Naujas tiltas per Dubysą – jau kitais metais

Dėl Ariogalos tilto per Dubysą išlieta daug rašalo – besipiktinančiųjų jo būkle netrūksta ir tarp rajono valdantiesiems oponuojančių politikų. Pastaruoju metu jie reiškiasi ypač aktyviai. Bet išjudinti problemą padėjo ne emocijos, o nuoseklus Savivaldybės darbas. Praėjusią savaitę Raseinių rajono meras Andrius Bautronis iš Vilniaus parvežė gerų žinių: naujas Ariogalos tiltas bus tiesiamas jau kitąmet.

Jūratė KIELĖ
jurate.alioraseiniai@gmail.com

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Ariogalos tilto per Dubysą savininkė, įsipareigojo pasirūpinti ir infrastruktūra – pritaikyti tiltą pėstiesiems ir dviratininkams, įrengti automobilių, poilsio aikšteles, sutvarkyti apšvietimą. Rajono vadovai neabejoja, kad šis objektas taps konstruktyvaus dialogo su kelininkais proveržiu. Vieša paslaptis – daugelį metų LAKD ignoravo rajono poreikius, tačiau dabar laukiama teigiamų pokyčių. A. Bautronis tikisi, kad pagaliau pavyks prisikviesti kelininkus į automagistralės ruožą ties Sujainiais, pritaikyti Lyduvėnų tiltą pėstiesiems, sutvarkyti Šiluvos gatves. Šie prioritetai išsakyti susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, jis pažadėjo savo asmeninę priežiūrą.

DĖL PROJEKTAVIMO SUTARTA DAR BIRŽELĮ

Kertantiems Dubysą ties Ariogala vairuotojams dar nuo vasaros tenka apsišarvuoti kantrybe. Birželį vienos tilto pusės turėklams nugarmėjus žemyn, eismas leidžiamas tik viena jo puse, kita – uždaryta dėl pačių vairuotojų saugumo. Ne pirmos jaunystės statinys ir atrodo nekaip – konstrukcija išlinkusi, akis bado išlindusi armatūra, asfaltas ištrupėjęs.
Rajono merui A. Bautroniui juo tenka važiuoti kasdien – rytą į darbą, vakare namo. Kaskart tai tampa proga įsitikinti, kad tiltui verkiant reikia remonto. Vis tik abejonių dėl saugumo merui nekyla, kadangi specialistai yra pripažinę tiltą galimu naudoti, nors jo būklė – avarinė.
„Be abejo, toks statinys nepuošia mūsų rajono, juo labiau kad tai įsisenėjusi problema. Bet reikalai iš mirties taško išjudėjo dar birželį, po to, kai tiltas liko be dalies turėklų. Jau tada su Kelių direkcija pasirašėme projektavimo sutartį, o praėjusią savaitę užsitvirtinome terminus: projektas bus parengtas ateinančių metų sausio–vasario mėnesiais, tada bus perkami rangos darbai ir jau antroje metų pusėje planuojama pradėti naujo tilto tiesimą“, – aiškina A. Bautronis.
Nepaisant viso šio įdirbio, viešojoje erdvėje šiandien kaip niekad daug interpretacijų. Apie jas meras kalba su šypsena. „Nei pastovėjimas po tiltu, nei bandymas suremontuoti jį piršto prisilietimu darbų pradžios nepaspartins. Iš šios situacijos kai kurie gerbiami vyrai tik kraunasi politinius dividendus. Kandidatų į merus yra ir daugiau, galbūt jie visi suvažiuos po tiltu ir bandys gelbėti ir tiltą, ir Ariogalą, ir Lietuvą“, – ironizuoja jis.

TEKO GRIEBTIS NET ULTIMATUMO

Avarinė Ariogalos tilto būklė ne vienus metus buvo ant darbinio Raseinių rajono mero bei Savivaldybės specialistų stalo. Anot A. Bautronio, šis klausimas buvo keliamas kiekviename susitikime su kelininkais.
„Kaip žinia, tiltas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Padarėme viską, kas buvo mūsų rankose: rašėme raštus, skambinome, inicijavome susitikimus. Nesulaukę konkrečių atsakymų vėl klausėme, vėl reikalavome – daugybę kartų. Kol galiausiai prisibeldėme. Birželį sutarėme dėl tokios rekonstrukcijos, kokia tenkina Savivaldybę ir rajono gyventojus“, – tikina meras.
Jis primena, kad prieš trejus metus Savivaldybė atmetė Kelių direkcijos projektą, pagal kurį turėjo būti rekonstruojamas tik „plikas“ tiltas, o visa infrastruktūra, taip pat priklausanti kelininkams, palikta kaip buvusi.
„Mes kalbame apie mūsų rajoną kaip piligriminį, bet tiltu piligrimai nebūtų galėję pereiti. Absurdas! Reikalavome, kad būtų išplėsta projektavimo erdvė – sutvarkytos tilto prieigos, erdvė prie šaltinėlio, įrengtas aikštelių apšvietimas. Tarėmės ir dėl Savivaldybės indėlio, būtume savomis lėšomis prisidėję prie tų erdvių, kurios nėra kelininkų nuosavybė, sutvarkymo. Kai Kelių direkcija uždavė šį toną projektuotojams, jie tiesiog pabėgo“, – dėl nesėkme pasibaigusių derybų apgailestauja meras.
Rajonui rūpėjo išgirsti ir Susisiekimo ministerijos poziciją, kadangi LAKD jai pavaldi. Tačiau prisibelsti į ministeriją taip pat pavyko ne iš karto.

