Kun. Vitas Kaknevi?ius 
[1]
Pradalg? jau šienu prakvipo,
T?vo dalgis mojuoja anksti.
Kaip nor??iau ant pradalgio šito
Pasijusti kaip buvom maži.
T?vo pasigendi v?lei art?jant,
Pasigendi vaikyst?s dien?.
O gyvenimo tempui taip b?gant,
Atsid?sti – prie T?v? kap?.
Aštrus dalgis g?l? pakirto,
Žol? gula kartu pradalg?n.
Daug kas šiandien man iš rank? krito,
Galv? ?r?miau aš pagalv?n.
Girdžiu dalg? v?l T?vas plaka…
Aplink lizd? kalena gandrai…
O dabar nenuilstamai plaka,
Tik nuli?dus širdis vakarais.