Nauja paroda „Senojo miesto beieškant. Raseinių centrinė aikštė“

Siųsti Versija spausdinimui

Iki II pasaulinio karo Žemaičio aikštės Raseiniuose vaizdas buvo gerokai kitoks. Skyrėsi ne tik pastatų užstatymas, bet ir gatvių tinklas. Aplink aikštę gyveno prekybininkai, rikiavosi keletas įstaigų ir įvairiausios parduotuvės.
Žemaičio aikštės panoramą, kaip ir patį miestą, neatpažįstamai pakeitė 1944-ųjų vasarą vykę karo veiksmai. Tada daugiau nei 90 procentų miesto pastatų buvo nušluota nuo paviršiaus, o kartu ir neįkainojama dalis mūsų visų istorijos. Karo subjaurotą Raseinių vaizdą iš paukščio skrydžio užfiksavo vokiečių lakūnai. Neįtikėtina, bet Nepriklausomybės paminklas „Žemaitis“ vienintelis didingai liko stovėti.
Pokariu aikštės vaizdą formavo ne tik senųjų pastatų griuvenos, bet ir naujosios statybos. Miestas atstatytas ir plėstas vadovaujantis jau naujais planais.
2025 metais, siekiant ištirti ir aptikti buvusio aikštės užstatymo liekanas bei užfiksuoti struktūras, atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jų metu ištirti septyni šurfai – iš viso 45 kv. m dydžio plotas. Tyrimams vadovavo archeologė Daiva Šimkevičienė, dirbo UAB „Statybų archeologija“ (Klaipėda). Užsakovas Raseinių rajono savivaldybė.
Tyrimų metu surinkti radiniai perduoti Raseinių krašto istorijos muziejui nuolatiniam saugojimui. Šie radiniai yra senųjų Raseinių istorijos liudytojai, jie eksponuojami parodoje.
Čia lyg „Žemaičio“ akimis apžvelgiama, kaip viskas atrodė iki praūžiant karo audrai. Kas ir kur stovėjo, padeda nustatyti amžininkų prisiminimai, to meto žinynai, senosios fotografijos, tarpukario telefonų knygos.
Tačiau išsamiausią prieškario aikštės ir miesto aprašymą 1967-aisiais sudarė raseiniškis Mokytojų knygyno vedėjas Antanas Gudas, 1940 metais trumpai dirbęs ir miesto burmistru. A. Gudas mėgo viską smulkiai užrašinėti ir saugoti įvairius artefaktus, taip paliko šiandien neįkainojamus prisiminimus apie Raseinių miestą. Jo rankraštis saugomas Raseinių krašto istorijos muziejuje.
Parodoje eksponuojami radiniai ir fotografijos iš archeologinių tyrimų, kiti muziejuje saugomi artefaktai ir senosios Raseiniuose tarpukariu dirbusių fotografų – D. Zolino, J. Skrinskio, M. Liudgino ir kitų – fotografijos, kviečiančios gaivinti istorinę atmintį apie mūsų miestą.
Po dalelę lipdant senosios aikštės vaizdą remtasi tarpukario laikraščių aprašymais, kraštotyrininko J. Brigio medžiaga ir kitais šaltiniais, leidžiančiais nusikelti šimtmečiu atgal ir užsukti į to meto pagrindinę miesto aikštę. Tad kviečiame eiti drauge.
Paroda atvira nuo balandžio 16 dienos.

Raseinių krašto istorijos muziejininkai

Komentarų nėra