Ta?iau net ir aukso valiuta vadinami inkstai negali lygintis su kai kuri? automobili? dali? kainomis. Kaip sakoma, yra didel?s s?skaitos ir yra siaubingai didel?s s?skaitos. Berib? meil? automobiliams tas s?skaitas gali išp?sti iki milžinišk? dydži?. Antai kraupiai brangiu pirkiniu laikomas automobilis „Bugatti Veyron“. Ir jo išlaikymo kainos kelia šiurp?. Teigiama, kad jo išlaikymas per metus kainuoja apie 300 t?kst. lit?, ir tai yra brangiau nei skraidyti priva?iu l?ktuvu. Informuojama, kad šio brangaus automobilio padangos „Michelin
Pilot Sport 2s“, papuoštos išskirtiniu „Veyron“ ženklu, kainuoja apie 30 t?kst. doleri?. „Bugatti“ gamintojai rekomenduoja jas keisti kas 4000 kilometr?, o kas šešiolika t?kstan?i? kilometr? keisti ratus ir padangas, kuri? kaina 50 t?kst. doleri?.
Be ši? pakeitim?, kitos išlaikymo išlaidos per metus siekia dar 20 t?kst. doleri?. Jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja šio vieno grei?iausi? automobili? pasaulyje draudimas.
Važin?ti tokiais automobiliais milijonieriams b?t? per brangu, tod?l juos ?sigyja tik milijardieriai.
Trukdo sportuoti
Suprantama, lyginti automobili? ir k?no dali? kain? – grubu ir gal net šventvagiška. Ta?iau tai reikia daryti d?l labai svarbios misijos – žmogaus sveikatos.
Automobilis ir sveikata labai sunkiai suderinami dalykai, juolab, kad nemažai žmoni? prioritet? link? skirti ne sveikatai. Kitaip tariant, dažniau lankosi pas autoservis? meistrus, nei pas gydytojus.
Suprantama, lankytis poliklinikose ar ligonin?se – nemalonu. Ten dažnai reikia eiti ?simetus koki? nors dovan?l? ar pinig? pluoštel?, ir ne visada esi tikras, kad toks apsilankymas iš ties? bus naudingas sveikatai. O autoservisuose visk? stengiasi padaryti kuo grei?iau ir
taip, kad automobilio šeimininkas b?t? patenkintas (suprantama, išskyrus kainas).
Automobiliai ne tik skatina išleisti pinigus, kuriuos b?t? galima panaudoti sveikatai stiprinti, bet ir trukdo sportuoti. Vietoje to, kad kelis kilometrus nueitume p?s?iomis, mes dažniausiai s?dame ? automobil?, taip atimdami savo k?nui galimyb? pajud?ti.
Vaistai – ne vaistai
Dalis žmoni? savo sveikat? bando gelb?ti paskubomis pasirinktais vaistais, pavyzdžiui, tais medikamentais, kuriuos išgirsta reklamuojant per radij? važiuodami automobiliu. Deja, užmirštame, kad reklamuoti radijo bangomis vaistus jau senokai yra draudžiama, tad reklamuojami ne vaistai, bet ?vairiausi? r?ši? ir ?vairiausioms k?no dalims skirti papildai, kurie, pasak medik?, negali išgydyti jokios ligos.
Kartais abejotinas b?na ir tikr? vaist? poreikis. Vienas rimt? stuburo negalavim? turintis žmogus pasakojo, jog kelet? met? vartojo ?vairius vaistus, ta?iau taip ir nesulauk? jokio teigiamo rezultato. Rezultatai pasirod? tik tuomet, kai jis prad?jo reguliariai sportuoti ir, kas
ne mažiau svarbu, mažiau važin?ti automobiliu.
„Vaist? dabar nebenaudoju visiškai, ta?iau daug sportuoju ir visiškai nebejau?iu stuburo negalavim?“, – džiaug?si buv?s ligonis, kuris dabar ir automobiliu važin?ja gerokai re?iau nei tai darydavo prieš kelet? met?.
