Mordechajus Perlovas. Vieno Raseini? ydo istorija
Mano gyvenimo misija iuo metu yra papasakoti pasauliui, kad komunizmas, Stalinas ir Putinas yra daug didesni mogudiai nei naciai. Mordechajus Perlovas
M. Perlovo gyvenimo istorija primins skaitytojams, Lietuvai ir Raseiniams skaudius ?vykius. Istorija nukelia ? tarpukario Raseinius. Tuomet miestas buvo apskrities centru, atstatomas po Pirmojo pasaulinio karo. Ilgainiui pastatyti pagrindiniai apskrities centro akcentai visuomeniniai pastatai: naujas patas, bankas, stotis, notaro biuras ir kt. Raseiniuose veik? ir naujai k?r?si ?vairios ?mon?s: mal?nai, lentpj?v?s, viestuv? gamykla, pienin?, kooperatyvas ir kt. Tarp j? dabartin?je Vilniaus gatv?je, visai netoli Jurbarko sankryos, stov?jo ir broli? Perlov? mal?nas.
Raseini? mieste XX a. buvo keletas mal?n?, bet Perlovo mal?nas buvo iskirtinis jis buvo pirmasis elektros altinis miestui. Pirmojo pasaulinio karo metais vokie?iai sugalvojo panaudoti mal?n? elektrifikacijai ir pastat? generatori?. 1916 m. miest? pirm? kart? nutviesk? elektra. Beje, mal?no kaminas isiskyr? visoje miesto panoramoje tai matoma ir ilikusioje nuotraukoje. V?liau prie mal?no ?kurta lentpj?v?. 1920 m. i t?vo mal?n? paveld?jo broliai Leiba ir Leizeris, seseriai Sarai u paveld?jimo dal? buvo imok?ti pinigai. Abu broliai buvo lyg?s partneriai, ?m?si modernizuoti mal?n?, ?sigijo em?s u miesto, kurioje augino ?vairias gr?dines kult?ras, mal? savo mal?ne, prekiavo. Leizeris, kuris buvo 7 ar 8 metais vyresnis u brol?, buvo atsakingas u finansinius reikalus, o Leiba prii?r?jo vis? ?k?, su lietuvi? pagalba ?kininkavo ir supirkin?jo gr?dus i visos Raseini? apskrities, r?pinosi produkcijos gamyba.
Broli? Perlov? namai, mal?nas ir lentpj?v?, sand?liai, arklid?s, kuriose tilpo apie 20 arkli?, stov?jo prie pat Vilniaus gatv?s. Nuo gatv?s ? Perlov? teritorij? buvo patenkama per dvejus vartus vieni skirti patekti ? privat? broli? kiem?, kiti ved? ? mal?n? ir lentpj?v?. Per pastaruosius interesantai vedavo ?sigyt? apdirbt? medien? ar sumaltus miltus. Tarp mal?no ir lentpj?v?s buvo elektros generatorius, jis gamino elektr? ne tik mal?nui, lentpj?vei, dviem gyvenamiesiems namams, bet ir miesto gyventojams. Kiekvien? penktadien? mal?no sirena skelb? Raseini? ydams, kad prasideda abas.
1926 m. Leibos ir Malkos Perlov? eimoje gim? vyriausias s?nus Mordechajus. 1930 m. gim? Jakovas, o 1934 m. maoji Tova. eimoje i viso buvo trys vaikai. Kaip prisimena Mordechajus, t?vai ir d?d?s eima gyveno pasiturin?iai, su lietuviais sugyveno gerai. Perlov? vaikai tur?jo aukl?, namus tvark? tarnait?s. Tova prisimena d?d?s Leizerio namus buvusius daug didesnius ir modernesnius, su viduje ?rengtu tualetu (!), ta?iau Leiba apie 1935 m. ?sigijo radij?, namuose buvo telefonas, kas tuo metu buvo reta. Tova miegodavo su t?vais j? miegamajame, broliai dalijosi kit? kambar?. Name taip pat buvo didel? virtuv?, sve?i? kambarys ir valgomasis, jame stov?jo pianinas, juo mok?si groti Mordechajus. Leizerio namas stov?jo prie pat Vilniaus gatv?s, o brolio Leibos namas toliau nuo gatv?s, atskirtas sodu. J? sesuo Sara su vyru, dviem dukromis ir s?numi gyveno u poros kvartal?. Leizeris su mona Roza tur?jo s?n? Lut? ir dvi dukras Matl? ir Bert?. Vyriausias s?nus Luta Kauno universitete studijavo teis?.
