[1]Ilona PETROŠEVI?IEN?
Antanas Baranauskas giedojo apie Lietuvos grož?: „Kalnai ant kaln?, o ant t? kaln?/ Kalnai ir maži kalneliai“. Apie Lietuvos švietimo situacij? b?t? galima raudoti: „Reforma ant reformos, o ant tos reformos/ reforma ir maža reform?l?…“
Taip jau atsitiko, kad žodis ,,reforma“ mokyklose pasidar? tolygus keiksmažodžiui, nes ji susijusi su skausmingais procesais: mokykl? tinklo pertvarkymu, nuolatine mokymo turinio kaita. Nors švietimo politika dangstosi gražiais lozungais ir id?jomis, iš tikr?j? galima ?tarti kitokius kriterijus – svarbu ne kult?ra ir mokini? interesai, bet pinig? taupymas švietimo s?skaita. Mokinys – tik statistinis vienetas, ? mokykl? atsinešantis savo krepšel?. Kuo didesn? mokykla, tuo daugiau krepšeli? ir tuo ji turtingesn?. D?l tokios finansavimo tvarkos ir moksleivi? skai?iaus maž?jimo (m?s? rajone kasmet sumaž?ja 250-350 mokini?) nedidel?s mokyklos uždaromos. Tas mistinis krepšelis kasmet skurd?ja: 2009 m. jo dydis siek? 3 774 litus per metus, 2010 m. sumažintas iki 3 310 lit?, o šiemet mokinio krepšelio dydis lieka tas pats, bet savivaldyb?s gaus mažesn? jo dal? nei iki šiol „d?l šalies ekonomin?s situacijos“. D?l išvardint? priežas?i? ir t?stin?s mokykl? tinklo pertvarkos vadovams teks atleisti dal? pedagog?, ženkliai sumaž?s mokytoj? alga, dalis mokykl? bus uždarytos ar reorganizuotos. Apie šias ir kitas problemas buvo kalbama susitikime su švietimo ir kult?ros ministru Gintaru Steponavi?iumi.
Švietimo ir kult?ros ministro vizitas rajone
Pastaruoju metu švietimo ir mokslo ministras G. Steponavi?ius lankosi Lietuvos mokyklose, vieš?jo ir Raseiniuose. Sausio 27 dien? jis susitiko su Betygalos, Šaltinio vidurini? mokykl?, Ariogalos ir Prezidento Jono Žemai?io gimnazij? mokytojais ir mokiniais, lank?si lopšelyje – darželyje „Liepait?“. Ministr? lyd?jo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokyb?s ir regionin?s politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, vyriausioji specialist? Alma Jakelien? ir bendrapartietis LR Liberal? s?j?džio Raseini? skyriaus pirmininkas Modestas Klikna.
Vizit? metu ministras trumpai pristat? švietimo naujoves, atsak? ? moksleivi? ir mokytoj? klausimus. Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos abiturientai papraš? nurodyti tris priežastis, kod?l tur?t? rinktis aukšt?j? moksl? Lietuvoje, o ne užsienyje. G. Steponavi?ius paragino nesižav?ti bet kokia užsienio aukšt?ja mokykla, pasidom?ti jos reitingais. „Lietuvai b?t? garb?, jei m?s? geriausi protai gal?t? studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose. Jei aukštoji mokykla ? geriausi?j? 100 nepapuola, ko ten ir važiuoti… Ne viskas užsienyje yra geriau nei pas mus. Lietuvoje yra europinio lygio studij?, ir ? m?s? aukšt?sias važiuoja studijuoti ispanai, švedai… Taigi nevarykite iš Lietuvos“, – apibendrino ministras. Nedidel?s pertrauk?l?s metu jis aplank? technologij? mokytojo eksperto K. Baku?io muziej?, žav?josi mokini? darbais ir pedagogo entuziazmu. Ir ministras, ir rajono meras gal?jo pasimatuoti karališk? kar?n? bei skeptr?, pas?d?ti karališkame soste.
Šaltinio mokyklos mokytojai išnaudojo prog? apiberti G. Steponavi?i? aktualiais klausimais. Mat apskai?iavo, kad jiems atlyginimai jau šiais mokslo metais sumaž?s 5 punktais. O moksleiviai prisipažino apsigalvoj? d?l pedagogo profesijos – jos nesirinks, nes mokytojai yra skriaudžiami.
