Monografijos apie Šiluvos dvarą pristatymas Šiluvoje

Siųsti Versija spausdinimui

Švč. Mergelės Marijos dieną, gegužės 13 d., penktadienį, 14 val., kviečiame į šiluviškio profesoriaus Alfonso Vaišvilos „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ III tomo monografijos pristatymą Šiluvos piligrimų centre. Pristatyme knygos autorių kalbins menotyrininkė, Šiluvos piligrimų centro muziejininkė Rūta Giniūnaitė. Per pristatymą bus galima įsigyti knygą ir gauti autoriaus autografą. Renginys nemokamas.
Tai jau penkta Šiluvai skirta šio autoriaus monografija, ji užbaigia „Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ tyrimą, pradėtą pirmame ir antrame tomuose. „Šiuo tomu baigiamas Šiluvos dvarų 400 metų istorijos tyrimas. Jo baigiamoji dalis skirta Šiluvos ir kitų, į II tomą nepatekusių, regiono dvarų ir dvarelių istorinei raidai aptarti. Pagrindinis dėmesys šį kartą skiriamas Šiluvos dvarui, kuris gerokai skyrėsi nuo kitų regiono dvarų, nes kūrė ar sudarė sąlygas atsirasti Šiluvoje naujoms socialinėms struktūroms. Jos vėliau turėjo savarankišką gyvenimą, darė grįžtamąjį poveikį ir pačiam dvarui, ir visam regiono žmonių gyvenimui. Viena iš dvaro įsteigtų struktūrų – bažnyčia pasirodė pajėgi ne tik egzistuoti, bet ir toliau kurti miestelį, jį sureikšminti, tęsti dvaro kūrybą į ateitį“ (iš knygos pratarmės). Iki šiol autorius jau yra išleidęs Šiluvai skirtų knygų: ,,Šiluvos apšvieta“ (1999 m.), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“
I tomas (2013 m.), ,,Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI–XX a.)“ II tomas (2017 m.), ,,Nenusilenkusi Šiluva“ (2018 m.).
Iki šių dienų Šiluvos istorija rėmėsi Stasio Ylos (1908–1983 m.) 2007 m. leidiniu ,,Šiluva žemaičių istorijoje“. Dabar 2021 m. lapkritį ,,Versmės“ leidyklos išleistas leidinys labiau praturtins tiksliais faktais ir vertingais naujais šaltiniais Šiluvos šventovės istorijos studijas. Knygoje išsamiai aptariama Šiluvos dvaro istorija nuo katalikų bažnyčios fundacijos, persiorientavimo į kalvinistiškąją, katalikų bažnyčios fundacinių žemių atgavimo, jos kilimo, miestelio ir atlaidų raidos. Taip pat aptariami kiti pavieniai dvarai, Šaukoto akalicos dvarai ir dvareliai, Pažobrio akalicos šlėktos ir kt. Autorius itin išsamiai nagrinėja archyvinę medžiagą, todėl jo knygos pasižymi įdomių faktų gausa.
2018 m. liepą Daivos Genytės interviu su šiluviškiu režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi (1952–2018 m.) jo paklausus: ,,O emociškai savo kilmę, šaknis siejate su Pažobriu ar su Šiluva?“, jis atsakė ,,Vis dėlto su Šiluva. Tai ypatinga vieta. Asmeninį patyrimą vėliau įtvirtino knygos, ypač iš čia kilusio profesoriaus Alfonso Vaišvilos darbai.“
A. Vaišvila yra teisininkas, filosofas, gimęs 1942 m. spalio 1 d. Zbaro kaime (Šiluvos valsčiuje). 1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. –
Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1976 m. – logikos aspirantūrą, nuo 2001 m. – socialinių mokslų (teisės) habil. dr. ir profesorius. ,,Už nuopelnus Lietuvai“ 2004 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2021 m. NVO – ,,Lietuvos patrioto“ Garbės ženklu, 2014 m. suteiktas Mykolo Romerio universiteto Garbės (H. C.) profesoriaus vardas, 2020 m. – Lietuvai pagražinti draugijos garbės nario vardas. Dešimties knygų autorius, šešių monografijų bendraautoris paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių logikos, filosofijos istorijos, teisinės valstybės, teisės teorijos ir istorijos, kultūrologijos, pedagoginės minties ir kitomis temomis, dalį jų – anglų, vokiečių, rusų, ukrainiečių kalbomis.
Šiluvos piligrimų centro informacija

Komentarų nėra