Lietuv? 1940 m. okupavus SSRS, broli? Perlov? namai, mal?nas, lentpj?v? ir em?s buvo nacionalizuotos. Leiba, Malka, Mordechajus, Jakovas ir Tova buvo priversti isikelti gyventi pas Malkos t?vus, kuri? namai buvo kitame miesto gale. Tiesa, kur? laik? nacionalizuotame mal?ne ir lentpj?v?je dirbo patys Perlovai. Komunistai bijodami, kad buv? ?moni? savininkai nepadaryt? ty?ini? nuotoli?, i ?mon?s darbinink? sudarydavo komitetus, paskirdavo komisarus, kurie kontroliavo savinink? darb?. Perlov? lentpj?v?je dirbo 27 darbininkai, po nacionalizacijos buvo prad?ti gaminti baldai, ?mon?je tur?jo b?ti ?darbinta apie 50 stali?. Visgi broli? darbas truko neilgai 1941 m. birelio 14 d., kaip pasakojo Mordechajus, komunistai at?jo vidury nakties ir liep? susipakuoti daiktus, ?sodino ? sunkveim? ir nuve? ? Vidukl?s geleinkelio stot?.
Abiej? broli? Perlov? eimos buvo itremtos ? Ust Lok?im?, gyvenviet?, esan?i? Rusijoje, Komijos Respublikoje, kairiajame Vy?egdos up?s krante. Skai?iuojama, kad ten buvo apie 50 yd? eim?. Pirmaisiais m?nesiais prad?jo mirti silpniausios sveikatos mon?s. Tremtiniai Ust Lok?ime daugiausia dirbo miko darbus, kirto medius, plukd? sielius ? Syktyvkar? ir Kotlas?. Tai buvo sekinantis darbas: dirbama daugiau nei 12 valand? per par? net ir iem?, temperat?rai nukritus emiau 50 laipsni? al?io. Beje, 
Perlov? sesers Saros eima, gyvenusi kukliau, nepateko ? tremiam?j? s?ra?, ta?iau jie neilgai trukus naci? ir lietuvi? kolaborant? buvo nuudyti (grei?iausiai prie Kalnuj?) kartu su absoliu?ia dauguma Raseini? miesto yd?.
1942 m. nuo bado ir isekimo t? pa?i? dien? (pirma Leibas, po keli? valand? Malka) mir? Mordechajaus t?vai. T? vakar? abu broliai, po nes?kmingo bandymo pab?gti i Ust Lok?imo ir keleto dien? klajoni? po taig?, gr?o namo ir ivydo negyvus t?vus, kurie gul?jo savo gultuose, o Tova gul?jo tarp j? ir verk?. Malka paskutin? akimirk? savo dukrai pasak?: Atleisk man, mano brangus vaike, kad palieku tave vien? taip anksti… Abiem broliams prireik? trij? dien? neturint speciali? ?ranki? ikasti sualusioje em?je duobes ir palaidoti t?vus.
Reik?t? pamin?ti, kad iandien Ust Lok?ime j? kap? nerastume. Pasak Genut?s Rekoait?s, tremtin?s i aiginio, gyvenan?ios Ust Lok?ime, lietuvi? kapin?se buvo palaidota apie 60 moni?. Grei?iausiai tarp j? ir ydai i Lietuvos. V?liau kapin?s sunaikintos, per jas nutiestas kelias, sodinami darai.
