Mūsų balsų simfonija – taika

Siųsti Versija spausdinimui

Po metų pertraukos tradiciškai susirinkome Kejėnų archeologiniame komplekse paminėti lygiadienio ir Žemės dienos. Niekas nėra taip susijęs su laiku kaip žemė, jos spalvos. Mes negalime įsivaizduoti pavasario be viską užliejančios pačios šviesiausios žalumos, o rudens – be jo degančio auksinio raudonio… Argi gali būti kitokia žiema negu balta… O kiek spalvų vasarą…
Pasirodo, gyvenime gali būti ir kitų spalvų – karo, skausmo, netekties… Žmogus gali daug: statyti, kurti, apkabinti, mylėti, bet gali ir žemę paversti pelenais. Beprotiška. Šventvagiška. Nežmoniška. Šiandieniniai įvykiai Ukrainoje tai dar kartą įrodo. Mes visi puikiai suvokiame, kad Ukrainos tautos kova – tai kova kartu ir už Lietuvos, ir visos Europos laisvę. Todėl mūsų mintys ir jausmai šiandien su ukrainiečių tauta. Šventėje ant Kejėnų piliakalnio ne veltui karingai ir drąsiai nusiteikę mus saugojo Girkalnio mokyklos jaunieji šauliai (vadovas Ričardas Višinskas).
Šiuo neramiu laikotarpiu mes savo buvimu ir bendryste norėjome parodyti tvirtą vienybę su kovojančia Ukrainos tauta ir drąsiais jos kovotojais. Juk sakoma, kad žmonės ir karo metu dainuoja. Daina palaiko kovotojų dvasią ir tvirtą tikėjimą pergale.
Tradicinį lygiadienio ir Žemės dienos laužą buvo patikėta uždegti rajono Tarybos nariams: Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkui Jonui Vazgiui ir Girkalnio mokyklos direktoriui Vytautui Bulotui, Ariogalos seniūnei Ligitai Žebelienei, Dubysos regioninio parko direktoriui Vygantui Kilčauskui, Vincui Blinstrubui ir dalyvaujantiems kaimų bendruomenių pirmininkams – Dalytei Raudonienei, Vidui Lukošiui, Romui Rudžinskui, Romanui Daujotui. Gražiai liepsnojo uždegtas laužas, jis liudijo mūsų visų vienybės ir širdžių šilumą…
Ukrainos vaikams skirtoje akcijoje skambinome nurodytais telefonais ir aukojome lėšas.
Lygiadienis – tai virsmas, kai šviesa nugali tamsą, kai blogosios jėgos užleidžia vietą gėriui. Tai pusiausvyra – diena lygi nakčiai. Kaip ir per kiekvieną lygiadienį, džiaugėmės nuostabia gamta, prausėmės Šventupio, vienintelio apeiginio upelio rajone, vandeniu. Laužo liepsnoje sudeginome liūdesį, pyktį ir nuoskaudas.
Nuoširdžiai ačiū mūsų renginio gražiausias akimirkas įamžinusiam fotografui Vytaliui Judickui ir savo melodingomis dainomis ir puikiais balsais džiuginusiam Ariogalos vokaliniam ansambliui (vad. Renata Aleksiejienė). Ačiū šaunioms organizatorėms Palukščio ir Milašaičių kaimų bendruomenėms. Ačiū už puikią nuotaiką ir smagią dainą visiems šventės dalyviams.
Mūsų visų buvimas kartu tik dar kartą liudija šiandieninį tikslą ir didžiulį norą gyventi taikoje. Juk stiprūs esame kartu.

Gražina Pečkaitienė

Komentarų nėra