Mokykl? reorganizavimas vietimie?i? skaudulys?

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Nenurimsta aistros d?l Raseini? rajono savivaldyb?s mokykl? steigimo, reorganizavimo, vidaus strukt?ros pertvarkymo 2009 2012 met? pertvarkymo plano ir jo priedo pakeitimo. Kalbiname rajono vietimo srities inov? ir analitik? Jon? Tamoait?.
- Koks pasjansas l?m? mokykl? pertvarkymo terminus?
- Kai prie deimtmet? pasteb?tas mokini? skai?iaus ma?jimas, buvo aiku, kad mokykl? reorganizacijos neivengsime. iuos ?vykius steb?jo ir vertino tiek pedagogai, tiek valstyb?s politikai. Pradioje is procesas vyko nuosekliai nacionaliniame lygmenyje ir rajonuose. V?liau tok? pat respublikos mokykl? reorganizavimo model? nor?ta taikyti tiek didmies?iuose, tiek savivaldyb?se, kur gyventoj? srautai pasiskirst? nevienodai. Utenos, Jonavos, K?daini? ir kt. savivaldyb?se, kur du tre?daliai gyventoj? yra mieste, toks reorganizavimo modelis buvo palankesnis, ko negalima pasakyti apie Jurbark?, Raseinius ir panaius rajonus. Atsirado tam tikros prieprieos, reik?jo m?styti apie mokini? pav??jim?, ikilo socialini? klausim? ir pan. 2010 metais kai kurie didmies?iai nebegal?jo tilpti ? nacionalionio lygmens projekt?, atsirado mokini? krepelis, kuris buvo geras matavimo instrumentas vertinant mokykl? ilaikymo l?as. Buvo ?vesta tam tikra metodika. Maos mokykl?l?s ekonomikai prad?jo sav?s neilaikyti.Ikilo du rimti pertvarkymo argumentai: maas mokini? skai?ius ir mokini? krepelio nepakankamumas. Toks reikinys buvo neivengiamas, kaip ir visoje Europoje, mokini? skai?ius ma?jo. Prad?ta iekoti pertvarkymo pavyzdi? svetur. Praktikai ir mokslininkai, daugiausiai studijav? brit? ali? pavyzdius, perteik? juos m?s? alies politikams, savivaldybi? atstovams. Teorikai pertvarkai buvo pasirengta, ta?iau j? ?gyvendinti maokai gali? suteikta savivaldyb?ms. Taip mokyklos atsid?r? skirtingose pozicijose. Miesto mokyklos tur?jo vienas s?lygas, kaimo – kitas. Nuspr?sta tose mokyklose, kurios pagal mokinio krepel? dar isilaiko, neorganizuoti vienuoliktok? ir dvyliktok? veiojimo ? gimnazijas, o vidurini? mokykl? program? vykdyti tol, kol atitiks mokykl? tinklo pertvarkos reikalavimus.
- Kod?l mieste liko tik viena Prezidento Jono emai?io gimnazija? Ar negal?jo ir likusios dvi vidurin?s mokyklos siekti tokio statuso?
- Kitoms vidurin?ms mokykloms matyt nebuvo prieas?i? siekti tokio statuso. Turint pakankam? mokini? skai?i?, mieste buvo galimyb? steigti kad ir 3 gimnazijas. Ta?iau gimnazija turi b?ti igryninta,t. y. tur?ti visas 4 klases. Norint tai padaryti, reikia kitur nukreipti du tre?dalius mokini?. Skai?iai l?m?, kad viename pastate turi b?ti gimnazistai, kituose tur?t? sutilpti lik? mokiniai. Buvo organizuota daug darbo grupi?, ta?iau galop liko dabartinis variantas.
- Ta?iau dabartin? Kalno vidurin? mokykla nuo seno tur?jo tradicin? gimnazijos status?.
- Gimnazijos statuso suteikim? l?m? tam tikros s?lygos. Kad akredituot?si Kalno ir altinio vidurin?s mokyklos, reik?jo spr?sti, kur nukreipti 1-8 klases. Buvo si?lyta
abiem mokykloms dom?tis, kaip dabartin? bendruomen? reaguot? ? tokias galimybes. Akredituotis tos mokyklos gal?jo, mokymo kokyb? tai leido daryti, bet strukt?rikai persiorganizuoti jos nepanoro. Tose mokyklose bendruomen?s nariai savo pageidavimus ireik? balsuodami. Nugal?jo toji statistika, kuri buvo u 1-8 klasi? formavim?.
- Dabartin?je rajono Taryboje nemaas nuoimtis nari? – buv? arba esami mokytojai. Kod?l priimant Raseini? rajono savivaldyb?s steigimo, reorganizavimo, vidaus strukt?ros pertvarkymo priemoni? plan?, pedagogin? prad? nugal?jo politinis paklusnumas?
