Mindaugo karūnos papėdėje

Jonas BRIGYS,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Balandžio 26 d. popietę Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka lankytojus pakvietė į naujos Knygos muziejaus ekspozicijos pristatymą. Muziejus įkurtas beveik prieš 30 metų (1994 m.) ir balandžio pabaigoje vykstančios Nacionalinės bibliotekų savaitės metu (šiemet ši savaitė surengta 23-iąjį kartą) beveik kasmet pristato naują knygos istorijai ir (ar) Raseinių krašto ženklioms sukaktims skirtą ekspoziciją.
2023 m. Raseinių kraštui išskirtiniai – švenčiame Ariogalos, Betygalos ir Raseinių vietovardžių pirmojo paminėjimo 770 m. sukaktį, todėl ir Knygos muziejaus ekspozicija „Mindaugo karūnos papėdėje. Raseinių kraštas knygose, dokumentuose ir žemėlapiuose“ skirta šiam istorinės reikšmės įvykiui priminti.
Gaila, ekspozicijoje (beveik) negalėjome parodyti autentiškų tos epochos liudijimų – karališkų regalijų, dokumentų. Tačiau mūsų krašto istorinę raidą, jos žmonių darbus atspindi XIX–XX a. išleistos knygos, žilus viduramžius menančių piliakalnių nuotraukos, XVI–XX a. istorinių žemėlapių faksimilės. Antra vertus, istoriją aprašančios, ją nagrinėjančios knygos kai kada pačios tą istoriją kuria. Taip atsitiko ir Raseinių rajone – „Alio Raseinių“ skaitytojai tikriausiai prisimena praėjusiais metais savaitraščio puslapiuose kilusią diskusiją, ar Viduklė kartu su Ariogala, Betygala ir Raseiniais 2023 m. gali švęsti pirmojo paminėjimo 770 m. sukaktį. Parodoje eksponuojamos antikvarinės lenkų istoriko Henriko Lovmianskio (Henryk Łowmiański) bei rusų istoriko Vladimiro Pašutos (Владимир Пашуто) knygos, nuo kurių ir prasidėjo ta „istorinė“ sumaištis.
Gaila, bet rašytiniai istorijos šaltiniai Viduklei negailestingi – 2005 m. Lietuvos istorijos instituto išleistoje „Mindaugo knygoje“, kurioje sutelkti visi Mindaugo epochos Lietuvos istorijos dokumentai, Viduklė neminima. Čia skaitytojams galime pateikti sutrumpintą to svarbiausio, trims mūsų krašto miesteliams tapusio faktišku gimimo liudijimu, dokumento tekstą: „Mindaugas, Dievo malone Lietuvos karalius ir t. t. Kadangi iš Dievo įkvėpimo malonės mūsų mylimųjų Kristuje Vokiečių ordino Livonijoje magistro ir brolių patarimu iš pagonių tamsybių buvome pašaukti į Jėzaus Kristaus Bažnyčios šviesą, ir atgimėme per krikšto vandens malonę, taip pat švenčiausiasis tėvas ir mūsų viešpats popiežius Inocentas Ketvirtasis, mūsų asmenį, karalystę ir visas valdas pavesdamas Apaštalų Sosto priklausomybei ir globai, savo valdžios galia liepė karūnuoti mus visos Lietuvos ir visų žemių, kurias su Dievo šlovės parama jau išplėšėme iš pagonių rankų arba pajėgsime išplėšti ateityje, karaliumi, idant pagirtinai būtų galima baigti tai, kas mūsų buvo pradėta, ir tvirta ranka sugebėtume atremti tuos, kurie priešinasi tikėjimui ir griauna mūsų karalystę, pamatėme, kad mums būtina minėto magistro ir brolių pagalba, kurią ir jie patys, davę priesaiką, tvirtai pažadėjo mums suteikti. <...> bet idant galėtų, teikdami mums pagalbą, veiksmingiau įvykdyti savo įsipareigojimą <...> su savo paveldėtojų pritarimu suteikėme jų ordinui žemiau išvardintas žemes. <...> O žemių vardai yra šie: pusė Raseinių, pusė Laukuvos, pusė Betygalos, pusė Ariogalos, pusė Dainavos, visa Kuleinių [žemė], visa Karšuva, visa Kražių [žemė], visa Nadruva, visa Weyze arba Weyse [Veisiejų? žemė], visa Vangių [žemė]. <...> Duota Lietuvoje, mūsų dvare, 1253 Viešpaties metais, liepos mėnesį.“
Kaip minėta, ekspozicijoje neturėjome galimybės parodyti autentiškų XIII a. dokumentų. Tačiau galime pristatyti kiek kitokį, dar ikimindauginę Lietuvą liudijantį eksponatą – Ražaitėlių kaimo apylinkėse rastą akmeninį kirvuką, kurį muziejaus ekspozicijai paskolino Girkalnio pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Stanislovas Feiza. Nuoširdžiai ačiū jam, taip pat visiems naujos Knygos muziejaus ekspozicijos pristatyme gausiai apsilankiusiems raseiniškiams.