Mes prisimename
Tarptautin? akcija We Remember (liet. Mes prisimename) skirta Holokausto aukoms pagerbti. Akcija vyksta jau kelet? met?, taip skatinama nepamirti auk? ir primenama, kad tai negali pasikartoti n? vienai tautai, rasei ar socialinei moni? grupei. Sausio 27 diena pasirinkta minint Auvico mirties stovyklos ivadavim?. Auvico koncentracijos stovykla buvo didiausia nacistin?s Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, ?kurta nacist? okupuotoje Lenkijoje. Joje uvo maiausiai 960 000 yd?, 75 000
lenk? ir apie 19 000 rom? i beveik vis? Europos ali?.
Suskai?iuota, kad 40 proc. i 9 milijon? Holokausto auk? uvo duj? kamerose, ta?iau Lietuvos tai nepaliet?, nes ?ia naciai rado pakankamai udymo darbo j?gos. Vietiniai gyventojai sudarin?jo yd? tautyb?s kaimyn? s?raus, skund?, gaud? ir persekiojo, dalyvavo pl?iant, kankinant bei udant. Tai palengvino naci? tikslus ir genocido ?gyvendinim?. Po to, kai genocidas tapo organizuotas, mon?s gal?jo tik steb?ti, prieintis nebuvo galimyb?s. Istorikas profesorius S.Suied?lis ra?: Galima sakyti, kad i esm?s yd? tautos likimas vokie?i? okupacijos s?lygomis nepriklaus? nuo Lietuvos gyventoj?, ta?iau nuo j? visikai priklaus? atskir? individ? besislapstan?i? yd? ilikimas. Gyvyb?s ir mirties klausimus sprend? pavieniai kaimie?iai ar miestie?iai. Ir mes galime didiuotis, kad tai nebuvo tik saujel? moni?, o keletas t?kstan?i? gelb?toj? kit? valstybi? kontekste nemaai. Ir mes pagr?stai galime tuo didiuotis. Tiesiog didiavimasis vienais ir g?da d?l kit? gali eiti greta.
Tiriant Holokausto ?vykius lokalioje teritorijoje Raseini? rajono ribose, iaik?jo daugiau ir tikslesni? fakt?, kurie bendruose, valstyb?s mastu darytuose tyrimuose neatsiskleidia. ? tiriamuosius darbus ?sitrauk? mokiniai paskleid? surinktas inias tarp draug? ir artim?j?, taip ?traukdami aplinkinius ir atgaivindami istorin? atmint?. Vyresnio amiaus mon?s noriai dalijosi atsiminimais: buvo atkurti priekario miesteli? vaizdai, atsiminta, kas ir kur gyveno, kuo vert?si. Visi respondentai su pasipiktinimu ir panieka vardijo ydaudius ir neumiro pamin?ti ydus sl?pusi? ir jiems pagelb?jusi? lietuvi?. Lietuvos ir Izraelio valstybi? vadovai, ?vertindami pasiaukojam? gelb?toj? veikl?, apdovanoja juos ?van?i?j? gelb?jimo kryiumi Lietuvoje ir suteikia Pasaulio taut? teisuolio vard? Izraelyje.
yd? tautos katastrofa Antrojo pasaulinio karo metais neturi precedento monijos istorijoje. Buvo nuudyta apie 6 milijonus yd?, i j? per 200 000 Lietuvos yd?. M?s? rajone yra 8 Holokausto udyni? vietos, jose ilsisi naci? ir j? kolaborant? aukos, 45 t?kstan?iai moni?: vyr?, moter?, vaik?.
Pastaraisiais metais vis daniau prisimenama Raseini? krato yd? istorija (ileista knyga, raomi straipsniai, rengiami min?jimai mokyklose, Raseini? krato istorijos muziejuje ir kt.). Ypa? isiskyr? pra?jusieji metai, kai min?jome Vilniaus Gaono ir Lietuvos yd? istorijos metus. 2020 m. Litvak? atminties sodas (Plung?s r.) pasipild? dviem obelimis (Raseini? ir Nemak?i? yd? bendruomenei) ir 4 obuoliais (broliams Geringamams i Nemak?i?; advokatui Maksui Levy, spaustuvininko S.Kaduino bei broli? Perlov? eimoms i Raseini? m.). ?rengtas naujas atminimo enklas Holokausto aukoms atminti Kalnujuose.
Sunku pripainti ir suvokti Holokausto tragiko Lietuvos istorijos etapo reikm?. Siekdama pagerbti auk? atminim? ir ugdyti m?s? bei usienio visuomenes, Lietuvos Respublikos usienio reikal? ministerija ir Raseini? rajono savivaldyb? kvie?ia rajono bendruomen? dalyvauti Pasaulio yd? kongreso inicijuotoje pasaulin?je akcijoje We Remember.
Lina Kantautien?,
Raseini? krato istorijos muziejaus muziejinink?
Arnas Zmitra,
V? Atrask Raseinius direktorius
