MINTYS IR ŠIRDIS

Siųsti Versija spausdinimui

Jūratė G.

Tu bijai, kad Tavęs neišgirs
Sumaišty balsų visumos,
Ir ši baimė Tau temdo akis
Drumsčia širdį ir sielą dažnai.

Baimė ši Tau atima viltį
Ir gramzdina gilyn prarajon.
Tu manai, kad vilties nebėra,
Kad gyvent Tau belieka tamsoj…

Mintys Tavo nukrypsta į tamsą,
Liūnas kūną nutempia gilyn.
Tau belieka gyventi vargingai
Ir vilties neturėt niekados.

Bet širdis spurda Tavo krūtinėj
Ir atranda ji pažadą šį,
Tavo siela nukrypsta į viltį
Ir atranda ramybę savy.

Komentarų nėra