Morkų sėkim kuo daugiau…
Morkos – viena mėgstamiausių daržovių mūsų krašte. Nereikia raginti nei jų sėti, nei valgyti. Mat ne tik suaugusiam, bet ir dažnam vaikui žinoma, kad tai – didžiausias karotino arba provitamino A šaltinis gamtoje. 100 g šios daržovės yra apie 10-15 mg karotino. Kadangi žmogui per parą jo reikia 2-3 mg, pakanka vos vieną morkelę sugraužti ir jo nepritrūks…
Šiuo požiūriu morka net artimų konkurentų neturi. Palyginkime ją su kitomis daugiausiai karotino turinčiomis daržovėmis: špinatuose jo – 4,5, rūgštynėse – 2,5, petražolėse – 1,7, moliūguose – 1,5 mg/proc. Bet špinatų nepelnytai nemėgstame, rūgštynių bijome valgyti dėl oksalo rūgšties, petražoles vartojame stalui papuošti, moliūgus pamirštam pasėti.
Ne vien dėl karotino kiekio vertinamos morkos. Jose gausu ir kitų vitaminų, visų pirma B grupės bei mineralinių druskų, ypač fosforo, kalcio, magnio, geležies. Morkų sultys vartojamos ne tik kaip dietinis maistas, bet jomis ir gydoma avitaminozė, mažakraujystė ir regėjimo sutrikimai. Sunku viską ir išvardinti.
Dažnai daržininkai mėgėjai skundžiasi, kad negali užsiauginti gerų morkų, kad jos būna šakotos, kreivos, smulkios, suskilusios, ligotos. Kaltina net veislę, sėklą. O priežasčių čia gali būti daug. Pirmiausia lygios, gražios morkos užauga lengvose smėlio ir priesmėlio dirvose. Nepatariama morkų sėti į šviežiu mėšlu patręštą dirvą. Jei dirva sukultūrinta, nereikia morkų gausiai tręšti azoto trąšomis, nes drėgnesniais metais jos suskilinės. Taigi, dažniausiai ne veislė būna kalta.
Morkos gerai auga tik atvirame lauke, toliau nuo sodybų, pamiškių. Užuovėjos joms nereikia, priešingai – ji kenkia, nes tokias vietas mėgsta kenkėjai, ypač morkinės musės, blakutės, kurios derliui padaro daugiausiai žalos.
Sėjos laiką pasirenkame pagal morkų paskirtį. Jeigu norime užsiauginti nedidelį plotą ankstyvam vartojimui – galima sėti labai anksti, kai tik nutirpsta sniegas, ir uždengti agroplėvele. Ją galime laikyti kol morkos užaugs, nes ji praleidžia ne tik saulės spindulius, bet ir kritulius. Šviežių morkų jau turėsime apie birželio vidurį. Žiemos laikymui morkas geriausia sėti nuo gegužės antros pusės iki birželio 10 d. Šiuo atveju labai svarbu, kad pakaktų drėgmės sėklų sudygimui, o užaugti iki spalio vidurio morkos suspėja. Be to, neperaugusios morkos būna skanesnės, sultingesnės, geriau laikosi žiemą.
Veislė, šalis |
Dienos iki derėjimo |
Ypatumai |
AMSTERDAM
(Vokietija) |
60 | Labai ankstyvos, pirmas derlius birželio vidury, šakniavaisiai apie 15 cm ilgio, kiek smailėjančiu galu. |
KALINA H
(Lenkija) |
75 | Ankstyvas, derlingas hibridas, šakniavaisis cilindro formos 15 – 18 cm ilgio, oranžinės spalvos, jame daug karotino. |
NANTO 4
(Vokietija) |
100 | Populiariausia morkų veislė, šakniavaisis gražios cilindro formos su buku galu, laikosi iki viduržiemio . |
TAM TAM
(Prancūzija) |
100 | NANTO tipo veislė, šakniavaisis cilindro formos, nedidelis, 16 – 18 cm, sultingas, skanus. Šios veislės sėklos beicuotos. |
KARLENA
(Vokietija) |
120 | Labai derlinga veislė, šakniavaisis apie 20 cm ilgio, taisyklingos cilindro formos, šerdis maža, laikosi iki pavasario. |
BERLICUMER 2
(Lenkija) |
130 | Vėlyva veislė, šakniavaisis cilindro formos su kiek smailėjančiu galu, šerdis maža, laikosi iki naujo derliaus. |
LANGE ROTE
(Vokietija) |
130 | Vėlyva veislė, šakniavaisiai stamboki, apie 20 cm ilgio, šerdis beveik nesiskiria nuo minkštimo, labai tinka ilgam laikymui. |
FLAKEE
(Danija) |
140 | Vėlyva veislė, gerai auganti sunkesnėse priemolio dirvose. Šakniavaisiai stambūs, konuso formos, laikosi iki naujo derliaus. |