Pokalbius su pedagogais ribojo laiko stoka, tod?l tikrai rimtos problemos buvo gvildenamos susitikimo su rajono mokykl? ir ikimokyklinio ugdymo ?staig? vadovais. Švietimo ministras konstatavo, kad ši? met? pradžia n?ra paženklinta finansinio optimizmo: 4% sumažintas vieš?j? paslaug? ir švietimo finansavimas, nuo rugs?jo 1-osios dar pusantro procento maž?ja mokinio krepšelio dalis. „Mano aiški rekomendacija ir steig?jams, ir vadovams – spr?sti klausim? d?l dalies mokytoj? atleidimo. Elementariausias sprendimas – atleisti pensinio amžiaus mokytojus“, – kalb?jo G. Steponavi?ius.
Ministras pasidžiaug? pajud?jusia ? priek? mokykl? tinklo pertvarka, nes iki tol mokyklas kankino laukimas. Pasidžiaug? maž?jan?iu popierizmu ir tuo, kad mokyklinius baldus bus galima pripažinti mokymosi priemone ir taip ištaisyti paradoksali? situacij?, kai nauji kompiuteriai puikuojasi ant 30 met? senumo stal?. Kita naujov? – k?rybin?s met? trukm?s mokytoj? atostogos išlaikant vidutin? darbo užmokest?.
Susitikimo metu buvo konkre?iai kalbama ir apie rajono perspektyvas. Pasirodo, Raseiniuose tik 38 % vaik? lanko darželius – gerokai žemiau Lietuvos vidurkio, tod?l palanku pl?sti ikimokyklin? tinkl? rajone. Planuojama baigti Ariogalos gimnazijos ir Šaltinio mokyklos renovacij?, eil?je laukia Betygalos ir Šiluvos mokyklos.
Mokykl? vadovai, švietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus darbuotojai savo ruožtu išsak? problemas ir pageidavimus, susijusius su ?statymine baze, mokytoj? ir vadov? atestacija, finansavimo metodikos tobulinimu, klaus? d?l mokytoj? ir vadov? atestacijos. Vyriausiasis specialistas J. Tamošaitis pabr?ž?, kad kaimiškoms savivaldyb?ms mokinio krepšelio metodika – lyg kybantis kardas. Karšt? kalb? ministrui išdrož? rajono Tarybos narys ?. Kenstavi?ius: „Gerbiamas ministre, man atrodo, kad pasirinkti labai blogi prioritetai. Jau pra?jusiais metais tr?ko krepšelio l?š?. Dabar, kai sumažinote dar 4 %, kaimo mokyklos negal?s išlikti. Tai labai ?jautrino kaimo žmones. M?s? tarybos nari? nuomone, švietimo ministras turi d?ti pastangas, kad tr?kstamos l?šos b?t? gr?žinamos kitais b?dais… Be švietimo ir kult?ros valstyb? neturi ateities, o kaimas be vaik? – negyvas kaimas.“
Švietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?ja R. Petreikien? akcentavo, kad ši? met? pabaigoje nebus nei vienos mokyklos su pliusiniu krepšeliu. „Kaip reik?s išdalinti t? mizer?? Atsiprašau už žargon?… – klaus? ir b?dojo ved?ja. – Žinoma, išspr?stume problemas, jei mažas mokykl?les uždarytume.“ Rajono meras išk?l? paradoksali? situacij? – rajonas švietimo reform? srity pirmauja, bet finansini? gal? niekaip nesuveda. R. A?as pageidavo, kad mokykl? vadovai tvarkyt?si „gaspadoriškai“, o susitikim? baig? optimistine gaida: „Man norisi tik?ti, kad šie metai bus paskutiniai tokie sunk?s.“
Paskutin? mokykl? tinklo pertvarka?
Taip jau atsitiko, kad švietimo ir kult?ros ministro vizitas beveik sutapo su Raseini? rajono savivaldyb?s bendrojo ugdymo mokykl? tinklo pertvarkos 2012 -2015 met? plano patvirtinimu. Sausio 30 dien? jis patvirtintas rajono Taryboje. Pagal š? plan? jau nuo 2014 met? rugs?jo 1-osios planuojama nekomplektuoti 11-t? klasi? Betygalos Maironio, Nemakš?i? Martyno Mažvydo, Šiluvos vidurin?se mokyklose. Taip pat nuo 2013-?j? met? rugs?jo 1 d. Raseini? Šaltinio vidurin?je mokykloje nebus formuojamos 9-tos klas?s. Ši mokykla iki 2014 met? rugpj??io 31 turi tapti progimnazija, o Raseini? „Kalno“ vidurin? mokykla iki ši? met? rugpj??io 31 d. – pagrindine mokykla. Suaugusi?j? klas?s perkeliamos ? Prezidento Jono Žemai?io gimnazij? (nuo ši? met? rugs?jo 1 d.). Raseini? pagrindin? mokykla likviduojama iki 2012-08-31.
Viena ?domi naujov? – Paupio pagrindin? mokykla dar šiais metais tampa daugiafunkciniu centru su ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagrindinio, vaik? ir suaugusi?j? neformaliojo švietimo programomis.