Po t?v? mirties Mordechajus pab?go ? Syktyvkar? (Komijos Respublikos sostin?). Jis atsimena, kad tuo pa?iu metu vokie?iai prad?jo pulti Stalingrad? (1942 m. rugpj?tis). I Ust Lok?imo pab?go su dviem draugais i Raseini?: Art?ru Pilsudskiu ir Pakal?iuku. A. Pilsudskio t?vas buvo maralo, Lenkijos diktatoriaus Juzefo Pilsudskio pusbrolis. Pasiek? Syktyvkar? jie susitiko sen? draug? raseinik? Icik? Ziv?. Tuo metu paaik?jo, kad mieste veikia neseniai atidarytas Lenkijos konsulatas, r?pin?sis lenk? gr?imu i SSRS gilumos ? Lenkij?. Soviet? S?junga tuomet oficialiai pripaino lenk? tautos teis? ? savo valstyb?s atk?rim? (1941 m.
liepos 30 d. MaiskioSikorskio sutartis), i Soviet? S?jungos kal?jim? ir lageri? buvo ileista t?kstan?iai lenk?.
Pilsudskio pavard? visai kompanijai atv?r? konsulato duris. Ta?iau ne viskas buvo taip paprasta du i keturi? buvo ne lenkai, o litvakai. Mordechajus ir Icikas kalb?jo litvak? akcentu, kas Lenkijos ydams buvo neb?dinga, tod?l jie melavo es? i Gardino tuomet tai buvo Lenkijos teritorija, kurioje nuo seno kalb?ta litvak? akcentu (seniau priklaus? LDK). Tik nusl?p? savo kilm?, draugai liko dirbti Lenkijos konsulate, r?pinosi lenk? repatriacija, j? maitinimu, apranga, apgyvendinimu. Mordechajus tuomet sugeb?jo usidirbti pinig?, nes juodojoje rinkoje pardavin?jo maist? ir iltus drabuius, gaunamus per konsulat?.
Sutaup?s pakankamai pinig?, jis nu?jo prie Vy?egdos up?s kranto, susirad?s vej? su motorine valtimi pasi?l? jam atlyg? u brolio ir sesers pargabenim? i Ust Lok?imo. vejys sutik?s nuvyko, ta?iau gr?o tu?iomis. Mordechajaus teta (Leizerio mona Roza) nepatik?jo atplaukusiojo istorija ir nenor?jo rizikuoti atiduodama savo dukter??i? bei s?n?n?. Po nes?kmingo bandymo Mordechajus pasi?l? vejui sumok?ti dvigubai, jei jis juos pagrobs ir atgabens jam. Galiausiai pas Mordechaj? ? Syktyvkar? atgabenta buvo tik sesuo Tova Jakovas, tuomet dirb?s miko darbus toli nuo nam?, taip ir liko Ust Lok?ime.
1944 m. pabaigoje reikal? konsulate buvo vis maiau, tod?l valdia nusprend? juos isi?sti ? Ukrain?. Mordechajus pri?m? skaud? sprendim? palikti seser? vietos lenk? vaik? namuose, tik?damasis v?liau j? sutikti Lenkijoje. Tova, kad niekas nesuprast?, jog ji i Lietuvos, nustojo kalb?ti (lenkikai nemok?jo) ir galiausiai su visais nalai?iais buvo isi?sta ? Kursk? Ukrainoje, o karui pasibaigus visi nalai?iai atgabenti ? Lodz? Lenkijoje. Tuo metu Mordechajus su tais pa?iais trimis draugais atkeliavo ? cukrini? runkeli? ferm? tarp Kursko ir Voroneo, v?liau visi dirbo cukraus fabrike. 1946 m.
jie kaip lenk? repatriantai atvyko ? Lodz?. Lodz?je Mordechajui su kit? yd? pagalba pavyko rasti seser?, bet vaik? nam? administracija nesutiko jos atiduoti, tod?l jis su keliais draugais susiorganizavo kop??ias ir per antro aukto lang? pagrob? Tov?.
Po pagrobimo Mordechajus r?pinosi savo ir sesers patekimu ? Palestin?. Tai padaryti pad?jo Lodz?je veikianti organizacija Briha (skrydis), kuri r?pinosi vis? yd? pab?g?li? kelione ? Paad?t?j? em? (Izraelio valstyb? buvo sukurta 1948 m.). Pirmiausia jie pasiek? nedidel? miestel? netoli Miunicho Hochland. V?liau per Alpes atkeliavo ? Genuj? (Italija), kur s?do ? laiv?. Plaukiant ? Paad?t?j? em? 1946 m. laivas buvo sustabdytas brit? laivyno. Britai sulaik? juos ir nugabeno ? Kipro sal?. Galiausiai 1947 m. kov? jiems buvo leista ivykti ? Palestin?.
