Mokykla, kur negalia tampa galia – ko nemato visuomen? ir politikai?

[1]„Kitiems tai yra nesuprantama. Tai reikia patirti“, – sako ne?gal? 13 met? s?n? Mant? auginanti mama. Šiandien apie fizin? ir protin? negali? turin?ius vaikus kalbama atviriau, ta?iau tai neretai vis dar lydi ?sišaknijusi? stereotip? šeš?lis. „Tokie vaikai vis dar kaip keistuoliai, ? kuriuos gatv?je atsigr?žia pasiži?r?ti“, – tvirtina Manto mama.
Kiekvienas t?vas savo vaikui nori visa ko geriausio. Vienas svarbiausi? dalyk? – tinkamas ugdymas. Susid?rus su atžalos negalia, tai tampa itin opiu ir jautriu klausimu. Blaškan?ios abejon?s, ? kuri? mokykl? leisti vaik? – bendrojo ar specialiojo ugdymo, aplinkini? spaudimas ir klijuojama etiket? „tavo vaikas kitoks“ yra nemenkas išš?kis. Min?tas trylikametis Mantas kartu su dar 52 vaikais lanko Raseini? speciali?j? mokykl?. Jos direktor? Sandra Maslauskien? pabr?žia, kad t?vai turi teis?t? l?kest?, o vaikas – teis? ugdytis kartu su bendraamžiais pasirinktoje bendrojo ugdymo ?staigoje, ta?iau tas pasirinkimas ne visais atvejais yra tinkamas: „Iš asmenin?s patirties žinau, kad susid?rus su vaiko negalia mintyse ir širdyje verda tikras jausm? kokteilis. Nuo pyk?io, g?dos, kalt?s, blaškymosi, nevilties, nerimo iki begalin?s meil?s, šilumos. T?vai tur?t? leisti vaikui augti savo tempais saugioje ir palaikan?ioje aplinkoje. Neprojektuoti to, ko mes, t?vai, norime bandydami vaik? sutalpinti „normalumo“ r?muose“, – sako ji.
Šiemet Raseini? specialioji mokykla šven?ia 55-me?io jubiliej?, ta?iau šventišk? nuotaik? temdo nerimas d?l ateities. ?gyvendinant Europos S?jungos rekomendacijas ?traukiojo ugdymo srityje, žem?lapyje gali nelikti vietos specialiosioms mokykloms, ta?iau S. Maslauskien? tikisi, kad politikai atsižvelgs ? ne?gali? mokini? interesus ir paisys j? t?v? ir artim?j? nuomon?s priimant sprendimus. Kalbinti Raseini? specialiojoje mokykloje besimokan?i? vaik? t?vai vieningai sutinka, kad tokios ugdymo ?staigos yra reikalingos ir b?tinos. ?ia kiekvienas mokinys yra vertinamas ir gerbiamas toks, koks yra. Direktor?s pavaduotoja ugdymui Romut? Paulauskien? sako, kad ypatingas d?mesys skiriamas mokini? savijautai ir akira?iui pl?sti: „Naudojami netradiciniai metodai, [2]ieškoma nauj? ugdymo form?, procesas organizuojamas netradicin?se erdv?se, stebima kiekvieno mokinio ?gtis, aktyviai naudojami patyriminio ugdymo elementai.“ T?vams gera žinoti, kad specialiojoje mokykloje yra nat?raliai priimama ir suprantama, kad vaikas gali b?ti neprognozuojamas, kad gali kilti pyk?io, netinkamo elgesio priepuoliai, kad tam tikri dalykai yra nevaldomi. „?ia vaikas yra ugdomas pagal savo galimybes ir gauna reikiam? d?mes? bei pagalb?. T?vai baiminasi, kad reorganizavus speciali?j? mokykl? tinkl? daliai tekt? rinktis vaik? ugdym? namuose, o tai sukelt? daug psichologini?, socialini? ir finansini? problem? šeimai“, – sako
S. Maslauskien?.
Anot mokyklos direktor?s, pastebima, kad dalis t?v? speciali?j? mokykl? „atranda“ šiek tiek per v?lai, kai negali? turintys vaikai mokyklos duris atveria jau pra?jus sensityviausiam ugdymo laikui – 5–9 klas?je. Bet net ir tokiais atvejais pedagogai ir mokini? t?vai greitai pastebi teigiamus poky?ius: pager?ja vaik? psichoemocin? b?kl?, elgesys. Vaikai atranda saugi? aplink? be paty?i?, nauj? draug? ir realizuoja save ?vairiose veiklose. „Gal visuomenei šiek tiek stigmatizuojantis, ypa? t?vams, yra pats mokyklos pavadinimas. Š? pokyt? esame numat? artimoje ateityje. Ta?iau pavadinimo baim? nublanksta, kai t?vai iš vidaus pamato mokyklos „turin?“. Li?dna, kai vis dar tenka net ir iš rajono politik? išgirsti vartojant terminus „pagalbin?“, „internatin?“. Tai jau 30 met? nebevartojami terminai. Tik?kim?s, kad tai tik netinkamai parinkti žodžiai, neatspindintys tikrojo poži?rio ? negali?“, – teigia
