Mūsų stiprybė – vienybėje
Rudens lygiadienis – astronominio rudens pradžia, laikas, kai diena susilygina su naktimi, po jo naktys jau pradeda ilgėti. Tai atsisveikinimas su Saule ir jos šiluma. Tegul krintantys rudens lapai nutiesia gražų taką į atkeliaujančią žiemą.
Daugiau kaip du dešimtmečius mes renkamės nuostabioje Kejėnų archeologinio komplekso gamtoje. Ruduo – nuostabus laikas, „gamtos virsmo metas, kai žmogus gali įsiterpti į gamtos virsmą prašydamas sau malonių, tai laikas, kai žmones dievai išgirsta“ (senosios baltų kultūros tyrinėtojas Kęstutis Juškys).
Ruošdamasi tradiciniam renginiui kaskart prisimenu šios šventės ištakas. Pirmosios talkos ir savanoriai, kurie visų pirma padėjo valyti teritoriją ir matyti ją jau šiandienos akimis. Norisi geru žodžiu paminėti Palukščio (pirmininkas Romas Rudžinskas) ir Milašaičių (pirmininkas Romanas Daujotas) kaimų bendruomenių pirmininkus ir jų narius. Dėl jų didelio entuziazmo Kejėnų piliakalnis tapo matomas ir prieinamas kiekvienam gamtos mylėtojui. Pirmosios talkos, kuriose dalyvavo pusšimtis miškininkų (urėdas Antanas Kilčauskas) ir savanoriai iš Raseinių.
Šiandien dauguma šių žmonių dalyvauja mūsų renginiuose. Džiaugiamės ir dėkojame Girkalnio pagrindinės mokyklos direktoriui Vytautui Bulotui, mokytojams ir moksleiviams. Daug metų į tradicines mūsų šventes atvyksta ištikimiausi draugai Gintautas Mikolaitis, Darius Ulickas, Jonas Vazgys, Diana Kaupaitienė, Vincas Blinstrubas, Edvardas Balsys ir Stanislovas Feiza. Mes jų neskirstome pagal partijas ar pareigas – tai mūsų rėmėjai ir draugai. Ačiū kasmet dalyvaujančioms rajono kaimų bendruomenėms: Ramonų (pirmininkė Dalytė Raudonienė), Pagrajos (pirmininkas V. Lukošius), Ariogalos (pirmininkė Petrona Stankienė), Kilupių (pirmininkė Lina Šalvaitienė), Ilgižių (pirmininkė Ana Šablauskienė).
Puikiomis Renatos Aleksiejienės vadovaujamo ansamblio dainomis apie rudenį pradėję renginį prie laiptų, tęsėme pilkapiuose. Tikriausiai neatsitiktinai rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Ji skirta Saulės mūšiui, atnešusiam pergalę prieš kalavijuočius, paminėti. Net ir išnykusios baltų gentys (žiemgaliai, prūsai, kuršiai, jotvingiai) mums byloja, kokia svarbi yra taika, santarvė, gamta. Todėl tradiciškai buvo uždegtos žvakelės „protėvių mieste“ pagerbiant jų atminimą. Džiugu, kad šį kartą daug žvakelių sušvito pilkapiuose, dėl Ritos Kačiušienės pasiūlytų idėjų ir dovanoto balto audinio jie sušvito naujai.
Laiko ratas nesustoja, kieton saujon surinkęs vasaros šilumą trumpam stabteli prie pilnos rudens kraitės. Dėkojome motinėlei Žemei, vaišinomės rudens gėrybėmis, kalbėjome apie žmogaus ir gamtos santykį, problemas, atliktus darbus. Dainavome, ėjome rateliais aplink laužą – kaip Žemė, vis ratu ratu… Šiais metais mums talkino Ariogalos bendruomenės moterų ansamblis „Atgija“ (vadovė Alma Judickienė). Jų atliekamos melodijos gražiai nuvilnijo piliakalnio pušų viršūnėmis.
Šių metų renginį ant Kejėnų piliakalnio padėjo vesti aktyvi Ariogalos bendruomenės narė Danutė Banienė. Nuostabios gamtos apsuptyje dvasios ramybėje puikiai skambėjo „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir kitos dainos. Šokome ir linksminomės gamtos apsuptyje. Piliakalnio fone plazdančios vėliavos tik dar kartą priminė: kartu mes – jėga.
Nuostabus oras, geranoriškumas, tradicijų puoselėjimas ant Kejėnų piliakalnio kasmet sukviečia šimtą ir daugiau istoriją mylinčių ir menančių žmonių. Labai norėtųsi, kad šios tradicijos neturėtų pabaigos ir jas su naujomis idėjomis šio krašto tradicijas pratęstų jaunimas.
Tariame nuoširdžiai ačiū rėmėjams ir aktyviai prisidėjusiems prie renginio organizacinio darbo, radusiems laiko sau ir kitiems.
Savo pasibuvimą užbaigėme vaišėmis – Ilgižių kaimo bendruomenės seniūnaičio, šefo Artūro Ramanausko troškiniu.
Primenu, kad kovo 22 d. vėl čia esate laukiami. Iki susitikimo!
Gražina Pečkaitienė
