Mokykla, kur negalia tampa galia ko nemato visuomen? ir politikai?
Kitiems tai yra nesuprantama. Tai reikia patirti, sako ne?gal? 13 met? s?n? Mant? auginanti mama. iandien apie fizin? ir protin? negali? turin?ius vaikus kalbama atviriau, ta?iau tai neretai vis dar lydi ?siaknijusi? stereotip? e?lis. Tokie vaikai vis dar kaip keistuoliai, ? kuriuos gatv?je atsigr?ia pasii?r?ti, tvirtina Manto mama.
Kiekvienas t?vas savo vaikui nori visa ko geriausio. Vienas svarbiausi? dalyk? tinkamas ugdymas. Susid?rus su atalos negalia, tai tampa itin opiu ir jautriu klausimu. Blakan?ios abejon?s, ? kuri? mokykl? leisti vaik? bendrojo ar specialiojo ugdymo, aplinkini? spaudimas ir klijuojama etiket? tavo vaikas kitoks yra nemenkas i?kis. Min?tas trylikametis Mantas kartu su dar 52 vaikais lanko Raseini? speciali?j? mokykl?. Jos direktor? Sandra Maslauskien? pabr?ia, kad t?vai turi teis?t? l?kest?, o vaikas teis? ugdytis kartu su bendraamiais pasirinktoje bendrojo ugdymo ?staigoje, ta?iau tas pasirinkimas ne visais atvejais yra tinkamas: I asmenin?s patirties inau, kad susid?rus su vaiko negalia mintyse ir irdyje verda tikras jausm? kokteilis. Nuo pyk?io, g?dos, kalt?s, blakymosi, nevilties, nerimo iki begalin?s meil?s, ilumos. T?vai tur?t? leisti vaikui augti savo tempais saugioje ir palaikan?ioje aplinkoje. Neprojektuoti to, ko mes, t?vai, norime bandydami vaik? sutalpinti normalumo r?muose, sako ji.
iemet Raseini? specialioji mokykla ven?ia 55-me?io jubiliej?, ta?iau ventik? nuotaik? temdo nerimas d?l ateities. ?gyvendinant Europos S?jungos rekomendacijas ?traukiojo ugdymo srityje, em?lapyje gali nelikti vietos specialiosioms mokykloms, ta?iau S. Maslauskien? tikisi, kad politikai atsivelgs ? ne?gali? mokini? interesus ir paisys j? t?v? ir artim?j? nuomon?s priimant sprendimus. Kalbinti Raseini? specialiojoje mokykloje besimokan?i? vaik? t?vai vieningai sutinka, kad tokios ugdymo ?staigos yra reikalingos ir b?tinos. ?ia kiekvienas mokinys yra vertinamas ir gerbiamas toks, koks yra. Direktor?s pavaduotoja ugdymui Romut? Paulauskien? sako, kad ypatingas d?mesys skiriamas mokini? savijautai ir akira?iui pl?sti: Naudojami netradiciniai metodai, 
iekoma nauj? ugdymo form?, procesas organizuojamas netradicin?se erdv?se, stebima kiekvieno mokinio ?gtis, aktyviai naudojami patyriminio ugdymo elementai. T?vams gera inoti, kad specialiojoje mokykloje yra nat?raliai priimama ir suprantama, kad vaikas gali b?ti neprognozuojamas, kad gali kilti pyk?io, netinkamo elgesio priepuoliai, kad tam tikri dalykai yra nevaldomi. ?ia vaikas yra ugdomas pagal savo galimybes ir gauna reikiam? d?mes? bei pagalb?. T?vai baiminasi, kad reorganizavus speciali?j? mokykl? tinkl? daliai tekt? rinktis vaik? ugdym? namuose, o tai sukelt? daug psichologini?, socialini? ir finansini? problem? eimai, sako
S. Maslauskien?.
Anot mokyklos direktor?s, pastebima, kad dalis t?v? speciali?j? mokykl? atranda iek tiek per v?lai, kai negali? turintys vaikai mokyklos duris atveria jau pra?jus sensityviausiam ugdymo laikui 59 klas?je. Bet net ir tokiais atvejais pedagogai ir mokini? t?vai greitai pastebi teigiamus poky?ius: pager?ja vaik? psichoemocin? b?kl?, elgesys. Vaikai atranda saugi? aplink? be paty?i?, nauj? draug? ir realizuoja save ?vairiose veiklose. Gal visuomenei iek tiek stigmatizuojantis, ypa? t?vams, yra pats mokyklos pavadinimas. ? pokyt? esame numat? artimoje ateityje. Ta?iau pavadinimo baim? nublanksta, kai t?vai i vidaus pamato mokyklos turin?. Li?dna, kai vis dar tenka net ir i rajono politik? igirsti vartojant terminus pagalbin?, internatin?. Tai jau 30 met? nebevartojami terminai. Tik?kim?s, kad tai tik netinkamai parinkti odiai, neatspindintys tikrojo poi?rio ? negali?, teigia
