MOČIUTEI

V. ADOMAITYTĖ

Kas išmatuos tavo ilgesį, mama,
Kai vis lauki sugrįžtant vaikų?
Vėjas debesis gena ir gena-
O vienai tau be galo sunku.

Prie vartelių žvelgsi vis į kelią-
Gal ateis… Aplankys jie mane?
Kyla rūkas. Vėsu. Kojas gelia.
Nematyti nieko, deja…

Sugrįžti skarale apsigaubus
Į vaikystės namus prie beržų.
Nėr kam žodį ištart pasiilgus,
Pasakyti: ,,Sudie- išeinu”.