„Gerą mėnesį prašiau referentės, kad suderintų susitikimą su ministru. Buvo akivaizdu, kad ministerijoje nesu laukiamas, susitikimas kaskart būdavo nukeliamas. Kol galiausiai pasakiau aiškiai: jeigu ministras nepriima per savaitę, kiek­vieną rytą aštuntą valandą lauksiu prie jo kabineto durų. Ultimatumas suveikė – susitikome jau kitą dieną“, – sako A. Bautronis.
Vizitas, įvykęs praėjusią savaitę, buvo sėkmingas. Susisiekimo ministras M. Skuodis pasiūlė kiekvieną savaitę organizuoti ministerijos ir Raseinių rajono savivaldybės atstovų susitikimus su LAKD ir kontroliuoti, kaip vykdomas kiekvienas šio projekto etapas. Ministras pažadėjo pats asmeniškai užsiimti šiuo klausimu.

GANA TRYPČIOTI VIETOJE

A. Bautronis tikisi, kad Ariogalos tiltas taps sklandaus bendradarbiavimo su LAKD pradžia. Iki tol susikalbėjimo su kelininkais nebuvo, todėl rajone prisikaupė nemažai problemų.
„Po šio susitikimo Susisiekimo ministerijai tapo aiškesnės Raseinių problemos, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Iš karto pakėlėme į aukščiausią lygmenį Šiluvos infrastruktūros ir gatvių klausimus. Pareikalavome, kad Kelių direkcija, kuriai priklauso didžioji dalis miestelio gatvių, kuo greičiau pateiktų detalų jų sutvarkymo grafiką, taip pat kad šios iniciatyvos imtųsi pats susisiekimo ministras. Šiluva daugiau nebegali gyventi vien pažadais. Ji yra visos Lietuvos religinis perlas, traukiantis piligrimus iš daugelio šalių, bet gatvės čia apgailėtinai apleistos. Tad proveržis būtinas“, – akcentuoja A. Bautronis.
Taip pat ministrui buvo priminta, kad Kelių direkcija, baigusi rekonstrukcijos darbus ties Kaunu, ketina pereiti prie kitų svarbių automagistralės problemų.
„Didžiausia problema tarp Kauno ir Klaipėdos yra ties Sujainiais, kur greitis lėtinamas iki 90 kilometrų per valandą. Ministrui buvo naujiena, kad mes ties Raseiniais turime tokį sulėtėjimo ruožą. Jau praeitą savaitę pakartotinai išsiuntėme raštą į Susisiekimo ministreriją dėl Sujainių viaduko inicijavimo pradžios. Viskas, gana trypčioti vietoje. Darbai prie „Megos“ baigti, dabar reikia pereiti čia“, – ragina A. Bautronis.
Jis akcentavo ir „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančio Lyduvėnų tilto pritaikymo pėstiesiems klausimą. Po vizito ministerijoje sulaukta atsakymo, kad šis procesas labai stipriai pasistūmėjęs į priekį – netrukus bus pasirašoma sutartis su rangovu.