S. Maslauskien?.
Raseini? specialiosios mokyklos direktor? palankiai vertina ?traukiojo ugdymo id?j?, ta?iau pabr?ia, kad tokiai sistemai ?gyvendinti dar gerokai tr?ksta ne tik reikiam? specialist? ir bendrojo ugdymo ?staig? pritaikymo infrastrukt?rikai, ta?iau ir suvokimo apie tai vertybiniu poi?riu. Matau ryki? ir pozityvi? negalios pri?mimo visuomen?je slinkt?. Ypa? vaikai greitai ir atvirai priima ?vairov?. Ta?iau negalima mechanikai perkelti speciali?j? ugdymosi poreiki? turin?i? vaik? ? dideles bendrojo ugdymo ?staig? klases ir tai pavadinti ?trauktimi. Jei poky?ius fiziniame lygmenyje, pritaikant aplink?, galima ?gyvendinti grei?iau, tai visuomen?s nuostatos lygmuo kinta ne taip greitai, pabr?ia S. Maslauskien?. Anot mokyklos direktor?s, pastaraisiais metais specialiojo ugdymo ?staigas lanko tie vaikai, kurie d?l savo ypatum? negali to daryti bendrojo ugdymo mokyklose. Ta?iau tie, kurie gali, tai ir daro s?kmingai jau iuo metu. ?traukusis ugdymas pasiteisins, bet tam reikia laiko. Jau nemaai yra padaryta. ?ia labai svarbi politin? valia. Ta?iau ji netur?t? b?ti naudojama optimizuojant mokykl? tinkl? ir udarant speciali?sias mokyklas. ?traukimas gali ir turi vykti aktyvinant, pavyzdiui, projektines ir kit? form? veiklas, bendradarbiaujant ?vairioms mokykloms, organizacijoms. Visuomen?, matydama negali? turin?ius mones ?vairiose aplinkose, keisis ir pati, teigia S. Maslauskien?.
R. Paulauskien? taip pat pabr?ia, kad specialioji mokykla yra atvira visuomenei: Visi vaikai, nei?rint ? negali?, gali ieiti ? scen? dainuoti, okti, vaidinti. Jau daugel? met? mokyklos bendruomen? palaiko glaudius ryius su Prezidento Jono emai?io gimnazija, Raseini? altinio progimnazija, Raseini? Viktoro Petkaus progimnazija ?gyvendindama ?vairius projektus, organizuodama bendrus renginius, kur mokiniai su negalia patiria bendravimo diaugsm?. Pagal galimybes m?s? mokiniai dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose konkursuose, parodose, konferencijose.
Kaip vienas svarbiausi? dalyk? yra akcentuojamas mokyklos bendruomen?s tvirtumas ir maa darbuotoj? kaita. Ne kiekvienas gali dirbti su negali? turin?iais mokiniais. Darbas reikalauja pamilti vaikus tokius, kokie jie yra, painti juos, ypa? r?pestingai pasirengti ugdomajai veiklai, kad ji b?t? ?domi ir suprantama, pabr?ia R. Paulauskien?. Mokyklos direktor? S. Maslauskien? sako, kad n?ra n? vieno pedagogo, ? mokyklos bendruomen? at?jusio nety?ia: Tai tikri savo srities profesionalai, turintys stipr? paaukim? ir tvirt? vertybin? pagrind?. Kiekvienoje situacijoje mato mog? ir b?d?, kaip apeiti negali? ?galinant aplink?, sako ji.
Mokyklos bendruomen? ? ateit? i?ri pozityviai ir tikisi tiek visuomen?s, tiek politik? palaikymo. Planuose numatyta ir naujovi? siekiama atidaryti priemokyklinio ugdymo grup? negali? turintiems vaikams. Bendrojo ugdymo ?staigos tokio amiaus sunki? negali? turin?i? vaik? priimti negali d?l sveikatos ypatum?: Jiems reikalinga speciali priei?ra ir pritaikyta aplinka. T?vai nori sugr?ti ir ? darbo rink?, gal? gale nors iek tiek atsikv?pti nuo nelengvos kasdienyb?s. Turime vilt?, kad visiems prisidedant prie gerov?s valstyb?s sieki? ?gyvendinimo su politik? palaikymu tokia ma?j? ypating?j? heroj? grup? atsiras mokykloje, sako mokyklos direktor?.
Viena ilgiausiai ioje ?staigoje dirban?i? specialis?i?, daug met? mokyklai ir jos bendruomenei atidavusi R. Paulauskien? tiki viesia mokyklos ateitimi: Dr?sos ir stipryb?s toliau engiant iekojim? ir atradim? keliu. Linkiu ilikti ir b?ti laimingiems jau?iant buvimo ioje em?je prasm?. Graaus jubiliejaus proga ioje mokykloje besimokan?i? vaik? t?vai linki, kad mokykla atlaikyt? visas negandas, ilikt? ir tik stipr?t?. Galimyb? saugiai ugdytis ?galinan?ioje aplinkoje gaunant vis? reikiam? pagalb? tai privilegija. M?s? mokykla yra patikimas ir profesionalus bendrakeleivis negali? turin?i? vaik? asmeninio augimo kelyje. Dr?sinu t?vus gyventi gyvenim? visa irdimi ir didiuotis savo vaikais. Kiekvienas ateiname su ypatinga misija, sako Raseini? specialiosios mokyklos direktor?
S. Maslauskien?.
Diana Valantinait?