Atvyk? ? Palestin? jiedu apsistojo pas savo tris pusbrolius i mamos pus?s. Neilgai trukus Mordechajus prisijung? prie Izraelio gynybos paj?g? ir dalyvavo Izraelio nepriklausomyb?s kovose, 1948 m. buvo sueistas (perautas kelis). Po dalyvavimo Nepriklausomyb?s kare Izraelio valdia pasi?l? jam nemokamai studijuoti Haifos universitete, ten jis baig? ininerij?. 1953 m.
Mordechajaus d?d?, mamos brolis Meielis Zwi, pasikviet? j? ? Johanesburg? (PAR). D?d? jam par?pino darb?, pasamd? angl? kalbos mokytojus, laik? j? savo s?numi. Jis imoko kalb?ti anglikai, prisitaik? prie gyvenimo Piet? Afrikos Respublikoje, tapo s?kmingu verslininku kojini? gamyboje. 1959 m. ved? Mil? Faivi, susilauk? 3 vaik?, mona mir? 2015 m.
Jakovas ir Tova
Jakovas lik?s Ust Lok?ime ved?, susilauk? 10 vaik?. 1992 m. su vienu s?numi atskrido ? Izrael?, tada, po beveik 50 met?, Jakovas v?l pamat? Tov? ir Mordechaj?. mona Marija sirgusi diabetu mir? 1995 m., po met? Jakovas su savo 7 vaikais atvyko gyventi ? Izrael? (3 vaikai liko Rusijos Federacijoje), kalb?jo tik rus? kalba, mir? 2008 m.
Tova 1956 m. baig? studijas ir tapo sesele, itek?jo du kartus pirmosios santuokos metu susilauk? 2 vaik? (s?naus ir dukros). Vis? gyvenim? dirbo medicinos sesele, i?jusi ? pensij? gyvena Haifos apskrityje, Kiryat Bialik mieste.
Gyvenimo istorija knygoje ir kino juostoje
Kai Mordechajus 1946 m. atvyko ? Palestin? ir gyveno su pusbroliais bei j? monomis, kart? jis papasakojo savo istorij?. Anuomet tai atrod? ne?tikima, ta?iau viena i pusbrolio mon? Rose Zwi (v?liau tapo populiaria PAR ir Australijos raytoja) susidom?jo, prad?jo fiksuoti jo liudijimus. Ilgainiui susikaup? nemaa informacijos, ta?iau anaiptol ne visos istorijos detal?s buvo aikios Mordechajaus atsiminimai vietomis nesutapo, tr?ko tikslumo, o svarbiausia tr?ko Jakovo ir Tovos prisiminim?. Galiausiai 2007 m. R. Zwi, susiraiusi jai ikilusius klausimus, nukeliavo ? Izrael? susitikti su Tova, Jakovu ir j? pussesere Berta (Leizerio Perlovo dukra), kad igirst? j? pasakojimus. 2010 m. ileista knyga Oncewere slaves: A Journey Through the Circles of Hell apie Mordechajaus ir jo eimos istorij?.
2019 m., bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos usienio reikal? ministerija, i PAR ? Raseinius atvyko Johnathan Andrew, jis filmavo dokumentin? film? apie M. Perlov?. Filmas Raseiniuose buvo filmuojamas kelet? dien?, jame atskleidiama Mordechajaus gyvenimo istorija: apie gyvenim? Raseiniuose, tremt?, gr?im? i jos ir vis? gyvenimo kelion?. Filmo Mordechai Perlov I Survived Stalin During WWII premjera ?vyko 2020 m. kovo m?nes? PAR.
Deja, Mordechajus nesulauk? filmo premjeros, b?damas 93 met? jis mir? 2020 m. sausio 20 d.
Arnas Zmitra