S. Maslauskien?.
Raseini? specialiosios mokyklos direktor? palankiai vertina ?traukiojo ugdymo id?j?, ta?iau pabr?žia, kad tokiai sistemai ?gyvendinti dar gerokai tr?ksta ne tik reikiam? specialist? ir bendrojo ugdymo ?staig? pritaikymo infrastrukt?riškai, ta?iau ir suvokimo apie tai vertybiniu poži?riu. „Matau ryški? ir pozityvi? negalios pri?mimo visuomen?je slinkt?. Ypa? vaikai greitai ir atvirai priima ?vairov?. Ta?iau negalima mechaniškai perkelti speciali?j? ugdymosi poreiki? turin?i? vaik? ? dideles bendrojo ugdymo ?staig? klases ir tai pavadinti ?trauktimi. Jei poky?ius fiziniame lygmenyje, pritaikant aplink?, galima ?gyvendinti grei?iau, tai visuomen?s nuostatos lygmuo kinta ne taip greitai“, – pabr?žia S. Maslauskien?. Anot mokyklos direktor?s, pastaraisiais metais specialiojo ugdymo ?staigas lanko tie vaikai, kurie d?l savo ypatum? negali to daryti bendrojo ugdymo mokyklose. Ta?iau tie, kurie gali, tai ir daro s?kmingai jau šiuo metu. „?traukusis ugdymas pasiteisins, bet tam reikia laiko. Jau nemažai yra padaryta. ?ia labai svarbi politin? valia. Ta?iau ji netur?t? b?ti naudojama „optimizuojant“ mokykl? tinkl? ir uždarant speciali?sias mokyklas. ?traukimas gali ir turi vykti aktyvinant, pavyzdžiui, projektines ir kit? form? veiklas, bendradarbiaujant ?vairioms mokykloms, organizacijoms. Visuomen?, matydama negali? turin?ius žmones ?vairiose aplinkose, keisis ir pati“, – teigia S. Maslauskien?.
R. Paulauskien? taip pat pabr?žia, kad specialioji mokykla yra atvira visuomenei: „Visi vaikai, neži?rint ? negali?, gali išeiti ? scen? dainuoti, šokti, vaidinti. Jau daugel? met? mokyklos bendruomen? palaiko glaudžius ryšius su Prezidento Jono Žemai?io gimnazija, Raseini? Šaltinio progimnazija, Raseini? Viktoro Petkaus progimnazija ?gyvendindama ?vairius projektus, organizuodama bendrus renginius, kur mokiniai su negalia patiria bendravimo džiaugsm?. Pagal galimybes m?s? mokiniai dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose konkursuose, parodose, konferencijose.“
Kaip vienas svarbiausi? dalyk? yra akcentuojamas mokyklos bendruomen?s tvirtumas ir maža darbuotoj? kaita. „Ne kiek­vienas gali dirbti su negali? turin?iais mokiniais. Darbas reikalauja pamilti vaikus tokius, kokie jie yra, pažinti juos, ypa? r?pestingai pasirengti ugdomajai veiklai, kad ji b?t? ?domi ir suprantama“, – pabr?žia R. Paulauskien?. Mokyklos direktor? S. Maslauskien? sako, kad n?ra n? vieno pedagogo, ? mokyklos bendruomen? at?jusio nety?ia: „Tai tikri savo srities profesionalai, turintys stipr? pašaukim? ir tvirt? vertybin? pagrind?. Kiek­vienoje situacijoje mato žmog? ir b?d?, kaip apeiti negali? ?galinant aplink?“,  – sako ji.
Mokyklos bendruomen? ? ateit? ži?ri pozityviai ir tikisi tiek visuomen?s, tiek politik? palaikymo. Planuose numatyta ir naujovi? – siekiama atidaryti priešmokyklinio ugdymo grup? negali? turintiems vaikams. Bendrojo ugdymo ?staigos tokio amžiaus sunki? negali? turin?i? vaik? priimti negali d?l sveikatos ypatum?: „Jiems reikalinga speciali prieži?ra ir pritaikyta aplinka. T?vai nori sugr?žti ir ? darbo rink?, gal? gale nors šiek tiek atsikv?pti nuo nelengvos kasdienyb?s. Turime vilt?, kad visiems prisidedant prie gerov?s valstyb?s sieki? ?gyvendinimo su politik? palaikymu tokia maž?j? ypating?j? heroj? grup? atsiras mokykloje“, – sako mokyklos direktor?.
Viena ilgiausiai šioje ?staigoje dirban?i? specialis?i?, daug met? mokyklai ir jos bendruomenei atidavusi R. Paulauskien? tiki šviesia mokyklos ateitimi: „Dr?sos ir stipryb?s toliau žengiant ieškojim? ir atradim? keliu. Linkiu išlikti ir b?ti laimingiems jau?iant buvimo šioje žem?je prasm?.“ Gražaus jubiliejaus proga šioje mokykloje besimokan?i? vaik? t?vai linki, kad mokykla atlaikyt? visas negandas, išlikt? ir tik stipr?t?. „Galimyb? saugiai ugdytis ?galinan?ioje aplinkoje gaunant vis? reikiam? pagalb? – tai privilegija. M?s? mokykla yra patikimas ir profesionalus bendrakeleivis negali? turin?i? vaik? asmeninio augimo kelyje. Dr?sinu t?vus gyventi gyvenim? visa širdimi ir didžiuotis savo vaikais. Kiekvienas ateiname su ypatinga misija“, – sako Raseini? specialiosios mokyklos direktor?
S. Maslauskien?.
Diana Valantinait?