Menų diena Palukščio dvare, kaimo turizmo sodyboje ,,Rokynė“

Vytautas BUTKUS [1]

,,Jeigu gamtos gyvybės šaltinis yra saulės šviesa ir šiluma, tai muzika gyva tik žmogaus širdimi. Žmogaus, kuriančio, grojančio, dainuojančio ir žmogaus, muzikos klausančio.“ Šiais prasmingais ir šiltais žodžiais prasidėjo baigiamasis Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas kaimo turizmo sodyboje ,,Rokynė“. Gilų rudenį, kuomet už lango žvarbu ir drėgna, sėdėti jaukioje kaimo turizmo sodyboje prie liepsnojančio židinio ir klausyti ,,gyvos“ muzikos – sunku ir įsivaizduoti ką malonesnio ir geresnio.
Spalio 22 d. Palukščio dvare lankėsi Panevėžio meno mokyklos mokiniai ir mokytojai. Pirmiausia svečiai dalyvavo ekskursijoje ir aplankė keletą įdomesnių mūsų rajono vietų, o atsisveikindami padovanojo įspūdingą koncertą. Užkalbinome vieną iš renginio sumanytojų – kaimo turizmo sodybos savininką Romą Rudžinską.

Kodėl pakvietėte svečius būtent iš Panevėžio?
Aš pats esu gimęs ir augęs Panevėžio krašte. Šiais laikais, kuomet verslininkai skaičiuoja kiekvieną litą, Jūs atsigręžėte į dvasines – kultūros vertybes, kur tikrai dideliu pelnu nekvepia. Kaip čia atsitiko?
Verslas verslu. Įvairios šventės, jubiliejai, gimtadieniai ir vestuvės. Norisi į dvarą pritraukti daugiau dvasios, kad vaikai galėtų susipažinti su dvaro istorija, pamatyti
gamtą, aplinką, pastatus. Manau, dvaras džiaugiasi, kad čia atvažiavo tiek vaikų ir jie visi tokie linksmi, šaunūs, rodo įvairias programas. Atrodo, kad dvaro sienos visai kitaip kvėpuoja.
[2]Ar daug mūsų rajono mokinių aplankė Jūsų dvarą?
Buvo realizuoti keli ES remiami projektai. Tuomet pas mus lankėsi Raseinių meno mokyklos vaikų teatras ir parodė spektaklį. Tai buvo tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo lenkai, vokiečiai, austrai, vengrai ir turkai. Dvaras 2 savaites kvėpavo jaunimo idėjomis. Visi džiaugėsi, juokėsi, klegėjo. Buvo džiugu.Ar ateityje panašūs renginiai vyks Palukščio dvare?
Žinoma, taip, bet būtų gerai, kad iš mūsų rajono mokytojai atvežtų mokinius įvairiomis progomis. Supažindintume su dvaro istorija, aplinka. Parodyti turime ką. Mes iš to verslo nedarome.
Dėkoju už pokalbį.
Užkalbinome ir antrą renginio sumanytoją – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos direktorę Emilija Kriščiūnaitę.
Mokykla pakankamai didelė. Mokome pagal dvi menines ugdymo programas: tai dailės ir muzikinio lavinimo. Muzikinės specialybės yra 7. Tai fortepijonas, pučiamieji instrumentai, liaudies instrumentai, dainavimas, chorinis dirigavimas, gitara ir visi styginiai instrumentai. Iš viso mokykloje mokosi 60 mokinių. Kokių jausmų lydimi atvykote į mūsų kraštą?
Pirmas geras jausmas tas, kad mes repetuojame ne klasėse, ne klasėse piešiame, kad mes galime ir kitam kraštui parodyti išmoktus kūrinius, parengtą  programą ir pasitikrinti, kaip tuos kūrinius priima klausytojai ir žiūrovai. Antras dalykas – pažinti Lietuvą. Tai edukacinė kelionė – istorijos pamoka. Kėlėme rankas, kurie Raseiniuose lankosi pirmą kartą. Pasirodė, kad labai daug vaikų Jūsų krašte lankosi pirmą kartą.