Reikia lipti ant kulnų – tik tada reikalai pajudės
Praėjusios savaitės susitikimuose su LAKD vadovais ir susisiekimo ministru A. Bautronį palaikė Seimo narys Jonas GUDAUSKAS, anksčiau ėjęs Šilalės rajono savivaldybės mero pareigas: „Šilalės rajonas taip pat susidūrė su panašiomis problemomis. Šiuo metu Pajūrio miestelyje vyksta darbai, tiesiamas naujas tiltas per Jūros upę. Galime tik pasidžiaugti, jei ne tai, kad nuo pirmo Kelių direkcijai nusiųsto rašto iki darbų pradžios praėjo… treji metai. Suprantu, kad yra planuojama, pinigų tiltų remontams biudžete yra tiek, kiek yra, bet tokie terminai vis viena sunkiai paaiškinami.
Gaila, kad kelininkams ir pačių darbų nepavyko gerai suorganizuoti. Nugriovus avarinės būklės tiltą vairuotojams pasiūlytas sunkiai pravažiuojamas dvylikos kilometrų aplinkkelis. Kai yra krašto kelias, jungiantis Šilalės ir Šilutės rajonus, kuriuo per parą pravažiuoja keli tūkstančiai automobilių, ir tai yra žvyrkelis, situacija sukelia didelių nepatogumų vietos gyventojams.
Su buvusiu kolega Andriumi Bautroniu nuolat bendraujame. Ariogalos tilto problemą jis išsakė ir Seime, mūsų frakcijoje, kartu ieškojome sprendimų. Mero aktyvumas šiuo klausimu davė konkrečių rezultatų – kitąmet bus skelbiamas konkursas dėl naujo tilto statybų. Jei nejudinsi, nevažiuosi, nekalbėsi, viskas gali užsitęsti daug ilgiau. Tą galiu pasakyti ir iš savo rajono patirties.“

Požiūris į Raseinius – kaip į antrarūšius
Armandas MOCKUS,
Raseinių rajono vyriausiasis architektas
Socialiniuose tinkluose matau keistų šūvių į Savivaldybę, esą ji lyg ir kalta dėl dabartinės tilto būklės. Man tai kvepia absurdu, nes statiniu privalo rūpintis pats jo savininkas. Niekam turbūt nereikia priminti, kad Ariogalos tiltas priklauso Kelių direkcijai. 2019 metais, kai buvo pradėta projektuoti, tas tiltas jau turėjo būti remontuojamas. Bet, kaip sakoma, valstietis nepersižegnos, kol griaustinis nenugriaudės. Jei tais metais būtų pateiktas normalus projektas, šiandien tas tiltas jau būtų sutvarkytas. Tačiau anas projektas buvo parengtas neatsižvelgiant į Savivaldybės pateiktus reikalavimus – pritaikyti jį ne tik saugiam eismui visiems jo dalyviams, ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, sutvarkyti tilto prieigas. Prašymai visiškai logiški – racionalu būtų darant pagrindinį darbą susitvarkyti ir aplinką.
Bet iš Kelių direkcijos buvo jaučiamas toks požiūris, kad čia, Raseiniuose, esame kažkokie antrarūšiai, kaip drįstame ko nors prašyti. Esą Vilniuje daromi objektai po 100 milijonų, o čia tik kažkoks rajono tiltas. Sulaukėme keistų, švelniai tariant, pasiūlymų – susispausti, pasitraukti, prisidėti savais pinigais. Jie visiškai nebuvo pasiruošę atsakyti ir į klausimą, kaip bus organizuojamas eismas rekonstruojant tiltą.
Noriu pabrėžti, kad Savivaldybė niekada nieko nestabdė, derybos atsidūrė aklavietėje dėl kelininkų pozicijos. Jie nori elgtis taip, kaip gera ir patogu jiems patiems, bet ne kaip privalo. Negalėjome patvirtinti projekto, kuris neatitiko to meto teisinių reikalavimų.
Dar vienas pavyzdys. Per Raseinius eina Maironio gatvė, priklausanti LAKD, joje nėra nė vienos perėjos. Prašymai jas įrengti atsimuša kaip į sieną – septynerius metus kariaujame dėl tokių paprastų dalykų! Sulaukiame absurdiško atsakymo: pasiskaičiavome, kad perėjose daugiausia žūsta pėsčiųjų, todėl jų nedarysime.
Mes nesame kažkokie antrarūšiai, esame tokie pat piliečiai ir privalome gauti lygiai tiek pat, kiek gauna kiti miestai ir rajonai. Kelių direkcija, vykdanti šimtamilijoninius projektus, neranda galimybės tinkamai pasirūpinti jai priklausančiu turtu? Ar mes turime juos mokyti?
Iš Savivaldybės pusės yra tiktai noras, kad būtų kuo greičiau ir tinkamai padaryti darbai. Ne bet kaip, o tinkamai! Nesame tokia turtinga valstybė, kad pasistatytume tiltą, o po penkerių metų investuotume į jo pritaikymą visiems. Taip negali būti.
Galiausiai tai net ne mūsų problema. Senuoju Žemaičių plentu važiuoja visos Lietuvos žmonės ir ne Raseinių savivaldybė turi rūpintis tuo tiltu. Savivaldybei reikia tik padėkoti, kad ji kelia triukšmą, judina Kelių direkciją, kol jis galutinai nesugriuvo.“