Benzinas – paseno
Dažnai galima išgirsti argument?, kad šiais laikais be transporto priemon?s ne?manoma visur susp?ti. Sakoma, jog naudodamasis tik kojomis, kaipmat atsiliksi nuo gyvenimo.
Ta?iau dar grei?iau atsilikti nuo gyvenimo galima rimtai sušlubavus sveikatai. Be to, automobiliai – didel? našta šeimos biudžetui. Kiek pinig? pareikalauja vien išlaidos benzinui. Ir tos išlaidos tik did?s, nes pigios energijos naudojimas dar tik gana tolima, nors ir viliojanti perspektyva.
Pavyzdžiui, elektra varom? automobil? pagaminusi Kauno ?mon? „Elinta“ gali džiaugtis puikiais taupumo rodikliais – šimtui kilometr? nuvažiuoti automobilis sunaudoja elektros maždaug už 6 litus. Deja, norint pertvarkyti automobil?, kad jis gal?t? važiuoti naudodamas
elektros baterijas, reikia apie 50 t?kst. lit? investicij?. Tad, galima sakyti, kad masinis elektromobili? naudojimas prasid?s dar labai negreitai. Kaip žinoma, Europos S?junga prie visuotinio elektros automobili? naudojimo planuoja pereiti 2050 metais. Ir tai suprantama –
naftos atsargos nuolat senka. Benzinas, kaip sakoma, jau labai senas – jam daugiau nei šimtas met?, ir jis tur?s užleisti viet? kitoms energijos r?šims. Bet kol tai atsitiks, benzino kainos iki dugno siurbs automobili? naudotoj? šeimos biudžetus, taip atimdamos galimyb?
daugiau l?š? investuoti ? sveikat? ir poils?.
Naujos pagundos
Atrodo, kad prie automobili? prisirišusi? vairuotoj? laukia naujos pagundos – netrukus gali b?ti pasi?lyti palyginus labai pig?s nauji automobiliai.
Pranešama, kad Pranc?zijos kompanija „Renault“ ketina gaminti itin pigius lengvuosius automobilius, kainuosian?ius tik 2,5 t?kstan?io eur?.
Technin?s detal?s kol kas neskelbiamos, tik žinoma, kad šie automobiliai bus 3,6 metro ilgio. Pirmiausia jie bus tiekiami ? besivystan?ias šalis, bet neatmetama, kad v?liau bus pardavin?jami ir Europoje.
Nauj?j? automobil? projektuos kompanijos „Renault“ ir jos partner?s „Nissan“ specialistai. Manoma, jog tokie automobiliai jau kitais metais bus prad?ti pardavin?ti Indijoje. N?ra abejon?s, kad netrukus jie pasieks ir Lietuv?.
Dvira?io vilion?s
Sveikatos entuziastai pabr?žia, kad atsisakyti automobili? tur?t? skatinti bendros tendencijos didžiuosiuose pasaulio miestuose. Nuo automobili? sp?s?i? ken?iantys kai kurie Vakar? Europos didmies?iai jau planuoja ateityje automobili? apskritai nebe?sileisti ? miest? teritorijas ir gatves palikti tik p?stiesiems ir viešajam transportui.
Turint galvoje moderni?sias tendencijas, atrodo, kad pažangiausia transporto priemone gali tapti paprastas dviratis, suteikiantis galimyb? ir pasportuoti, ir pakv?puoti grynu oru (aišku, tik su ta s?lyga, jei nepating?si dvira?iu numinti ? nuošali? viet?, pavyzdžiui, prie
Dubysos, kur mažai automobili? ir daug gamtos teikiam? malonum?). Suprantama, pajusti nuošird? nor? atsisakyti automobilio labai nelengva – vis d?lto malonu s?d?ti jame, važiuoti ir klausytis muzikos, kai esi pavarg?s, o lauke šalta. Arba atvirkš?iai – kai lauke karšta, o automobilyje – v?su. Komfortas yra klastingas: jis prisijaukina mus kaip ka?iukus ir nuolat ver?ia už autopatogumus mok?ti – dažnai ir sveikatos kaina.