Mokytojų likimai. Teresė Ostrauskaitė
Viktoras VITKUS
Teresė Ostrauskaitė gimė 1889-10-12 Telšiuose. Stasys Mitkus tvirtina, kad jos tėvai gyveno Raseinių rajone. Tėvas Juzef Ostrovskij buvo baigęs kažkokius aukštus mokslus, kildino save iš bajorų, kalbėjo lenkiškai. Teresėlė buvo jauniausia, turėjo tris brolius ir dvi ar tris seseris. Vienas brolis buvo caro armijos lakūnas. 1911 m. ji baigė Telšių progimnazijos 4 klases. 1914 m. Ostrauskų šeima dėl Pirmojo pasaulinio karo negandų ar kitų sumetimų persikėlė gyventi į Rusijos miestą Bološovą. Po karo Ostrauskai grįžo į Lietuvą. Raseinių krašte buvo ne viena Ostrauskų šeima, tiesa, jie galėjo save dėl tuometinių suprantamų priežasčiųvadinti ir Astrauskais. 1994 m., tiriant palaikų iškasimo iš Pagojukų apylinkės buvusių Breckų kaimo kapinių, LR KPI Tauragės apygarda gavo atsakymą iš viršaitės D.Macevičienės, kad čia buvę ponų Astrauskų kapai, bet jie jau seniai perlaidoti Šiluvos kapinėse.
1921 m. Teresė Ostrauskaitė baigė mokytojų metinius kursus, mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Nuo 1921 m. pradėjo eiti Skuodo keturių skyrių pradžios mokyklos vedėjos
pareigas, nuo 1922-09-01 mokytojavo Mažeikių apskrities Renavo pradžios mokykloje. Pirmasis Renavo mokyklos mokytojas buvo Stasys Vaičekauskas iš Telšių, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. Pirmoji mokinių laida išėjo 1914 m., Bronė Butėnaitė buvo pirmoji po karo atsikūrusios mokyklos vedėja (1919-1930).
Nuo pat gyvenimo Renave pradžios T.Ostrauskaitė susidraugavo su grafiene Melžinskiene. Ji ir būsimoji rašytoja Petkevičiūtė tapo geromis grafienės bičiulėmis.
Pasak Vadagių kaimo gyventojo Stasio Mitkaus, Teresė buvo jo senelės sesuo, todėl jis mena daug biografijos detalių. Tiesa, ne visi Renavo gyventojai tik geruoju mena buvusią mokytoją. Dumaičių kaimo gyventoja Stanislava Letukytė–Zaleckienė teigia, kad grafienei mokytoja įtikdavo skųsdama darbininkus. Buvo pastebimas jos sulenkėjimas. Tiek tarnybos lape, tiek jos prašymuose pašalpos skyrimui buvo rašomas vardas – Teresa.
T.Ostrauskaitė mokė vaikus elgesio prie stalo, skaitė lenkiškai, turėjo surinkusi nemažą biblioteką. Mokytoja taip ir liko neištekėjusi, nes Kauno geležinkelio stotyje po
traukiniu žuvo jos jaunikis. 1928-02-28 Švietimo ministro įsakymu Nr.155 ji, kaip „neturinti įstatymų nustatyto mokslo cenzo, atleista iš tarnybos“. Paskutiniais metais mokytojaujant labai pablogėjo jos sveikata, ką patvirtina daktaro iš Telšių B.Zienkovičiaus 1928-08-01pažyma. Ir pati T.Ostrauskaitė 1928-08-06 prašyme pabrėžė, kad jos darbingumas krito 25 nuošimčiais. Greičiausiai tuomet ji persikraustė į grafienės rūmus ir tapo kamerdinere.
Jos tarnybos lape rašoma, kad ji neturėjusi jokio nekilnojamo turto, tik vėliau, greičiausiai apie 1928 – 1936 metus, grafienė mokytojai, atsilygindama už darbą, nupirko hektarą žemės ir pastatė namus. Kalvarijos bažnyčioje prie Švč. Panelės davusi įžadus tarnauti Dievui ir doriems žmonėms, juos tesėjo visą gyvenimą. Užaugino ne vieną Mitkų šeimos narį, jų namo antrasis aukštas tapo lyg prieglauda. Čia ji nukaršino dvaro ūkvedžio žmoną Burbienę. Čia apsigyveno iš Sibiro tremties grįžusi mokytojos Rakauskienės mama Liaukminienė, nes kiti bijojo ją priglausti. Daug metų čia gyveno labai pasiligojusios Stanislava Bubliauskaitė, OnaMajauskaitė. Čia buvo visų vargšų, iš kurių nereikalauta jokio atlygio, užuovėja. T.Ostrauskaitė po karo kartu su grafiene Melžinskiene bandė pasitraukti į Vakarus, tačiau dėl nelemto nutikimo to padaryti nepavyko ir jos grįžo. Renaviškių gerbiama mokytoja mirė 1982 metais.
