Mor­k? s?­kim kuo dau­giau…

^[1]Mor­kos – vie­na m?gs­ta­miau­si? dar­žo­vi? m?­s? kraš­te. Ne­rei­kia ra­gin­ti nei j? s?­ti, nei val­gy­ti. Mat ne tik su­au­gu­siam, bet ir daž­nam vai­kui ži­no­ma, kad tai – di­džiau­sias ka­ro­ti­no ar­ba pro­vi­ta­mi­no A šal­ti­nis gam­to­je. 100 g šios dar­žo­v?s yra apie 10-15 mg ka­ro­ti­no. Ka­dan­gi žmo­gui per pa­r? jo rei­kia 2-3 mg, pa­kan­ka vos vie­n? mor­ke­l? su­grauž­ti ir jo ne­pri­tr?ks…

Šiuo po­ži?­riu mor­ka net ar­ti­m? kon­ku­ren­t? ne­tu­ri. Pa­ly­gin­ki­me j? su ki­to­mis dau­giau­siai ka­ro­ti­no tu­rin­?io­mis dar­žo­v?­mis: špi­na­tuo­se jo – 4,5, r?gš­ty­n?­se – 2,5, pet­ra­žo­l?­se – 1,7, mo­li?­guo­se – 1,5 mg/proc. Bet špi­na­t? ne­pel­ny­tai ne­m?gs­ta­me, r?gš­ty­ni? bi­jo­me val­gy­ti d?l ok­sa­lo r?gš­ties, pet­ra­žo­les var­to­ja­me sta­lui pa­puoš­ti, mo­li?­gus pa­mir­štam pa­s?­ti.

Ne vien d?l ka­ro­ti­no kie­kio ver­ti­na­mos mor­kos. Jo­se gau­su ir ki­t? vi­ta­mi­n?, vi­s? pir­ma B gru­p?s bei mi­ne­ra­li­ni? drus­k?, ypa? fos­fo­ro, kal­cio, mag­nio, ge­le­žies. Mor­k? su­ltys var­to­ja­mos ne tik kaip die­ti­nis mais­tas, bet jo­mis ir gy­do­ma avi­ta­mi­no­z?, ma­žak­rau­jys­t? ir re­g?­ji­mo su­tri­ki­mai. Sun­ku vis­k? ir iš­var­din­ti.

Daž­nai dar­ži­nin­kai m?­g?­jai skun­džia­si, kad ne­ga­li už­si­au­gin­ti ge­r? mor­k?, kad jos b?­na ša­ko­tos, krei­vos, smul­kios, su­ski­lu­sios, li­go­tos. Kal­ti­na net veis­l?, s?kl?. O prie­žas­?i? ?ia ga­li b?­ti daug. Pir­miau­sia ly­gios, gra­žios mor­kos už­au­ga leng­vo­se sm?­lio ir prie­sm?­lio dir­vo­se. Ne­pa­ta­ria­ma mor­k? s?­ti ? švie­žiu m?š­lu pat­r?š­t? dir­v?. Jei dir­va su­kul­t?­rin­ta, ner­ei­kia mor­k? gau­siai tr?š­ti azo­to tr?­šo­mis, nes dr?g­nes­niais me­tais jos su­ski­li­n?s. Tai­gi, daž­niau­siai ne veis­l? b?­na kal­ta.

Mor­kos ge­rai au­ga tik at­vi­ra­me lau­ke, to­liau nuo so­dy­b?, pa­miš­ki?. Užuo­v?­jos joms ner­ei­kia, prieš­in­gai – ji ken­kia, nes to­kias vie­tas m?gs­ta ken­k?­jai, ypa? mor­ki­n?s mu­s?s, bla­ku­t?s, ku­rios der­liui pa­da­ro dau­giau­siai ža­los.

S?­jos lai­k? pa­si­ren­ka­me pa­gal mor­k? pa­skir­t?. Jei­gu no­ri­me už­si­au­gin­ti ne­di­de­l? plo­t? anks­ty­vam var­to­ji­mui – ga­li­ma s?­ti la­bai anks­ti, kai tik nu­tirps­ta snie­gas, ir už­deng­ti ag­rop­l?­ve­le. J? ga­li­me lai­ky­ti kol mor­kos už­augs, nes ji pra­lei­džia ne tik sau­l?s spin­du­lius, bet ir kri­tu­lius. Švie­ži? mor­k? jau tu­r?­si­me ap­ie bir­že­lio vi­du­r?. Žie­mos lai­ky­mui mor­kas ge­riau­sia s?­ti nuo ge­gu­ž?s ant­ros pu­s?s iki bir­že­lio 10 d. Šiuo at­ve­ju la­bai svar­bu, kad pa­kak­t? dr?g­m?s s?k­l? su­dy­gi­mui, o už­aug­ti iki spa­lio vi­du­rio mor­kos su­sp?­ja. Be to, ne­per­au­gu­sios mor­kos b?na ska­nes­n?s, su­ltin­ges­n?s, ge­riau lai­ko­si žie­m?.