Mes ir vėl susitikom…

[1]Atrodo, tapo tradicija, kad Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau – Tarptautinė komisija) bendradarbiaudama su Ariogalos gimnazija organizuoja istorinius-pažintinius seminarus. Pasak Tarptautinės komisijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos-švietimo programų koordinatorės Ingridos Vilkienės, Ariogalos gimnazija tapo ta ašis, aplink kurią vasaromis sukasi Tolerancijos ugdymo centrų lokaliosios istorijos panaudojimo ugdymo procese paradigmos.
Į seminarą šiemet jungėsi kelios dešimtys įvairių Lietuvos švietimo, kultūros įstaigų pedagogų ir specialistų, pasirinkdami kultūrinį pažintinį maršrutą po Švėkšną, Tauragę, Kelmę ir Raseinių rajoną. Padedant vietos gidams Monikai Žąsytienei, Živilei Griguolienei, Mildai Knyzelienei ir Arnui Zmitrai buvo galima giliau suprasti, kaip geopolitiniai faktoriai veikė atitinkamo krašto, visuomenės raidą, kaip tai įprasminta ir ko galima pasimokyti iš praeities. Galima sakyti, kad praeities objektuose pagrindinė varomoji jėga yra kultūros paveldas, šalia jo gamta bei informacija ir jos interpretavimas. Ryški to iliustracija mus pasitiko pirmoje aplankytoje Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje. Tarsi šimtametės pasienio miestelio istorijos puslapius sklaidė muziejininkė
M. Žąsytienė, komentuodama pasiekimus, kraštui būdingą paveldą, iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę ir jos sunaikinimą. Šie miestelio istorijos fragmentai aprašyti M. Žąsytienės darbe „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX amžiuje“.
Tolimesnis maršrutas vedė į apskrities miestą Tauragę, kur buvusios muitinės pastatų komplekse pasitiko šio krašto „Santakos“ muziejaus administratorė
Ž. Griguolienė. Čia teminėse ekspozicijose autentika tarsi įpakuota į modernų rūbą ir atskleidžia neįtikėtiną praeitį – saugomas lenkų dovanotas apie 20 mln. metų senumo medžio fragmentas.
Antrą seminaro dieną VšĮ „Atrask Rasenius“ direktorius, gidas A. Zmitra vedė į Šiluvą, kur žymu apsireiškimų, popiežiaus Jono Pauliaus II būties ženklų, stovi moderni koplyčia ir barokinė bazilika. Kartu A. Zmitra priminė apie Šiluvoje stovėjusią sinagogą, kurios buvimo vietoje neseniai pastatytas atminimo ženklas. Toliau į šiaurę – Kelmė. Autentiškame Gruževskių dvare XIX amžiaus pirmoje pusėje svečiavosi Rusijos imperatoriai Aleksandras I ir Nikolajus I, čia suliepsnojo Gruževskaičių ir valdovų adjutantų meilė, peraugusi į vedybas, čia taip pat 1863 m. telkėsi sukilėliai.
Grįždami lankėmės Kryžkalnio monumente Lietuvos partizanams – kovoms už Lietuvos laisvę atminti. A. Zmitra pasiūlė Kryžkalnį aplankyti kitais metais, kai turėtų veikti informacinis centras. Pakeliui dar apsilankėme žmogaus darbštumą ir kūrybiškumą įprasminančiame Nemakščių „Aštuonračio“ muziejuje ir visų mūsų laukė ilgas kelias namo…
Turbūt dažnas sutiks, kad daugiau susipažinus su istorija galima labiau detalizuoti dabartį, suprasti ir pamatyti, kad dabartinės Lietuvos miestuose ir miesteliuose stengiamasi visuomenei atverti kultūros paveldą, kuris ir yra raktas į mūsų praeities pažinimą.
Arūnas Mikalauskas,
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
istorijos mokytojas