Mokyklų tuštėjimo metas

Auksė PLUŠČIAUSKĖ
aukseja@gmail.com

Šalies regionuose drastiškai mažėja jaunų žmonių – po studijų jie nori gyvenimą kurti didmiesčiuose ir tik vienetai grįžta į gimtuosius kraštus. Ne išimtis ir Raseinių rajonas, kur per metus netenkama dviejų trijų mokinių klasių.
Šiais metais į rajono mokyklas atėjo 235 pirmokai – 25 mokinukais mažiau nei praėjusiais metais.
Vadinasi, neliko vienos pirmokų klasės. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo rajono mokyklas šiais mokslo metais lankys 3 943 mokiniai – 118 mokinių mažiau nei praėjusiais metais.
Mažėjant mokinių skaičiui, traukiasi ir mokyklos.

Nuo gimnazijos iki pradinio ugdymo skyriaus
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios nebeliko Betygalos Maironio pagrindinės mokyklos – ji reorganizavimo būdu prijungta prie Šiluvos gimnazijos. Toks sprendimas priimtas vasario 27 dieną Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Mokyklos uždarymo priežastis – vaikų skaičiaus mažėjimas. Daugelį veiklos sričių diktuoja demografiniai rodikliai, o jie mūsų rajonui, kaip ir kitur regionuose, nepalankūs.

Betygalos mokykla 1579 metais pradėjo veiklą kaip parapinė mokykla. Bėgant metams mokyklos statusas keitėsi. 2015 metais mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas, nuo 2022 metų ji buvo perorganizuota į Maironio pagrindinę mokyklą. Na, o šiais metais mokykla, mininti 446-uosius veiklos metus, susitraukė iki Šiluvos gimnazijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus.
Sprendimas reorganizuoti Betygalos pagrindinę mokyklą ir prijungti ją prie Šiluvos gimnazijos nebuvo staigmena. Nepaisant jos vadovų ir miestelio bendruomenės norų bei pastangų išlaikyti pagrindinę mokyklą, jau praėjusį rudenį imta kalbėti, kad 2024–2025 mokslo metai Betygalos mokyklai paskutiniai.
Praėjusiais mokslo metais Betygalos Maironio pagrindinę mokyklą lankė 25 ikimokyklinio ugdymo vaikai, priešmokyklinio – 10, pradinio ugdymo klasėse mokėsi 35 vaikai (trečiokų buvo tik septyni). 5–10 klasėse mokėsi 55 mokiniai, tačiau penktokų ir devintokų buvo tik po septynis.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Uže­mecko, Vyriausybė finansavimą skiria tik toms klasėms, kuriose yra septyni ir daugiau vaikų: „Kyla didelė rizika dėl 3–4 klasių finansavimo ir jų išlaikymo, todėl sprendimų buvo ieškoma tariantis su mokyklos bendruomene.“

Svarbu kokybiškas ugdymas
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius, klausiamas apie mokyklos uždarymo priežastis, minėjo ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalavimus minimaliam klasės mokinių skaičiui.
„Šis skaičius priklauso ne tik nuo Vyriausybės numatyto finansavimo, bet ir nuo kitų svarbių veiksnių. Mažėjant mokinių skaičiui vis sunkiau užtikrinti kokybišką ugdymą ir optimalų mokyklos išlaikymą. Be to, vis sudėtingiau komplektuoti klases, o tai turi įtakos ir ugdymo kokybei, ir pedagogų darbo krūviams. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir ilgalaikę švietimo tinklo pertvarką, buvo priimtas sprendimas dėl mokyklos reorganizavimo. Sprendimas palikti ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą priimtas atsižvelgiant į bendruomenės poreikius ir vaikų amžių. Mažesniems vaikams itin svarbu turėti ugdymo įstaigą arti namų, kad jiems nereikėtų kasdien vykti į kitą miestelį ar rajono centrą. Be to, esant pakankamam vaikų skaičiui, ugdymo organizavimas šioje vietoje vis dar yra tikslingas“, – aiškino meras.

Dialogas buvo konstruktyvus
Mokyklų uždarymo banga per Raseinių rajoną nuvilnijo 2020-aisias. Tada buvo reorganizuotos Žaiginio, Gylių ir Ilgižių mokyklos prijungiant jas prie kitų švietimo įstaigų, o politikams teko išklausyti nemažai gyventojų priekaištų, aiškintis dėl tokių sprendimų.
Betygalos miestelyje dėl pagrindinės mokyklos reorganizavimo aistringų protestų nebuvo, bendruomenė pati sprendė, kaip elgtis susidariusioje situacijoje.
Pasak mero, buvo siekiama išklausyti vietos gyventojų lūkesčius ir rasti geriausią sprendimą: „Gyventojai buvo supažindinti su situacija, finansiniais ir demografiniais aspektais, pristatyti visi galimi variantai. Svarbu, kad buvo ieškoma kompromiso, todėl ir liko galimybė vietoje mokytis mažiausiems vaikams. Tai, kad diskusijos vyko konstruktyviai, padėjo išvengti bendruomenės susiskaldymo. Bendruomenė pati priėmė visus sprendimus, tad ir pykti nebuvo ant ko.“
Būtent bendruomenės pageidavimu Betygalos Maironio pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Šiluvos gimnazijos, nors rajono vadovai turėjo ir kitų pasiūlymų.