Po Tarybos pos?džio papraš?me Švietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?jos R. Petreikien?s pla?iau pakomentuoti mokykl? tinklo reorganizacij?. Pirmiausia klaus?me, kod?l rajono Tarybai buvo pristatyti du mokyklos tinklo pertvarkos variantai. „Skambino t?vai ir praš?, kad 10-t? klasi? mokiniams neb?t? apribotos galimyb?s ugdytis pagrindin?je mokykloje. Iš pat pradži? ir „Kalno“, ir Šaltinio vidurin?s mokyklos pareišk? nor? patapti progimnazijomis (1-8 klas?s). Prašiau „Kalno“ vidurin?s mokyklos vadovo, kad palikt? 9-10 klases, kad ši? klasi? mokiniai tur?t? kuo ?vairesni? galimybi?. Šiandien rajono Taryba pritar? tam variantui, kad „Kalno“ vidurin? mokykla b?t? pagrindin?, tod?l 10-t? klasi? mokiniai tur?s 3 galimybes: vaikai, turintys akademini? geb?jim?, gal?s mokytis Prezidento Jono Žemai?io gimnazijoje, technologini? geb?jim? – Raseini? technologijos ir verslo mokykloje, kiti – „Kalno“ pagrindin?s mokyklos dešimtoje klas?je. Esu giliai ?sitikinusi, kad reikalingas tre?ias kelias. Jeigu toki? vaik? pritr?ks, bet kada „Kalno“ mokykla gal?s patapti progimnazija“, – pasakojo ved?ja.
Taip pat ved?jos klaus?me d?l pradinio ugdymo skyri? likimo. Žiniasklaidoje nuskamb?jo mintis, kad planuojama uždaryti Sujaini?, Vosiliškio, Kaulaki?, Kalnuj? ir Užkalni? skyrius. „Netiesa, – atsak? R. Petreikien?. – Tos mokyklos gali nutraukti pradinio ugdymo program? tik tuo atveju, jei nebus vaik?. Pagal galiojan?ius teis?s aktus užtenka mokykl?l?je 10 mokini?. Iki kovo 31 dienos bus patvirtinti klasi? komplektai, tada gal?sime daryti konkre?i? situacijos analiz?. Dabar nei vieno skyriaus neplanuojame uždaryti.“
Ved?ja džiaug?si Paupio pagrindin?s mokyklos priimtu sprendimu – tapti naujo tipo mokykla. O štai Raseini? pagrindin?s mokyklos laukia li?dnas likimas – ji uždaroma. Sausio 1 dien? mokykloje mok?si 164 mokiniai. Koks likimas laukia šios mokyklos mokytoj?? „Šiek tiek ramina tai, kad dalis mokytoj? turi antraeiles pareigas gimnazijoje. Aišku, uždarius mokykl?, kr?viai gali b?ti nedideli“, – kalb?jo R. Petreikien?. Kit? mokytoj? likimo nesi?m? komentuoti.
„Iki 1215 met?, galime sakyti, švietimo reforma bus ?vykdyta. Ar galime tik?tis nors laikino atokv?pio? Juk gyvename reform? laikais“, – klaus?me ved?jos. „Jei nesikeis valstybin? švietimo strategija, esminiai taškai mokykl? pertvarkos plane jau sud?lioti. D?l maž?jan?io mokini? skai?iaus (per 6 metus nuo 2005 iki 2011 met? sumaž?jo 1794 mokyklinio amžiaus vaik?), gali kisti pradini? skyri? tinklas. Mokykla yra gyvas organizmas, ir ne visk? galima numatyti“, – apibendrino ved?ja.
Pagiriamasis žodis kaimo mokyklai
?ia nor?t?si stabtel?ti ir prisiminti kai kuriuos pamatinius dalykus. Technologini? žaisliuk? gausa neužtikrina švietimo kokyb?s. Juk lemiamas vaidmuo tenka pedagogo asmenybei, jo k?rybingumui ir tiesioginiam, bendražmogiškomis vertyb?mis pagr?stam bendravimui, o ne žinioms ir technologijoms. Išvada – net ir mažut?je kaimo mokykloje mokytojas gali skleisti daugiau šviesos, nei didel?je mokykloje naujausiomis technologijomis apsiginklav?s ir žini? prikimštas pedagogas. Atgimimo laikotarpiu k?r?me tautin? mokykl?, deja, neturime nei tautin?s, nei europin?s mokyklos. ?domu, kokiais mokslinias ar psichologiniais tyrimais paremtos visos mokyklos reformos? Ir k? apie tok? chaotišk? blaškym?si pasakys m?s? ainiai?