Mokytoj? likimai. Teres? Ostrauskait?
Viktoras VITKUS
Teres? Ostrauskait? gim? 1889-10-12 Teliuose. Stasys Mitkus tvirtina, kad jos t?vai gyveno Raseini? rajone. T?vas Juzef Ostrovskij buvo baig?s kakokius auktus mokslus, kildino save i bajor?, kalb?jo lenkikai. Teres?l? buvo jauniausia, tur?jo tris brolius ir dvi ar tris seseris. Vienas brolis buvo caro armijos lak?nas. 1911 m. ji baig? Teli? progimnazijos 4 klases. 1914 m. Ostrausk? eima d?l Pirmojo pasaulinio karo negand? ar kit? sumetim? persik?l? gyventi ? Rusijos miest? Boloov?. Po karo Ostrauskai gr?o ? Lietuv?. Raseini? krate buvo ne viena Ostrausk? eima, tiesa, jie gal?jo save d?l tuometini? suprantam? prieas?i?vadinti ir Astrauskais. 1994 m., tiriant palaik? ikasimo i Pagojuk? apylink?s buvusi? Breck? kaimo kapini?, LR KPI Taurag?s apygarda gavo atsakym? i virait?s D.Macevi?ien?s, kad ?ia buv? pon? Astrausk? kapai, bet jie jau seniai perlaidoti iluvos kapin?se.
1921 m. Teres? Ostrauskait? baig? mokytoj? metinius kursus, mok?jo rus? ir lenk? kalbas. Nuo 1921 m. prad?jo eiti Skuodo keturi? skyri? pradios mokyklos ved?jos
pareigas, nuo 1922-09-01 mokytojavo Maeiki? apskrities Renavo pradios mokykloje. Pirmasis Renavo mokyklos mokytojas buvo Stasys Vai?ekauskas i Teli?, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais buvo paauktas tarnauti kariuomen?je. Pirmoji mokini? laida i?jo 1914 m., Bron? But?nait? buvo pirmoji po karo atsik?rusios mokyklos ved?ja (1919-1930).
Nuo pat gyvenimo Renave pradios T.Ostrauskait? susidraugavo su grafiene Melinskiene. Ji ir b?simoji raytoja Petkevi?i?t? tapo geromis grafien?s bi?iul?mis.
Pasak Vadagi? kaimo gyventojo Stasio Mitkaus, Teres? buvo jo senel?s sesuo, tod?l jis mena daug biografijos detali?. Tiesa, ne visi Renavo gyventojai tik geruoju mena buvusi? mokytoj?. Dumai?i? kaimo gyventoja Stanislava Letukyt?Zaleckien? teigia, kad grafienei mokytoja ?tikdavo sk?sdama darbininkus. Buvo pastebimas jos sulenk?jimas. Tiek tarnybos lape, tiek jos praymuose paalpos skyrimui buvo raomas vardas Teresa.
T.Ostrauskait? mok? vaikus elgesio prie stalo, skait? lenkikai, tur?jo surinkusi nema? bibliotek?. Mokytoja taip ir liko neitek?jusi, nes Kauno geleinkelio stotyje po
traukiniu uvo jos jaunikis. 1928-02-28 vietimo ministro ?sakymu Nr.155 ji, kaip neturinti ?statym? nustatyto mokslo cenzo, atleista i tarnybos. Paskutiniais metais mokytojaujant labai pablog?jo jos sveikata, k? patvirtina daktaro i Teli? B.Zienkovi?iaus 1928-08-01payma. Ir pati T.Ostrauskait? 1928-08-06 prayme pabr??, kad jos darbingumas krito 25 nuoim?iais. Grei?iausiai tuomet ji persikraust? ? grafien?s r?mus ir tapo kamerdinere.
Jos tarnybos lape raoma, kad ji netur?jusi jokio nekilnojamo turto, tik v?liau, grei?iausiai apie 1928 1936 metus, grafien? mokytojai, atsilygindama u darb?, nupirko hektar? em?s ir pastat? namus. Kalvarijos bany?ioje prie v?. Panel?s davusi ?adus tarnauti Dievui ir doriems mon?ms, juos tes?jo vis? gyvenim?. Uaugino ne vien? Mitk? eimos nar?, j? namo antrasis auktas tapo lyg prieglauda. ?ia ji nukarino dvaro ?kvedio mon? Burbien?. ?ia apsigyveno i Sibiro tremties gr?usi mokytojos Rakauskien?s mama Liaukminien?, nes kiti bijojo j? priglausti. Daug met? ?ia gyveno labai pasiligojusios Stanislava Bubliauskait?, OnaMajauskait?. ?ia buvo vis? varg?, i kuri? nereikalauta jokio atlygio, uuov?ja. T.Ostrauskait? po karo kartu su grafiene Melinskiene band? pasitraukti ? Vakarus, ta?iau d?l nelemto nutikimo to padaryti nepavyko ir jos gr?o. Renaviki? gerbiama mokytoja mir? 1982 metais.
