Mieli bičiuliai daržininkai!
Saulelė vis kopia aukštyn, dienelės ilgėja, artėja pavasaris, jau šventos Velykos čia pat. Daugelis mūsų džiaugiasi daigynėliuose besistiebiančiais augalėliais, neužmiršta jų palaistyti, patręšti, kad būtų tvirtesni. Taigi, pradžiai keletas patarimų, palinkėjimų.
Artėjant šventėms, tuos skaniausius konservus, kuriuos slėpėm nuo svečių ar vaikų, pagaliau surikiuojam, ruošdami šventų Velykų stalą. Kuo jų daugiau, tuo stalas bus puošnesnis. Džiaugsmingas darbas, kai visa šeima kart, kai vieni kitiems padeda, pataria.
Po švenčių verta surikiuoti praėjusių metų daržininkystės sėkmes ir nesėkmes. Prisiminti, kas gerai užderėjo ir kas neužaugo. Pabandykime suskaičiuoti ir savo padarytas klaidas, jeigu bent penkių jų neprisimename ar nerandame, susimąstykim: gal per mažai domimės šiuo nuostabiu gamtos pasauliu. Matyt, nežinom, kad daug ko nežinom…
Dar palinkėjimas – sėdami nebežiūrėkime į Mėnulio kalendorių. Kiek daug bereikalingo vargelio. Mėnulis nuostabi ir brangi mūsų pasaulio dalelė, bet mažai sėklytei ne pati svarbiausia. Jai reikia šilumos ir drėgmės, nėra kada į padangę žvelgti… Be to, juk ji gyva, ji pati palauks, tarkim, tos palankios Mėnulio fazės. Prisiminkime nuostabų Gamtos kalendorių – kada ji atbunda, atgyja, kada šalpusnis, gluosnis ar ieva pražįsta, kregždės ar gandrai parskrenda. Gamtos pasikeitimo dėsningumus mūsų senoliai žinojo, pagal juos daržoves sėjo. Pavyzdžiui, agurkus tik alyvoms žydint. Tik mes tai pamiršome, matyt, daug laiko praėjo…
Linksmų švenčių!