[1]Atrodo, tapo tradicija, kad Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? režim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti (toliau – Tarptautin? komisija) bendradarbiaudama su Ariogalos gimnazija organizuoja istorinius-pažintinius seminarus. Pasak Tarptautin?s komisijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojos-švietimo program? koordinator?s Ingridos Vilkien?s, Ariogalos gimnazija tapo ta ašis, aplink kuri? vasaromis sukasi Tolerancijos ugdymo centr? lokaliosios istorijos panaudojimo ugdymo procese paradigmos.
? seminar? šiemet jung?si kelios dešimtys ?vairi? Lietuvos švietimo, kult?ros ?staig? pedagog? ir specialist?, pasirinkdami kult?rin? pažintin? maršrut? po Šv?kšn?, Taurag?, Kelm? ir Raseini? rajon?. Padedant vietos gidams Monikai Ž?sytienei, Živilei Griguolienei, Mildai Knyzelienei ir Arnui Zmitrai buvo galima giliau suprasti, kaip geopolitiniai faktoriai veik? atitinkamo krašto, visuomen?s raid?, kaip tai ?prasminta ir ko galima pasimokyti iš praeities. Galima sakyti, kad praeities objektuose pagrindin? varomoji j?ga yra kult?ros paveldas, šalia jo gamta bei informacija ir jos interpretavimas. Ryški to iliustracija mus pasitiko pirmoje aplankytoje Šilut?s Hugo Šojaus muziejaus Šv?kšnos ekspozicijoje. Tarsi šimtamet?s pasienio miestelio istorijos puslapius sklaid? muziejinink?
M. Ž?sytien?, komentuodama pasiekimus, kraštui b?ding? paveld?, iki Antrojo pasaulinio karo ?ia gyvenusi? gausi? žyd? bendruomen? ir jos sunaikinim?. Šie miestelio istorijos fragmentai aprašyti M. Ž?sytien?s darbe „Šv?kšnos žyd? bendruomen? XVII–XX amžiuje“.
Tolimesnis maršrutas ved? ? apskrities miest? Taurag?, kur buvusios muitin?s pastat? komplekse pasitiko šio krašto „Santakos“ muziejaus administrator?
Ž. Griguolien?. ?ia temin?se ekspozicijose autentika tarsi ?pakuota ? modern? r?b? ir atskleidžia ne?tik?tin? praeit? – saugomas lenk? dovanotas apie 20 mln. met? senumo medžio fragmentas.
Antr? seminaro dien? Vš? „Atrask Rasenius“ direktorius, gidas A. Zmitra ved? ? Šiluv?, kur žymu apsireiškim?, popiežiaus Jono Pauliaus II b?ties ženkl?, stovi moderni koply?ia ir barokin? bazilika. Kartu A. Zmitra primin? apie Šiluvoje stov?jusi? sinagog?, kurios buvimo vietoje neseniai pastatytas atminimo ženklas. Toliau ? šiaur? – Kelm?. Autentiškame Gruževski? dvare XIX amžiaus pirmoje pus?je sve?iavosi Rusijos imperatoriai Aleksandras I ir Nikolajus I, ?ia suliepsnojo Gruževskai?i? ir valdov? adjutant? meil?, peraugusi ? vedybas, ?ia taip pat 1863 m. telk?si sukil?liai.
Gr?ždami lank?m?s Kryžkalnio monumente Lietuvos partizanams – kovoms už Lietuvos laisv? atminti. A. Zmitra pasi?l? Kryžkaln? aplankyti kitais metais, kai tur?t? veikti informacinis centras. Pakeliui dar apsilank?me žmogaus darbštum? ir k?rybiškum? ?prasminan?iame Nemakš?i? „Aštuonra?io“ muziejuje ir vis? m?s? lauk? ilgas kelias namo…
Turb?t dažnas sutiks, kad daugiau susipažinus su istorija galima labiau detalizuoti dabart?, suprasti ir pamatyti, kad dabartin?s Lietuvos miestuose ir miesteliuose stengiamasi visuomenei atverti kult?ros paveld?, kuris ir yra raktas ? m?s? praeities pažinim?.
Ar?nas Mikalauskas,
Veivirž?n? Jurgio Šaulio gimnazijos
istorijos mokytojas