Mokyklos reorganizacija nesusijusi su taupymu
Reorganizuojant mokyklas nukenčia pedagogai – dalis jų paprastai atleidžiami ir jie priversti ieškoti darbo kitur, kai kurie lieka dirbti jau kitą statusą turinčioje mokykloje. Koks Betygalos mokyklos pedagogų likimas?
Betygalos Maironio pagrindinėje mokykloje dirbo 24 pedagogai, iš jų penkiems ji nebuvo pagrindinė darbovietė, o du mokytojai – pensinio amžiaus. Po reorganizacijos šios mokyklos darbuotojų darbo santykiai tęsiami Šiluvos gimnazijoje, kitų buvo nutraukti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka – šalių susitarimu.

„Kai kurie Betygalos mokyklos mokytojai buvo atleisti iš darbo, jiems buvo išmokėtos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos pagal dirbtą laiką įstaigoje. Pradinių klasių mokytojai liko dirbti gimnazijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo skyriuje. Kiek žinau, lietuvių kalbos mokytoja įsidarbino Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Ar kiti kur nors rado darbą, nežinau. Visu krūviu mokytojui susirasti darbą mūsų rajone sudėtinga“, – sakė Šiluvos gimnazijos direktorius Rimas Puidokas.
Mažų mokyklų išlaikymo našta dažniausiai tenka savivaldybėms, kurios taupydamos lėšas stengiasi kuo greičiau jas uždaryti.
2024 metais Betygalos Maironio pagrindinei mokyklai išlaikyti buvo skirta 1,1 mln. eurų, iš jų Savivaldybės dalis – 440 tūkst. eurų. 2025 metais biudžete buvo suplanuota mokyklai skirti taip pat 1,1 mln. eurų, iš jų Savivaldybės dalis – 380 tūkst. eurų.
„Ši reorganizacija nesusijusi su lėšų taupymu. Reorganizacija siejama su vaikų skaičiaus sparčiu mažėjimu Betygalos krašte ir siekiu išsaugoti švietimo įstaigą Betygaloje. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamą finansavimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, ugdymo įstaigai lėšos skiriamos, jeigu joje yra 60 mokinių. Toks reikalavimas netaikomas mokyklų skyriams, todėl Betygalos mokyklai tapus kitos mokyklos skyriumi rizikų skaičius dėl valstybės skiriamų lėšų mažėja“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius K. Užemeckas.

Gyventojų mažėjimas lemia mokyklų nykimą
Betygalos miestelis garsėja muziejumi, į jį užsuka lankytojai iš visos Lietuvos ir net užsienio. Per miestelį eina piligriminio kelio „Camino Lituano“ Žemaitijos atšaka, įkurti piligrimų namai. Atrodytų, gyvenimas vyksta, o Betygala lieka be svarbaus kultūros ir švietimo židinio – mokyklos.

Pasak K. Užemecko, Maironio pagrindinės mokyklos netekimas – demografinė problema: „Sparčiai mažėjantis gimstamumas ir vaikų skaičiaus mažėjimas kelia vis naujų iššūkių organizuojant švietimo įstaigų darbą. Betygalos Maironio pagrindinė mokykla – viena iš daugelio regiono mokyklų, susidūrusių su šia problema. Jeigu mokykla rugsėjo pirmą dieną neturi 60 mokinių, ji gali likti be valstybės skiriamo finansavimo. Pagrindinė regionų problema – vis blogėjanti demografinė padėtis ir bendruomenės senėjimas, tai tiesiogiai turi įtakos mokyklų tinklui.“
Pavasarį, kai jau buvo priimtas sprendimas dėl Maironio pagrindinės mokyklos reorganizavimo, jos tuometinė direktorė Darė Zurlienė pastebėjo, kad gyventojų judėjimas miestelyje vis dėlto yra – atsiranda naujakurių, senieji išvažiuoja kitur. Deja, šeimų su vaikais buvo daugiau tarp išvažiuojančiųjų. Mokyklos bendruomenė puikiai suvokė demografinę situaciją su minuso ženklu ir nematė galimybių išlaikyti švietimo įstaigos.
„Ariogala mums arčiau, tačiau mokyklos taryba nubalsavo jungtis prie Šiluvos gimnazijos ir jos sprendimas buvo palaikytas. Pirmiausia tai lėmė antroji užsienio kalba: Ariogaloje 6–7 klasės mokomos vokiečių kalbos, mūsų mokykloje ir Šiluvoje – rusų. Kur leisti vaiką toliau, kiekvienos šeimos sprendimas. Dažniausiai lemia atstumas, bet lemia ir asmeniniai motyvai, arčiau gyvenanti teta, močiutė ir panašiai“, – sakė direktorė.

