Meilės ugnis

Jadvyga Evartienė

Kūnas liepsnoja, širdis dainuoja,
Tai meilė šaukia – skubėk pas ją.
O mielas laukia, jo glėbys traukia,
Ir kūnai trokšta būti šalia.

Mintys, lyg paukščiai, kyla į aukštį,
Ir tarsi kregždė skrenda aukštyn.
Noris patirti, noris pajausti
Tą aistros ugnį, kurią jauti.

Nors širdį bado degančios strėlės,
O kojas žeidžia šukės stiklų,
Ant tako lieka sumintos gėlės,
Pelenų sauja tik tarp delnų!

Ne vienam teko šį skausmą kęsti
Ir vėl pakilti meilei naujai.
Likimas leidžia vėl draugą rasti
Ir vertint petį, kurį radai.