Mokymosi motyvacijos kelionė Tėkmės mokykloje
Ugdymo įstaigų vadovai, įgyvendindami 40 val. programos „Švietimo įstaigų vadovų dalyvaujančios ir bendradarbiaujančios lyderystės stiprinimas“ III modulį „Praktinė patirtis pažįstant unikalios kultūros mokyklas“, dalyvavo išvažiuojamojoje vienos dienos stažuotėje „Vaiko mokymosi motyvacijos kelias Tėkmės mokykloje“. Ši stažuotė vyko balandžio 17 d.
Stažuotės metu turėjome puikią galimybę susipažinti su unikalia Tėkmės mokykla.
Daugiau informacijos rasite https://tekmesmokykla.lt/tekme/.
Dalinamės stažuotės dalyvių įžvalgomis:
„Aš asmeniškai dar kartą įsitikinau, koks svarbus vadybiniame darbe komandinis darbas ir veikimas kartu. Labai svarbi komunikacija. Jie labai daug dėmesio skiria individualiai mokinių pažangai. Jų sėkmė – bendruomeniškumas, nes labai daug tėvų kartu su mokykla priima sprendimus. Labai daug…, kad tiki tuo, ką daro. Jaunas, veržlus ir inovatyviai mąstantis pedagogų kolektyvas. Tai pirminės mintys. Reikia dar šiek tiek atsitraukti, dar permąstyti ir įžvalgų, manau, bus daugiau. Ačiū visiems už bendrystę.“(Vaiva);
„Džiaugiuosi ir dėkoju už šiandienos patirtis ir bendrystę. Jaukumas slypi paprastose detalėse: pūkuotose šlepetėse, šiltame žvilgsnyje, virėjos pasakytame „labas“. Patiko administracijos „paklodė“ su tvirtu pademonstravimu, kad nėra nesvarbaus paklodės kampo, visame kame turi būti dermė: tiek naujų vėjų paieškoje, tiek seno žinojimo įtvirtinime, tiek finansuose ir svarbiausia, kaip tai gali atsiliepti emociniam laukui.“(Lina);
„Paprasti žmonės didelius darbus nudirba, reikia tik idėjos, ja tikėti ir nesustoti. Tegul Tėkmės mokyklos sėkmė ir standartų nesilaikymas mums būna pavyzdys gyvenimo iššūkiuose.“(Aivaras);
„Va tokį ugdymą ir auklėjimą aš suprantu (man priimtinas). Toks ugdymas augina stiprią, atsakingą, sugebančią priimti sprendimus, savarankišką asmenybę. Pats vaikas renkasi, susiduria su pasekmėmis, sprendžia iškilusias problemas, priima sprendimus. Man tas pasakymas „aš galiu“ priminė mano vaikus mažiukus „aš pats.“(Aivaras);
„Vos pradėjus bendrauti su mokyklos atstovėmis įsijungė vidinis barometras, rodantis, kad vat taip aš suprantu, jaučiu ir matau švietimo sistemą – atvirą, smalsią, įtraukiančią, matančią, reaguojančią. Tas „paklodės tampymo“ principo supratimas – šiandien tu gali timptelti į savo pusę, bet tada mano šonas šąla, musės kanda, yra unikalus. Kad visiems būtų gera ir komfortiška, turi derėti viskas (kompromiso ir komforto ieškojimas laikantiems paklodę): ir ugdymo strategijos ir emocinis klimatas ir vadybiniai sprendimai. Žavėjo visuminis požiūris ir kūrybiškumas, stebimas ir jaučiamas visose aplinkose, bendraujant su vaikais, darbuotojais. Sužavėjo taikoma sraigtelio strategija: mažas sraigtelis išjudina didesnį ir viskas vardan vaiko gerovės –
turinčio šaknis ir sparnus. Diena prabėgo vienu įkvėpimu. Visos programos dalys naudingos ir reikalingos profesiniam ir asmeniniam augimui ir svarbiausia (mano supratimu) bendrystės stiprinimui.“ (Sandra);
„Tęstinumas ir krumpliaračio sukimas nuo mažens pagal pasirinktas ugdymo srategijas lemia visos bendruomenės sėkmę. Sklandžią jų Tėkmę užpildo atidumas vaikų gyvenimo akimirkoms. Jiems leidžiama palikti įprastą komforto zoną ir išbandyti tai, ką jie sugeba, kad vėliau tuos įgūdžius galėtų pritaikyti savo gyvenime.“ (Indrė);
„Klausantis pranešimo apie mokyklą atrodė, jog ten viskas vyksta savaime – viskas „išdirbta“ ir „išgyventa“ iki mažiausių smulkmenų. Man labiausiai patiko vadovų požiūris į mokyklą ir ugdymą – jie tiki tuo, ką daro, ir tai atsiliepia visai bendruomenei. Kai vadovai „užkuria“ kolektyvą (o tai geba ne visi), tada galima ir kalnus nuversti.“ (Ieva).
Silva Morkevičienė,
Raseinių rajono švietimo pagalbos
tarnybos direktoriaus pavaduotoja