Su kokiais prisiminimais išvažiuosite iš Raseinių krašto?
Aš pas Jus lankausi jau ne pirmą kartą. Raseinių kraštas labai gražus, deja, lietus šiek tiek sutrukdė pamatyti visą istorinį ir rudeninės  gamtos grožį. Mums labai patiko Molavėnų piliakalnis, kur manoma, galėjo vykti Pilėnų įvykiai. Tai, ką matėme tenai, paliko didžiulį įspūdį, nes ten lankiausi pirmą kartą.
Ar ateityje dalyvausite panašiuose renginiuose?
Manome, kad į mūsų koncertą atvyks atstovai iš Raseinių meno mokyklos. Pakviesime į Šv. Secilijos chorų festivalį, kuris po mėnesio vyks pas mus. Ateityje galėtume dažniau atvažiuoti į raseiniškių rengiamas šventes,  o taip pat kviesti jūsiškius į mūsų šventes ir festivalius. Šiandien esame labai dėkingi dvaro savininkui Romui, kuris
mus pasikvietė, nes mums didelė vertybė dalyvauti ir dalintis tuo, ką turime. Kartu pažiūrėti, kaip reikia skoningai formuoti aplinką, interjerą. Šiandien čia mus labai maloniai priima, vaišina gardžia koše, už ką esame labai dėkingi.
Dėkoju už pokalbį.
Ekskursijos po rajoną metu svečius lydėjo ir apie mūsų rajono įžymybes pasakojo Rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė
Gražina Pečkaitienė. [3]
Pasitikome svečius Žemaičio aikštėje, Raseiniuose, papasakojome apie skulptūros istoriją, apie tai, kodėl mums svarbi ši vieta. Po to visas didžiulis pulkas vaikų ir mokytojų – net 5 pilni autobusai – nuvykome į Molavėnus. Čia mums tiesiog pati gamta padėjo. Visą laiką lijęs lietus liovėsi ir nušvito saulė, tad buvo puiki galimybė neskubant apžiūrėti piliakalnį. Visos kelionės metu svečiams pasakojau apie kitas mūsų rajono įžymias ir lankytinas vietas.
Kokį įspūdį kelionė paliko vaikams, ar jie domėjosi mūsų istorijos paminklais?
Vaikų akys blizgėjo, buvo didžiulis susidomėjimas. Piliakalniuose erdvės daug, tad čia galima lakstyti, šūkalioti ir dainuoti. Tą jie ir darė, todėl nuotaikos  negadino nuolat prapliumpantis lietus. Matėsi, kad vaikai, kaip sakoma, ,,prie meno“, todėl jie ir elgėsi labai įdomiai.
Ačiū už pokalbį.
Prieš baigiamąjį koncertą svečiai surengė improvizacinį koncertą – varžytuves tarp klasių. Čia buvo visko – įvairiausių šokių, dainų ir pokštų. Plojimų ir geros nuotaikos pakako visiems: ir dalyviams, ir žiūrovams.
Baigiamasis koncertas nustebino aukštu kūrinių atlikimo lygiu ir šiltu betarpišku bendravimu su žiūrovais, nes daugelis atlikėjų buvo tarptautinių konkursų laureatai. Į
koncertą atvyko ir jį stebėjo rajono dvasininkas dekanas Juozas Kaknevičius, kunigai Vytautas Paukštis ir Albertas Stanulis, rajono savivaldybės vicemerė Gitana Rašimienė ir Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas. Dvaro menėje skambant muzikai, terasoje jaunieji piešimo specialybės dailininkai kūrė paveikslus, kuriuos padovanojo „Rokynės“ kaimo turizmo sodybai. Po koncerto Raseinių vicemerė Gitana Rašimienė padėkojo svečiams ir įteikė simbolinę dovaną – šakotį. Palukščio dvaro savininkas Romas Rudžinskas svečius išlydjo nusprendęs, kad panašūs renginiai ,,Rokynėje“ vyks  ir ateityje.