Vladas DANUSAS
[1]
G?sta saul?, debes? užkliudžiusi,
spindulius palikus danguje.
Pama?iau aš ilges? ir li?des?.
Pama?iau aš daug k? tavyje.
Pama?iau akis, daug verkusias,
keikusias save gelm?j nakt?.-
Buvo toks, kurs jausmo ne?vertino,
kur? pervertinai tu.
Meil? žmog? taurina ir iškelia.
Bet ne visur up?se gilu.
Buvo toks, kuris pri?j?s kryžkel?
pasisuko lengvesniu keliu.
Jis pab?go nuo žm