- Politikai tikriausiai skai?iavo visas aplinkybes, nes mokytojai koncentruojasi ? vaik? ugdym?, ini? perdavim?. Politikai kuria rajono vystymosi strategij?, mato ingsnius ? priek? ir turi savo vizijas bei politinius ?sipareigojimus. Tokios aplinkyb?s turb?t ir nul?m? sprendim?.
- Ar rimtai politinei j?gai nereikalingi kompetentingi specialistai, gebantys blaiviai vertinti situacij??
- Aptariam?j? pertvarkymo plan? reng? ir politikai, ir mokytojai – praktikai. Su visomis darbo grup?mis ir komisijomis darbavosi arti 100 moni?. Nebuvo tokios mokyklos, kurios atstovas nedalyvaut? darbo grup?je. Platesnio rato specialist? ?traukti ? darbo grup? tiesiog nebuvo galimybi?. Priekait? i vietimo ministerijos nebuvo sulaukta. Ta?iau kai at?jo konkretus pertvarkos etapas, atsirado toki?, kurie j? ?m? kritikuoti. Manau, kad laikas yra geriausias daktaras, ?vertinantis nuveiktus darbus. Visada yra galimyb? taisytis. Taip atsitiko ir dabar, pri?mus nauj? vietimo ?statym?. Meras daug kart? yra aikin?s, kad tai gal?jo padaryti ir senieji politikai. Buvo tam laiko ir j?g?, ta?iau tr?ko pasiryimo. Nepopuliaraus klausimo sprendimo tur?jo imtis nauja Taryba.
Gr?damas prie klausimo privalau pasakyti, kad specialistai vertinami visur ir visada, tik reikia laiko, kada politikai priims sprendimus, pasitardami su specialistais. Valdios poi?ris ? specialistus tur?t? b?ti atsakingesnis. Tur?t? b?ti geb?jimas atskirti tikr? specialist? nuo kalb?tojo.
- Ar priimtas sprendimas neprasilenkia su gyventoj? l?kes?iais?
- Nei vienas i penki? sprendimo variant? nebuvo tobulas visoms gyventoj? grup?ms, tod?l buvo pasirinktas maiausiai skausmingas ir labiausiai atitinkantis perspektyvas variantas.
- Ar galima prognozuoti situacij?, jeigu vietimo profs?jungie?i? pretenzijos pasieks teism??
- ? teism? turi teis? kreiptis visi gyventojai, pilname?iai mokiniai, visuomenin?s organizacijos. Jeigu tai pad?t? visiems miesto gyventojams, kod?l gi ne? Galvoju, kad
kiekvienas gina savo pozicij?, kartais net asmenik?, o ne vie?j? miesto interes?. Kada miesto mokyklose vyko rajono vadovyb?s susitikimai, tai labai aikiai buvo isakyta. Politikai gal?jo susidaryti nuomon?, kad kiekvienas gina savo ?staigos, savo bendruomen?s pozicij?, o ne miesto.
- Ar nemanote, kad spendiant ? klausim? pati bendruomen? tur?jo b?ti aktyvesn??
- A galvoju, kad bendruomenei neigiamos ?takos tur?jo rajono politik? kaita, o m?s? rajone pastaruoju metu tai ?vyko du kartus. Tr?ko nuoseklumo, bendravimo tarp sprendimo reng?j? ir gyventoj?, ypa? maai buvo tartasi su moksleiviais. ? kart? mokini? pozicija buvo menkai ireikta, suaugusieji nusprend? kaip elgtis.
Atskir? politik? informacijos taip pat kardinaliai skyr?si.
- Paskutinis klausimas grynai hipotetikas. Ar atmestina prielaida, jog t?vams pabos toks vietos valdios poi?ris ir jie nutars leisti savo atalas ? mokslus kuriame nors didmiestyje?
- Mes toki? atvej? tur?jome ir iki iol – vienetai t?v? leido savo vaikus ? Kauno ar Vilniaus mokyklas. Jeigu gyventojams atrodys, kad ?ia mokymo paslaugos netenkina, tai jie turi t? teis?. A manau, dedamos visos pastangos, kad mes tur?tum?me tiek pradinio, tiek pagrindinio, tiek vidurinio mokslo ugdymo ?staigas. Rajone yra labai daug profesionaliai dirban?i? mokytoj?, ir jie niekur nedings. Nuolat egzamin? rezultatai yra geri. Laiko klausimas, kada aistros nusl?gs ir toliau gal?sime ramiai ir produktyviai dirbti.
D?koju u pokalb?.

Komentarų nėra