Miestelyje nebematyti jaunimo
Ar Betygala jau pajuto pagrindinės mokyklos netekimą? „Miestelyje nebematyti jaunimo. Kai buvo mokykla, muziejuje turėjome daugiau lankytojų. Istorijos mokytojai ateidavo čia vesti pamokų, kiti mokytojai atsivesdavo savo auklėtinius. Dabar šių lankytojų nebeliko. Ir parduotuvėse sumažėjo pirkėjų – iš mokyklos bėgdami vaikai užsukdavo į parduotuvę nusipirkti bandelių ar kokių skanėstų. Man, ne vieną dešimtmetį atidavusiai mokyklai, liūdna, kad liko tik pradinio ugdymo skyrius, bet nieko nepadarysi – vaikų mažėja. Gaila vaikų, kuriems reikia anksti keltis ir skubėti į autobusą, po pamokų taip pat vėliau jie grįžta iš mokyklos. Anksčiau namus pasiekia tie vaikai, kuriuos patys tėvai parsiveža“, – sakė ilgametė mokytoja Marijona Birutė Navakauskienė.

Pasak Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Betygalos filialo bibliotekininkės Reginos Musteikienės, ji dar nepajuto, kad miestelyje neliko vyresnių klasių mokinių: „Rugsėjo mėnesį mažai mokinių užsuka į biblioteką – vyksta adaptacija po vasaros atostogų. Aš bendrauju daugiausia su pradinių klasių mokiniais – auginu skaitytoją nuo mažens, o pradinukai liko Betygaloje. Gal po kelių mėnesių pasijaus, kad bibliotekoje vyresni mokiniai apsilanko rečiau.
Gaila, kad mūsų mokykla taip greitai užgeso – nuo gimnazijos sumažėjo iki pradinio ugdymo skyriaus. Patogu buvo miestelyje turėti mokyklą – jeigu ką pamiršdavai, nubėgdavai į namus ir pasiimdavai. Na, o dabar mokiniai galėjo pasirinkti, kur mokyklą lankyti. Vieni rinkosi Raseinius, kiti – Šiluvą ar Ariogalą, dar kiti važinėja į Krakes Kėdainių rajone.“
Pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, Raseinių rajone 47,74 procento mokinių mokyklas pasiekia geltonaisiais autobusiukais.

Neramu ir gimnazijoms
Mokinių mažėja ir kai kuriose kitose rajono gimnazijose, jos taip pat gali tapti pagrindinėmis mokyklomis. Šiais mokslo metais dvyliktokų nebeliko Šiluvos gimnazijoje, ji buvo išformuota dėl mažo mokinių skaičiaus. Dar pavasarį tuometiniai gimnazijos vienuoliktokai socialiniuose tinkluose ir spaudoje išplatino skelbimą, kad labai nori paskutinius mokslo metus baigti savo mokykloje, todėl 2025–2026 mokslo metams ieško dviejų bendraklasių, tačiau jų neatsirado (vienuoliktokai priklausė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos Šiluvos gimnazijos vidurinio ugdymo skyriui).
„Iš pradžių Šiluvos gimnazijos vienuoliktoje klasėje buvo 13 mokinių ir bendruomenės iniciatyva klasė buvo išsaugota. Tačiau ir tėvai, ir mokiniai žinojo – jeigu nebus 12 mokinių, klasė bus išformuota. Trys mokiniai išėjo iš 11 klasės, tad liko 10 mokinių. Tokia klasė negali būti registruojama mokinių registre, todėl ji išformuojama. Net Savivaldybė negalėtų prisidėti finansiškai, kad klasė būtų išsaugota. Mokiniai gali rinktis, kurioje mokykloje tęs mokslus 12 klasėje. Jeigu jie pasirinks Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją, reikės organizuoti pavėžėjimą. Realybė tokia, kad rajone mažėja mokinių ir traukiasi miesteliuose esančios gimnazijos“, – apie Šiluvos gimnazijos dvyliktos klasės likimą balandžio mėnesį sakė Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.
Dėl Šiluvos gimnazijos ateities optimizmu netrykšta jos direktorius R. Puidokas: „Šiluvoje jaunų žmonių mažėja, nes nėra darbo. Du mano buvę auklėtiniai, jauni žmonės, su mokyklinio amžiaus vaikais išsikraustė gyventi į Raseinius, o jų namą nupirko pagyvenę žmonės iš Kauno, kurie mažų vaikų nebeturės. Gal kitais metais ir mūsų gimnazijoje nebebus pirmokų.“

Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“