Mor­kų sė­kim kuo dau­giau…

Siųsti Versija spausdinimui

Mor­kos – vie­na mėgs­ta­miau­sių dar­žo­vių mū­sų kraš­te. Ne­rei­kia ra­gin­ti nei jų sė­ti, nei val­gy­ti. Mat ne tik su­au­gu­siam, bet ir daž­nam vai­kui ži­no­ma, kad tai – di­džiau­sias ka­ro­ti­no ar­ba pro­vi­ta­mi­no A šal­ti­nis gam­to­je. 100 g šios dar­žo­vės yra apie 10-15 mg ka­ro­ti­no. Ka­dan­gi žmo­gui per pa­rą jo rei­kia 2-3 mg, pa­kan­ka vos vie­ną mor­ke­lę su­grauž­ti ir jo ne­pri­trūks…

Šiuo po­žiū­riu mor­ka net ar­ti­mų kon­ku­ren­tų ne­tu­ri. Pa­ly­gin­ki­me ją su ki­to­mis dau­giau­siai ka­ro­ti­no tu­rin­čio­mis dar­žo­vė­mis: špi­na­tuo­se jo – 4,5, rūgš­ty­nė­se – 2,5, pet­ra­žo­lė­se – 1,7, mo­liū­guo­se – 1,5 mg/proc. Bet špi­na­tų ne­pel­ny­tai ne­mėgs­ta­me, rūgš­ty­nių bi­jo­me val­gy­ti dėl ok­sa­lo rūgš­ties, pet­ra­žo­les var­to­ja­me sta­lui pa­puoš­ti, mo­liū­gus pa­mir­štam pa­sė­ti.

Ne vien dėl ka­ro­ti­no kie­kio ver­ti­na­mos mor­kos. Jo­se gau­su ir ki­tų vi­ta­mi­nų, vi­sų pir­ma B gru­pės bei mi­ne­ra­li­nių drus­kų, ypač fos­fo­ro, kal­cio, mag­nio, ge­le­žies. Mor­kų su­ltys var­to­ja­mos ne tik kaip die­ti­nis mais­tas, bet jo­mis ir gy­do­ma avi­ta­mi­no­zė, ma­žak­rau­jys­tė ir re­gė­ji­mo su­tri­ki­mai. Sun­ku vis­ką ir iš­var­din­ti.

Daž­nai dar­ži­nin­kai mė­gė­jai skun­džia­si, kad ne­ga­li už­si­au­gin­ti ge­rų mor­kų, kad jos bū­na ša­ko­tos, krei­vos, smul­kios, su­ski­lu­sios, li­go­tos. Kal­ti­na net veis­lę, sėklą. O prie­žas­čių čia ga­li bū­ti daug. Pir­miau­sia ly­gios, gra­žios mor­kos už­au­ga leng­vo­se smė­lio ir prie­smė­lio dir­vo­se. Ne­pa­ta­ria­ma mor­kų sė­ti į švie­žiu mėš­lu pat­ręš­tą dir­vą. Jei dir­va su­kul­tū­rin­ta, ner­ei­kia mor­kų gau­siai tręš­ti azo­to trą­šo­mis, nes drėg­nes­niais me­tais jos su­ski­li­nės. Tai­gi, daž­niau­siai ne veis­lė bū­na kal­ta.

Mor­kos ge­rai au­ga tik at­vi­ra­me lau­ke, to­liau nuo so­dy­bų, pa­miš­kių. Užuo­vė­jos joms ner­ei­kia, prieš­in­gai – ji ken­kia, nes to­kias vie­tas mėgs­ta ken­kė­jai, ypač mor­ki­nės mu­sės, bla­ku­tės, ku­rios der­liui pa­da­ro dau­giau­siai ža­los.

Sė­jos lai­ką pa­si­ren­ka­me pa­gal mor­kų pa­skir­tį. Jei­gu no­ri­me už­si­au­gin­ti ne­di­de­lį plo­tą anks­ty­vam var­to­ji­mui – ga­li­ma sė­ti la­bai anks­ti, kai tik nu­tirps­ta snie­gas, ir už­deng­ti ag­rop­lė­ve­le. Ją ga­li­me lai­ky­ti kol mor­kos už­augs, nes ji pra­lei­džia ne tik sau­lės spin­du­lius, bet ir kri­tu­lius. Švie­žių mor­kų jau tu­rė­si­me ap­ie bir­že­lio vi­du­rį. Žie­mos lai­ky­mui mor­kas ge­riau­sia sė­ti nuo ge­gu­žės ant­ros pu­sės iki bir­že­lio 10 d. Šiuo at­ve­ju la­bai svar­bu, kad pa­kak­tų drėg­mės sėk­lų su­dy­gi­mui, o už­aug­ti iki spa­lio vi­du­rio mor­kos su­spė­ja. Be to, ne­per­au­gu­sios mor­kos būna ska­nes­nės, su­ltin­ges­nės, ge­riau lai­ko­si žie­mą.

Veislė, šalis

Dienos iki derėjimo

Ypatumai

AMSTERDAM

(Vokietija)

60 Labai ankstyvos, pirmas derlius birželio vidury, šakniavaisiai apie 15 cm ilgio, kiek smailėjančiu galu.
KALINA H

(Lenkija)

75 Ankstyvas, derlingas hibridas, šakniavaisis cilindro formos 15 – 18 cm ilgio, oranžinės spalvos, jame daug karotino.
NANTO 4

(Vokietija)

100 Populiariausia morkų veislė, šakniavaisis gražios cilindro formos su buku galu, laikosi iki viduržiemio .
TAM TAM

(Prancūzija)

100 NANTO tipo veislė, šakniavaisis cilindro formos, nedidelis, 16 – 18 cm, sultingas, skanus. Šios veislės sėklos beicuotos.
KARLENA

(Vokietija)

120 Labai derlinga veislė, šakniavaisis apie 20 cm ilgio, taisyklingos cilindro formos, šerdis maža, laikosi iki pavasario.
BERLICUMER 2

(Lenkija)

130 Vėlyva veislė, šakniavaisis cilindro formos su kiek smailėjančiu galu, šerdis maža, laikosi iki naujo derliaus.
LANGE  ROTE

(Vokietija)

130 Vėlyva veislė, šakniavaisiai stamboki, apie 20 cm ilgio, šerdis beveik nesiskiria nuo minkštimo, labai tinka ilgam laikymui.
FLAKEE

(Danija)

140 Vėlyva veislė, gerai auganti sunkesnėse priemolio dirvose. Šakniavaisiai stambūs,  konuso formos, laikosi iki naujo derliaus.

Komentarų nėra