Mork? s?kim kuo daugiau…
Morkos viena m?gstamiausi? darovi? m?s? krate. Nereikia raginti nei j? s?ti, nei valgyti. Mat ne tik suaugusiam, bet ir danam vaikui inoma, kad tai didiausias karotino arba provitamino A altinis gamtoje. 100 g ios darov?s yra apie 10-15 mg karotino. Kadangi mogui per par? jo reikia 2-3 mg, pakanka vos vien? morkel? sugrauti ir jo nepritr?ks…
iuo poi?riu morka net artim? konkurent? neturi. Palyginkime j? su kitomis daugiausiai karotino turin?iomis darov?mis: pinatuose jo 4,5, r?gtyn?se 2,5, petraol?se 1,7, moli?guose 1,5 mg/proc. Bet pinat? nepelnytai nem?gstame, r?gtyni? bijome valgyti d?l oksalo r?gties, petraoles vartojame stalui papuoti, moli?gus pamirtam pas?ti.
Ne vien d?l karotino kiekio vertinamos morkos. Jose gausu ir kit? vitamin?, vis? pirma B grup?s bei mineralini? drusk?, ypa? fosforo, kalcio, magnio, geleies. Mork? sultys vartojamos ne tik kaip dietinis maistas, bet jomis ir gydoma avitaminoz?, maakraujyst? ir reg?jimo sutrikimai. Sunku visk? ir ivardinti.
Danai darininkai m?g?jai skundiasi, kad negali usiauginti ger? mork?, kad jos b?na akotos, kreivos, smulkios, suskilusios, ligotos. Kaltina net veisl?, s?kl?. O prieas?i? ?ia gali b?ti daug. Pirmiausia lygios, graios morkos uauga lengvose sm?lio ir priesm?lio dirvose. Nepatariama mork? s?ti ? vieiu m?lu patr?t? dirv?. Jei dirva sukult?rinta, nereikia mork? gausiai tr?ti azoto tr?omis, nes dr?gnesniais metais jos suskilin?s. Taigi, daniausiai ne veisl? b?na kalta.
Morkos gerai auga tik atvirame lauke, toliau nuo sodyb?, pamiki?. Uuov?jos joms nereikia, prieingai ji kenkia, nes tokias vietas m?gsta kenk?jai, ypa? morkin?s mus?s, blakut?s, kurios derliui padaro daugiausiai alos.
S?jos laik? pasirenkame pagal mork? paskirt?. Jeigu norime usiauginti nedidel? plot? ankstyvam vartojimui galima s?ti labai anksti, kai tik nutirpsta sniegas, ir udengti agropl?vele. J? galime laikyti kol morkos uaugs, nes ji praleidia ne tik saul?s spindulius, bet ir kritulius. viei? mork? jau tur?sime apie birelio vidur?. iemos laikymui morkas geriausia s?ti nuo gegu?s antros pus?s iki birelio 10 d. iuo atveju labai svarbu, kad pakakt? dr?gm?s s?kl? sudygimui, o uaugti iki spalio vidurio morkos susp?ja. Be to, neperaugusios morkos b?na skanesn?s, sultingesn?s, geriau laikosi iem?.
Veisl?, alis |
Dienos iki der?jimo |
Ypatumai |
AMSTERDAM
(Vokietija) |
60 | Labai ankstyvos, pirmas derlius birelio vidury, akniavaisiai apie 15 cm ilgio, kiek smail?jan?iu galu. |
KALINA H
(Lenkija) |
75 | Ankstyvas, derlingas hibridas, akniavaisis cilindro formos 15 18 cm ilgio, oranin?s spalvos, jame daug karotino. |
NANTO 4
(Vokietija) |
100 | Populiariausia mork? veisl?, akniavaisis graios cilindro formos su buku galu, laikosi iki viduriemio . |
TAM TAM
(Pranc?zija) |
100 | NANTO tipo veisl?, akniavaisis cilindro formos, nedidelis, 16 18 cm, sultingas, skanus. ios veisl?s s?klos beicuotos. |
KARLENA
(Vokietija) |
120 | Labai derlinga veisl?, akniavaisis apie 20 cm ilgio, taisyklingos cilindro formos, erdis maa, laikosi iki pavasario. |
BERLICUMER 2
(Lenkija) |
130 | V?lyva veisl?, akniavaisis cilindro formos su kiek smail?jan?iu galu, erdis maa, laikosi iki naujo derliaus. |
LANGE ROTE
(Vokietija) |
130 | V?lyva veisl?, akniavaisiai stamboki, apie 20 cm ilgio, erdis beveik nesiskiria nuo minktimo, labai tinka ilgam laikymui. |
FLAKEE
(Danija) |
140 | V?lyva veisl?, gerai auganti sunkesn?se priemolio dirvose. akniavaisiai stamb?s, konuso formos, laikosi iki naujo derliaus. |