Melstasi u anapilin i?jusius dvasininkus ir atuonra?io irad?j?
Pra?jus? etadien? ? Nemak?i? v?. Trejyb?s bany?i? rinkosi mon?s pasimelsti u buvusius ios parapijos kunigus, palikusius gil? p?dsak? parapijos istorijoje. Nepamirtas ir pirmosios pasaulyje atuonrat?s vaiuokl?s irad?jas kratietis Pemislovas Neveravi?ius.
v. Miioms vadovav?s Teli? vyskupas Algirdas Jurevi?ius homilijoje pad?kojo parapijie?iams u toki? didel? pagarb? buvusiems klebonams ir saugom? j? atminim?.
Vyresnieji parapijie?iai niekuomet nepamir prie 39 metus mirusio ilgame?io klebono Alfonso Lukoevi?iaus. Savo paprastumu nemaktikiams atmintin ?strig?s bany?ios statytojas kunigas vienuolis kapucinas Kazimieras Rimkus, anapilin i?j?s prie 11 met?.
Vyskupas ypatingai prisimin? prie 40 met? mirus? kunig? Stanislov? Gorodeck?, prie 30 met? ? pasaul? palikus? prelat? Petr? Butk? ir beveik prie devynis m?nesius ? T?vo namus ikeliavus? kunig? Ar?n? Bladi?.
Kun. S. Gorodeckis, kil?s i Kur?n? parapijos, paskutinius penkiolika gyvenimo met? praleido Nemak?iuose. Jis ?simin? parapijie?iams savo gerumu ir svetingumu. G?diais sovietme?io metais daugelis moni? per jo tarnyst? atrado keli? ? tik?jim?. O 
emik?j? kelion? jis baig? nuvyk?s ? Taurag?, ? rekolekcijas, kur zakristijoje slapta susirink? kunigai klaus?si konferencijos apie mirt?. Tada ir nusviro garbaus dvasininko galva. Jo didel? dvasin? tolerancij? rodo tai, kad laidotuv?se, kur pamoksl? sak? vyskupas Antanas Vai?ius, dalyvavo ir sta?iatiki? ventikas Joanas Semionovas bei liuteron? vyskupas Jonas Kalvanas.
Prelat? Petr? Butk?, kilus? i Nemak?i? parapijos, karo audros nublok? ? Australij?. Vos atk?rus Lietuvai nepriklausomyb?, jis r?m? naujos bany?ios statyb?, paskirdamas viso savo gyvenimo santaupas. Kilniairdis dvasininkas palaidotas Nemak?i? bany?ios ventoriuje.
Pasimeldus prie jo kapo, dvasininkai s?do ? gars?j? atuonrat?, vairuojam? muziejaus ?k?r?jo Leono Tamulevi?iaus, ir nuvyko ? kapines. Prie kunigo S. Gorodeckio kapo od? tar? j? gerai painoj? bi?iuliai kanauninkai Zenonas Degutis ir Jonas Paulauskas.
Vyskupas taip pat aplank? ir pasimeld? prie atuonra?io irad?jo P. Neveravi?iaus kapo. 1907 m. P. Neveravi?ius upatentavo savo iradim? ir atsisak? j? parduoti vokie?iams tik?damasis, kad Lietuvoje bus prad?ti gaminti atuonra?iai automobiliai. Jo svajon?, deja, neisipild?, o iradimas iki i? dien? naudojamas kariki? transporteriuose, sunkiojoje technikoje ir gaminant m?nuleigius. Atuonra?io muziejaus vadovas L. Tamulevi?ius papasakojo apie iradimo reikm? ir ragino nepamirti Nemak?i? krato viesuoli?. Jis savo muziejuje deram? viet? yra skyr?s prelatui P. Butkui, o naujausias eksponatas vienuolio Kazimiero Rimkaus sulopytas abitas, neiotas tremtyje.
Pamaldose dalyvavo gausus b?rys kunig? su i Nemak?i? krato kilusiu kanauninku Andriejumi Sabaliausku, taip pat Teli? kunig? seminarijos aukl?tiniai. Atmintin? rengin?, kuriame taip pat dalyvavo kunigo
S. Gorodeckio ir P. Neveravi?iaus artimieji, suorganizavo Atuonrat?s vaiuokl?s draugija, vadovaujama L. Tamulevi?iaus, taip pat Nemak?i? parapijos klebonas Ram?nas Gerdauskas. Miiose giedojo Nemak?i? vyrai ir Adakavo parapijos moterys.
Algirdas Da?kevi?ius
